Nutraukus šildymo sezoną, daugiabučių namų gyventojams tenka susidurti su neretai nepatogumų keliančiais hidrauliniais bandymais, kai kelias valandas, o kartais net kelias dienas nėra tiekiamas karštas vanduo. Nors miestelėnai tokią procedūrą laiko atgyvena, Vilniaus šilumos tinklai tikina, kad kito būdo, kaip atlikti minėtą profilaktinį patikrinimą, kol kas nėra.
Stebisi, kad nėra kito sprendimo
LRT.lt kalbintas vilnietis Tomas stebėjosi, kad šiais laikais dar tenka ir kelias dienas išbūti be karšto vandens.
„Ne kartą teko susidurti su šia nemalonia patirtimi. Kartą grįžęs iš atostogų pajūryje ir pirmadienio rytą atsikėlęs į darbą pamačiau, kad nėra vandens. Paskambinau ir sužinojau, kad jo mano name nebus dvi dienas. Tąkart apie vamzdyno remontą nebuvau įspėtas arba pražiopsojau pranešimą.
Šiemet nustebau, kad tokia praktika yra taikoma ir praėjus keleriems metams. Sovietinė atgyvena. Keista, kad iki šiol nėra jokių technologinių galimybių, kaip išspręsti šią problemą nesukeliant gyventojams diskomforto“, – kalbėjo vyriškis.

Kad daugiabutyje bus atliekami hidrauliniai bandymai, teigia neseniai sužinojusi ir Naujamiesčio rajone, Vilniuje, gyvenanti Karolina. Anot merginos, nors be karšto vandens yra tekę būti vos dvi dienas, tai kelia nepatogumų.
„Pasitikrinau, kad jau kitą savaitę pas mane bus išjungtas vanduo. Vandens nebus beveik parą, tad vieną rytą teks pasišildyti vandenį virduliu. Galima ištverti, tačiau keista, kad iki šiol nėra kitokių techninių būdų tam išspręsti“, – taip pat sakė mergina.


Atliekami kasmet
Vilniaus šilumos tinklų atstovės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės aiškinimu, kasmet, vos baigus šildymo sezoną, kuris šiemet buvo vienas ilgesnių ir vėliausiai pasibaigusių, pradedama ruoštis naujam, atliekant hidraulinius bandymus.
„Natūralu, kad kiekvienais metais šilumos trasos, kuriomis į vilniečių namus atkeliauja šiluma ir karštas vanduo, dėvisi. Palyginti su kitais Lietuvos miestais, Vilniaus šilumos tiekimo tinklas yra didžiausia ir sudėtingiausia sistema. Tai tarsi nematomas Vilnius, kurį būtina prižiūrėti. Todėl ne tik atnaujiname dalį vamzdyno, bet ir patikriname jų stiprumą bei sandarumą.

Patikrinimai, kurių metu vamzdynuose sukeliamas didelis slėgis, vadinami hidrauliniais bandymais. Tai leidžia surasti defektus ir juos iškart pašalinti, nelaukiant žiemos, kai tiek mums, tiek klientams šilumos ir karšto vandens atjungimas būtų itin skaudus. Be to, tai gerokai sumažina avarijų riziką. Atlikti hidraulinius bandymus mus įpareigoja ir Šilumos ūkio įstatymas“, – komentavo Vilniaus šilumos tinklų atstovė.
Paprastai vienos vamzdynų atkarpos hidrauliniai bandymai Vilniuje užtrunka kelias valandas, nurodė pašnekovė. Jeigu nenustatoma defektų, karšto vandens tiekimas gali būti atnaujintas dar tą pačią dieną.

„Pernai karšto vandens atjungimas vidutiniškai truko 1,18 paros. Tai geriausias rezultatas tarp Lietuvos šilumos tiekimo bendrovių. Jeigu atliekant hidraulinius bandymus nustatoma vamzdynų defektų, karšto vandens tiekimas gali būti atnaujinamas tik juos pašalinus. Remonto laikas priklauso nuo defektų sudėtingumo ar net oro sąlygų, todėl gali užtrukti iki kelių parų“, – taip pat sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Įspėjami iš anksto
Paklausta, ar prieš atliekant hidraulinius bandymus gyventojai dėl to įspėjami, pašnekovė tikino – visada ir kelis kartus.

„Apie hidraulinius bandymus klientams primename dar nesibaigus šildymo sezonui, o artėjant darbams pradedame aktyvią informavimo kampaniją. Taip pat kasmet ieškome naujų būdų, kaip efektyviai papasakoti, kodėl tokie darbai reikalingi ir kodėl privalome laikinai nutraukti karšto vandens tiekimą. Klientai, užsiregistravę mūsų savitarnos svetainėje, gauna elektroninius laiškus. Taip pat visada siunčiame SMS žinutes“, – pažymėjo Vilniaus šilumos tinklų atstovė.
Laiką, kada jų name nebus karšto vandens, gyventojai gali pasitikrinti ir interneto svetainėje www.chc.lt, kur tereikia suvesti gatvės pavadinimą ir namo numerį. „Jau dabar galite matyti, kada jūsų gatvėje suplanuoti darbai, grafikai sudėlioti iki pat rudens“, – nurodė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Žmonės pyksta, skambina mums. Deja, pirmiausia turėtų kreiptis į būstą administruojančią bendrovę.
I. Trakimaitė-Šeškuvienė
Sulaukia skundų, tačiau kitų būdų nėra
Vilniaus šilumos tinklų atstovė teigė suprantanti, kad laikinai neturėdami karšto vandens gyventojai patiria nepatogumų, todėl sulaukiama ir neigiamų reakcijų. Anot jos, būna situacijų, kai hidrauliniai bandymai yra baigti, tačiau namų administratoriai nepaleidžia karšto vandens.

„Žmonės pyksta, skambina mums. Deja, pirmiausia turėtų kreiptis į būstą administruojančią bendrovę. Mes patys labai prašome administratorių įjungti karštą vandenį kaip įmanoma greičiau, kai tik baigiame darbą, tačiau būna, kad tą pačią dieną administruojančios įmonės nespėja atvykti ir įjungti vandens“, – teigė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Vis dėlto stengiamasi visus darbus atlikti kuo greičiau, kartais dirbama ir naktį, sakė pašnekovė.
„Vis dėlto mūsų klientai yra supratingi, todėl supažindinus su hidraulinių bandymų paskirtimi smarkiai nepyksta. Hidrauliniai bandymai juk yra tam, kad žiemą, kai net ir kelios valandos be šildymo gali būti labai nemalonios, neturėtume problemų.

Kruopštus miesto tinklo patikrinimas vasarą mums visiems leidžia žiemą gyventi be avarijų, pavyzdžiui, praėjusią šaltą žiemą neturėjome nė vienos“, – komentavo atstovė.
Paklausta, ar yra kitų techninių būdų, kuriais būtų galima pakeisti kasmečius hidraulinius bandymus ir išvengti laikino karšto vandens išjungimo gyventojams, I. Trakimaitė-Šeškuvienė tikino, kad hidrauliniai bandymai kol kas yra patikimiausias būdas nustatyti tokius vamzdynų defektus kaip korozija ar įtrūkiai.
„Senuosius vamzdynus pakeitus naujos kartos vamzdžiais ir įdiegus monitoringo (kontrolės) priemones, hidraulinius bandymus atlikti reikėtų tik kas dešimtmetį, todėl jau dabar naujesnių ar rekonstruotų kvartalų gyventojams karšto vandens tiekimas nestabdomas“, – akcentavo ji.









