Verslas

2021.04.02 11:47

„Linava“ prašo valdžios nedidinti kelių mokesčio keliolika kartų – gali turėti įtakos produktų ir paslaugų kainų augimui

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.04.02 11:47

Asociacija „Linava“ prašo Seimo ir Vyriausybės peržiūrėti praėjusiais metais, anot vežėjų, paskubomis priimtus pakeitimus, kurie jų mokamą kelių mokestį nuo 2023 m. tam tikrais atvejais išaugins net 20 kartų. Anot asociacijos, dėl šios priežasties gali išaugti paslaugų ir kai kurių produktų įkainiai vartotojams.

„Praėjusiais metais buvusi Vyriausybė ir Seimas priėmė pakeitimus, pagal kuriuos kelių mokesčiai bus mokami skaičiuojant ne pagal dienas, o pagal nuvažiuotus kilometrus. Kai kuriais atvejais tai įkainius už kelius padidins ir 20 kartų“, – nuotolinės spaudos konferencijos metu kalbėjo „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija yra įpareigota parengti sistemą kelių rinkliavai surinkti, tam numatyta skirti iki 90 mln. eurų.

Jei nebus peržiūrėtos šios naujovės, asociacija prognozuoja, kad tai dar skaudžiau smogs ekonominius sunkumus išgyvenantiems transporto sektoriaus verslams, kurie vis labiau traukiasi dėl nepalankios mokestinės politikos Lietuvoje.

„Padidėjęs mokestis turės didelę įtaką ir kainos kilimui. Kainų struktūroje logistikos kaštai sudaro apie 10 proc. Suprantame, kad viskas nuguls ant vartotojų pečių. Kol kas sunku pasakyti, kiek kainos gali padidėti, bet faktas, kad kainos kils, yra tiesa“, – tvirtina Z. Buivydas.

Z. Buivydas sutinka, jog pokyčiai reikalingi, tačiau jie turi būti subalansuoti visapusiškai įvertinant verslo aplinką, o tokiam drastiškam kelių mokesčio kėlimui, nepritaikius kelių infrastruktūros, vežėjai nepritaria.

„Argumentai, jog kelių priežiūrai turi būti naudojamos lėšos, surinktos taikant kuro akcizą, neįtikino. Padidėjęs kelių mokestis neabejotinai turės didelę įtaką kainų kilimui. Lietuvoje logistikos kaštai sudaro apie 10 proc. prekių kainos, o tai nuguls ant vartotojų pečių“, – tikina Z. Buivydas.

Vežėjų skaičiavimu, kelių mokestis kai kuriems jų pakiltų net 20 kartų. Pavyzdžiui, dabar vieno autobuso vidutinis metinis mokestis yra 753 eurų, jis išaugtų iki 15060 eurų. Tokia suma turėtų būti sumokėta už vieną keleivinio transporto priemonę per metus.

Pasak „Linavos“ atstovo Andriaus Burbos, šios naujovės skaudžiai atsilieptų ir krovininiam transportui – mokestis dar labiau išaugtų, nes jis tiesiogiai priklausytų nuo nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.

„Atkreipiame dėmesį, kad ši situacija mus labai neramina. Ko gero, tai labiausiai palies Lietuvos viduje dirbančius vežėjus. [...] Kaip žinia, šiuo metu galiojantis Kelių mokesčio įstatymas reglamentuoja mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais, o naujasis mokestis apima gerokai didesnę kelių dalį: magistralinius, krašto ir rajoninius kelius“, – priduria A. Burba.

Tai, anot jo, neabejotinai dar labiau pablogintų situaciją vežėjams, kurie pastaruosius metus išgyvena sudėtingus laikus.

„Jei nebus peržiūrėti pernai priimti pakeitimai ir sumažintas kelių mokestis, neatmetama, kad Lietuva gali netekti dar daugiau transporto įmonių“, – priduria jis.

Jo teigimu, įmonės, kurios neturi finansinių išteklių ir veiklą perkeltų svetur, gali atsidurti ties bankroto slenksčiu. Dėl to skaudžiai gali nukentėti Valstybės biudžetas, jis surinks dar mažiau pajamų.

Asociacijos prezidiumo narys Artūras Telmentas tvirtina, kad pirminiai tikslai buvo geri, nes Lietuvoje siekiama įdiegti panašią tvarką kaip kai kuriose Europos šalyse, tačiau neįvertinti visi aspektai.

„Kas tai (mokestį – LRT.lt) mėgino ir padarė, arba neturi bendro supratimo apie transporto verslą, arba apskritai nelabai sugeba skaičiuoti“, – sako jis.

Išsikelia iš Lietuvos

Kaip anksčiau skelbė nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, nuo pandemijos pradžios pernai kovą Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių – iš jų virš 90 išsikėlė į Lenkiją, kiti – į Vokietiją ir kitas Vakarų Europos šalis.

Asociacijos teigimu, dėl to valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, be to, gresia mažesnių įmonių žlugimas.

„Linavos“ duomenimis, pernai Lietuvoje registruota 43 proc. mažiau vilkikų nei 2019 metais, vežėjai nebeinvestuoja į naujas gamybos transporto priemones.

Asociacijos atstovai teigė, kad transporto verslų išėjimą galėtų sustabdyti iš naujo peržiūrėtos mokestinės tvarkos ir geresnės ekonominės sąlygos.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje tarptautinių krovinių vežimo veikla užsiima apie 4,5 tūkst. įmonių, jose dirba apie 127 tūkst. darbuotojų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt