Orlaivio, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutupdymas Minske pavadintas teroro aktu, o Lietuvos politikai jau imasi svarstyti, kokių priemonių mūsų šalis gali imtis prieš pavojų minėto lėktuvo keleiviams sukėlusį Baltarusijos režimo sprendimą. Vienas iš galimų siūlymų – ekonominių santykių įšaldymas.
Šis klausimas buvo svarstomas uždarame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje, jame dalyvavo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Susisiekimo ministerijos bei „Klaipėdos uosto“ atstovai.
Anot komiteto pirmininko Mykolo Majausko, ekonominių santykių su Baltarusija įšaldymas didelio poveikio Lietuvos ekonomikai neturėtų. „Ekonominiu požiūriu valstybinės institucijos yra tam gerai pasiruošusios, jei būtų priimti atitinkami politiniai sprendimai Europos Sąjungos ar Lietuvos lygiu. Svarbu atkreipti dėmesį, jog nors Lietuvos prekių eksportas į kaimyninę šalį 2019 m. buvo apie 1,1 mlrd. eurų, net 86 proc. šio eksporto sudarė reeksportas“, – teigia jis.
M. Majauskas sako, kad, viena vertus, tai rodo Lietuvos kaip tranzitinės valstybės svarbą Baltarusijos prekybai su Vakarais, tačiau Lietuvos ekonomikai reeksportuojamos prekės daug vertės nekuria. Dėl šios priežasties sumažėjęs Lietuvos eksportas į Baltarusiją neturėtų reikšmingo tiesioginio poveikio Lietuvos BVP.
Didžiąją dvišalės prekybos dalį sudaro transporto paslaugos, tad ekonominis atšalimas galėtų labiausiai paveikti būtent šiuos sektorius.
Vieni didžiausių eksportuotojų transporto sektoriuje yra „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Klaipėdos uostas“, jų paslaugomis Baltarusija naudojasi prekėms gabenti.
„Abi valstybinės institucijos, mano žiniomis, galimiems pokyčiams yra pasiruošusios. Pagal sukauptas Lietuvos tiesiogines užsienio investicijas 2019 m. Baltarusija užėmė 7 vietą, buvo investuota vos 3,4 proc. visų Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų“, – teigia M. Majauskas.
Anot jo, didžiausios investicijos yra susijusios su prekyba bei transporto priemonių remontu. Atstovybes Baltarusijoje turi ne viena didelė Lietuvos įmonė, pvz., „Kauno grūdai“, „Audimas“, „Vakarų medienos grupė“, tačiau bendra apyvarta sudaro tik apie 5 proc. visų užsienyje veikiančių Lietuvos įmonių apyvartos, kuri sudaro 200 mln. eurų per metus.
2019 m. Lietuvoje užsienio kapitalo įmonės buvo investavusios 18,2 mlrd., iš jų mažiau nei 1 proc. iš Baltarusijos.
Ši kaimyninė valstybė daugiausia investavusi į apdirbamosios gamybos ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei pardavimo veiklą ir 2019 m. buvo tik 18 vietoje pagal Lietuvoje sukauptas tiesiogines investicijas.
