Verslas

2021.03.29 10:48

Didesnes sąskaitas už elektrą gavę gyventojai pirštu beda į rinkos liberalizaciją, ekspertai tikina – tai nesusiję

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.03.29 10:48

Reaguodami į kai kurių gyventojų nuogąstavimus dėl augančių elektros kainų, ekspertai patikina, jog tai nėra susiję su elektros rinkos liberalizacija. Anot jų, galutinę elektros kainą lemia daugybė veiksnių, todėl ir ateityje galimi dideli kainų svyravimai.

Įkainiai stiebėsi sparčiau

Naujausiais duomenimis, įpusėjus kovo mėnesiui didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 14 proc. – iki 52,30 Eur/MWh. Vasarį elektros kaina biržoje Lietuvoje brango 11 proc. ir pasiekė 59,31 Eur/MWh.

Skelbiama, kad įtakos elektros energijos paklausai „Nord Pool“ – elektros energijos pardavimo biržai Šiaurės Europos regione, didžiausiai tokio tipo organizacijai Europoje, – turėjo šalti orai.

2021 m. vasarį „Nord Pool“ sistemos vidutinės elektros energijos kainos padidėjo 2 proc. – iki 46,84 Eur/MW. „Nord Pool“ regione elektros energijos suvartojimas buvo 9,2 proc. didesnis nei praėjusių metų vasarį ir 10,3 proc. didesnis nei 2019 metų vasarį.

Vasarį dėl besitęsiančių šaltų orų elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse, palyginti su praėjusių metų vasariu, padidėjo 5 proc. – iki 2490 GWh. Lietuvoje elektros energijos paklausa, lyginant su 2020 m. vasariu, buvo 4 proc. didesnė.

„Elektrum Lietuva“ duomenimis, šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu metu 2020-aisiais, didmeninės elektros biržos kainos pakilo 74 proc., vasarį – 114 proc., o kovą – jau 106 proc., tačiau tik pastarajam mėnesiui pasibaigus bus aiškus galutinis elektros kainos pokytis.

Kelia klausimą dėl išaugusių sąskaitų

Išaugusius įkainius už elektrą pastebi ir kai kurie gyventojai, savo patirtimi dalijęsi vienoje iš feisbuko grupių. Štai LRT.lt kalbintas vilnietis Romas sako, kad elektros kaina ūgtelėjo 2 centais už kWh.

„Pasirinkus tiekėją elektra pabrango apie 2 centus už 1 kWh: buvo 14 centų, o pasidarė 16 centų. Kai buvo 14 ct, turėjome tik dieninį skaitiklį, nuo gruodžio įdėjo dviejų [laiko zonų] skaitiklį. Turėjome mokėti 9 centus už naktinį ir 15 centų už dieninį. Nupirkau tris laikmačius. Boileriui ir dviem gyvatukams tik naktį vartota elektra. Naktinio suvartojom dvigubai daugiau nei dieninio, bet pagal gautą mokėti sumą ir sunaudotas abiejų kWh vidurkis – 16,3 cento“, – pasakoja vyras.

Pašnekovas svarsto, ar didesnei sąskaitai už elektrą įtakos galėjo turėti elektros rinkos liberalizacija. „Aš manau, kad čia užprogramuota apgaulė. Liberalizacijos idėja gera, bet vykdytojai... [...] Elektra brangesnė“, – priduria jis.

Nepriklausomo tiekėjo paslaugomis pradėjusi naudotis Šarūnė taip pat teigia pastebėjusi, jog pastarąjį mėnesį už elektrą teko sumokėti daugiau.

„Kaina anksčiau svyruodavo apie 13 centų už kWh, o dabar po 15. Žinoma, kiek jau yra, tiek ir moki, bet paprastam gyventojui kartais sunku suprasti, kodėl ta kaina šitaip svyruoja: ar dėl rinkos, ar dėl verslininkų“, – kalba moteris.

„Sąskaita išaugo pasirinkus kintantį elektros energijos tarifą. Bet kokiu atveju sąskaitos ateina didesnės ir po rinkos liberalizacijos įkainiai pakilo. Nežinau, kiek tai susiję“, – taip pat sako vilnietis Jonas.

Sako, jog ateityje galimi dideli kainų svyravimai

Paklaustas, kodėl vasario mėnesį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo 11 proc., „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga akcentuoja, kad elektros kaina natūraliai nuolat svyruoja dėl daugelio veiksnių.

„Šiuo metu elektros kainos išlaiko augimo kryptį visoje Europos Sąjungoje (ES) – rinka transformuojasi, šalys mažina pigių, bet taršių elektros gamybos šaltinių kiekį, vis daugiau elektros pagaminama iš atsinaujinančių energetikos šaltinių. Tai reiškia, kad bazinės elektros gamybos, kuri užtikrina kainų stabilumą, lieka vis mažiau, todėl ir ateityje galimi dideli kainų svyravimai“, – perspėja M. Giga.

Vis dėlto elektros energijos kainą taip pat diktuoja paklausa ir pasiūla, priduria jis. M. Gigos aiškinimu, 2020 metais dėl pandemijos ir rekordiškai šiltų metų elektros energijos paklausa buvo ypač maža, todėl ir kainos, anot jo, buvo rekordiškai žemos. Tačiau šiemet dėl atsigaunančios ekonomikos ir šaltos žiemos stipriai išaugo elektros poreikis, o kartu – ir kainos.

„Elektros kainoms labai didelę įtaką turi taip pat ir globalios tendencijos, pavyzdžiui, dujų kaina, ji pernai buvo rekordiškai žema, ir taršos leidimai, jų kaina šiemet labai išaugo. Įtaką kainai daro ir orai – būtent taip nutiko Lietuvoje vasarį, kai dėl šaltų orų ir išaugusios elektros paklausos jos kaina kilo 11 proc.

Dar vienas aspektas – Lietuva yra elektrą importuojanti šalis, nepasigaminame viso mums reikalingo kiekio, tenka pirkti iš kitų šalių. Tad kainų dinamikai įtakos turi ir kaimyninių šalių elektros energijos kainų lygis, ir elektros energijos balansas“, – komentuoja M. Giga.

ESO atstovo Pauliaus Kalmanto aiškinimu, konkrečių veiksnių įtaką galutiniam elektros kainos rezultatui įvertinti beveik neįmanoma.

„Biržos kainų svyravimą nuolatos lemia įvairūs elektros pasiūlos ir paklausos pokyčiai Skandinavijoje ir net visoje Europoje, kuriems įtaką daro patys įvairiausi veiksniai – temperatūros pokyčiai, vėjuotumas ir kt.“, – vardija ESO atstovas.

Remdamasis biržos „Nord Pool“ duomenimis, UAB „Perlas Energija“ direktorius Vilius Juraitis priduria, kad vidutinis Lietuvos elektros suvartojimas vasarį buvo 4 proc. didesnis nei sausį. Dėl to daugiau elektros turėjo pagaminti iškastinį kurą naudojančios šalies elektrinės, kurių energijos savikaina yra santykinai didelė.

Vis dėlto VERT pabrėžia, kad elektros energijos kaina biržoje turi įtakos tik daliai galutinės mokamos kainos už elektros energiją, tačiau vartotojai, rinkdamiesi nepriklausomą elektros energijos tiekėją, gali pasirinkti skirtingus mokėjimo planus (kintamą arba pastovų), nuo to priklausys, kaip dažnai bus perskaičiuojama elektros energijos kaina, priklausomai nuo pokyčių biržoje.

Tikėjosi mažų kainų

Reaguodamas į tai, kad didesnes sąskaitas už elektrą dalis gyventojų sieja su elektros rinkos liberalizacija, M. Giga sako, jog nuo pat rinkos liberalizavimo pradžios buvo juntama, kad vartotojai iš šio proceso tikisi mažų elektros kainų. Tačiau laisvoje rinkoje kaina svyruoja ir ją diktuoja birža, sako jis.

„2020 metai elektros pirkėjams buvo palankūs. [...] Kaip tyčia, šių metų pradžioje tendencijos yra priešingos – didmeninės elektros kainos kyla, tad elektros tiekėjai ieško vidinių efektyvumo rezervų bei papildomą pridėtinę vertę vartotojams teikiančių paslaugų pasiūlymų, taip stengdamiesi amortizuoti kylančias biržos kainas“, – sako jis.

P. Kalmantas priduria, kad elektros energijos kainos keičiasi nuolatos – nevykstant kainų dereguliavimui.

„Tačiau iki kainų dereguliavimo buitiniai klientai buvo labiau izoliuoti nuo realiai rinkose vykstančių kainų svyravimų, nes kaina buvo peržiūrima tik kartą per metus, kartais – kas pusmetį. Dėl šios priežasties signalai iš rinkos klientams dažnai būdavo stipriai pavėluoti, o kaina išlyginama per ilgesnį periodą, eliminuojant trumpalaikius svyravimus“, – sako ESO atstovas.

P. Kalmantas įvardija ir kitus faktorius, darančius įtaką elektros energijos kainai, tačiau, anot jo, nesusijusius su kainų dereguliavimu privačių klientų sektoriuje.

„2020 metais nebuvo karantino ir nuotolinis darbas iš namų nebuvo įprasta praktika kaip 2021 metais. Dėl to privačių klientų elektros vartojimo apimtys padidėjo penktadaliu (per sausį ir vasarį), lyginant su 2020 metais, ir didino elektros energijos galutines sąskaitas“, – pažymi ESO atstovas.

Akcentuoja šaltą žiemą

„Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna atkreipia dėmesį, kad šių metų vasario mėnesio vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje buvo pasiekusi aukščiausią ribą per paskutinius penkerius metus, kadangi buvo sulaukta vienos šalčiausių žiemų pastaraisiais metais.

„Todėl, išaugus šildymo poreikiui, atitinkamai didėjo ir elektros kaina, jos negalėjo kompensuoti santykinai pigi iš Suomijos ir Švedijos jungčių atkeliaujanti elektros energija. [...] Nepaisant to, paskutinę vasario savaitę, atslūgus šalčiams, elektros kaina stabilizavosi, o tai lėmė ir vidutinės kainos perėjimą į žemesnį lygį“, – tvirtina V. Koryzna.

Vertindamas kainų didėjimą, jis akcentuoja, jog nuo 2021 metų VERT nustatė naujus tarifus persiuntimo daliai, taip pat atsirado ir papildoma tiekimo dedamoji, kurios 2020 metais nebuvo. Dėl šio pokyčio nuo elektros tiekėjo nepriklausanti valstybės reguliuojama kainos dalis išaugo 2 proc. ir dabar sudaro 63 proc. visos kainos dalies.

V. Juraitis taip pat antrina, kad sąskaitų dydis nėra susijęs su elektros rinkos liberalizavimu. „Praėjusių metų pradžioje elektros rinką labai smarkiai palietė sustoję verslai – dėl to elektros kaina biržose rekordiškai krito“, – sako jis.

„Dabar galioja ydinga tvarka, dabartinė valstybės reguliuojama kaina yra nustatoma pagal praeities, o ne ateities elektros sandorių kainas. Dėl šios priežasties reguliuojama visuomeninio tiekimo kaina ir dalies nepriklausomų elektros tiekėjų kainos ženkliai išsiskyrė“, – teigia V. Juraitis.

Kainų augimą iš dalies sieja su rinkos liberalizacija

Vis dėlto „Vilniaus elektros“ atstovės Austėjos Meilutės teigimu, „elektros kainos kilimas susijęs su rinkos liberalizacija“, esą vartotojai, nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo, gauna elektrą didesnėmis kainomis iš visuomeninio tiekėjo.

„Bet tai tik pereinamasis laikotarpis ir būtent dėl visų liberalizavimo pokyčių labiausiai kenčia dėl kainos tie, kurie dar nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Tačiau tai yra laikina. Vartotojams, kurie jau spėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją, kainos neturėjo išaugti“, – tikina ji.

„Ignitis grupės“ atstovo Luko Zadarecko aiškinimu, iki elektros rinkos liberalizavimo VERT visuomeninio elektros tiekimo kainas nustatydavo pusmečiui ar ilgesniam laikotarpiui, o jos per jį nesikeisdavo nepriklausomai nuo to, kokie kainų pokyčiai vykdavo elektros rinkoje, įsigyjant elektros energiją biržoje.

„Susidarę skirtumai tarp nustatytų ir faktiškai susiformavusių elektros kainų būdavo įvertinami mažinant ar didinant reguliuojamas kainas būsimam reguliavimo laikotarpiui.

O štai daugelio nepriklausomų tiekėjų kainodara yra pagrįsta kitu sudarymo principu – jeigu sutartyje su vartotoju kaina nėra užfiksuota nustatytam terminui, tada kainai mažėjant ar didėjant elektros biržoje ji iš karto keičiasi ir vartotojams“, – sako jis.

Pasirinkusieji fiksuotą tarifą išlošė

Vertindamas dalies gyventojų nuogąstavimus dėl kintančio elektros tarifo, M. Giga pažymi, jog fiksuotas energijos produktas yra kaip draudimas nuo netikėtumų rinkoje ir šiemet jis tikrai įrodė savo, kaip saugiklio, funkciją. Tie, kas pasirinko kintamą kainą, pašnekovas neslepia, mokėjo gerokai daugiau nei pasirinkusieji fiksuotą.

„Išties, elektros kainoms šiemet nuo metų pradžios ėmus kilti, dalis gyventojų buvimu laisvojoje rinkoje gali nusivilti, jei pasirinko su biržos kaina tampriai susietus mokėjimo planus. 2020 metai elektros pirkėjams buvo palankūs, nes kainos rinkoje kai kuriais mėnesiais krito net ir iki rekordinių žemumų. Kai kurie tiekėjai vartotojams suformavo lūkesčius, kad ir 2021 m. bus labai žemos elektros kainos ir galima ir toliau kliautis elektros kaina biržoje, tačiau ši pasuko priešinga kryptimi.

Tikėtis, kad kainos biržoje grįš į 2020 metų lygį, tikrai nereikėtų – kaip tik matoma nemažai priežasčių, dėl kurių jos gali išsilaikyti aukštesnės. Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims, didinant elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, dėl kurių sunkiau prognozuoti elektros pasiūlą, taip pat didėjant elektros vartojimui, matome ilgalaikę tendenciją, kad elektros kaina ir toliau stipriai svyruos“, – dar kartą pabrėžia M. Giga.

P. Kalmantas, vertindamas fiksuotą ir kintantį elektros energijos tarifą, neslepia, jog labai sunku iš anksto prognozuoti, koks sprendimas yra finansiškai palankesnis.

„Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai nuolatos vertina įvairius faktorius bei rizikas ir atitinkamai suteikia pasirinkimą savo klientams, kurie savo ruožtu sprendžia dėl vienos ar kitos kainodaros privalumų ir trūkumų“, – sako jis.

Vis dėlto, M. Gigos teigimu, net ir trumpuoju laikotarpiu situaciją gyventojai gali keisti. Net jei anksčiau pasirinko su biržos kaina susietus elektros planus, juos galima keisti į fiksuotą kainą ir taip užsitikrinti, kad sąskaitos dydį lems tik kilovatvalandžių kiekis.

„Gyventojams reikia kreiptis į savo elektros tiekėją bei išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis vietoje turimo mokėjimo plano būtų galima pasirinkti kitą. Jei nepavyksta susikalbėti su esamu elektros tiekėju, galima kreiptis į kitą. Elektros rinkos liberalizavimas vartotojui suteikia gerokai daugiau laisvės ir tuo reikėtų naudotis“, – tikina jis.

Vis dėlto, 2019–2020 m. elektros kainas ir biržos planus lygindamas su fiksuotais planais, V. Juraitis tvirtina, kad vartotojai būtų daugiau išlošę, jei būtų pasirinkę kintamus biržos planus.

„Reikia pabrėžti, kad Lietuva yra paskutinė Europos Sąjungoje pagal elektros rinkos liberalizavimą, vartotojai vieni iš paskutinių susipažįsta su biržos planais. Manau, dar reikia laiko, kol prie jų priprasime ir jie taps tokie populiarūs kaip kitose šalyse. Manau, biržos planus verta rinktis, nes jie geriausiai atspindi elektros kainą biržoje ir, jai sumažėjus, vartotojas iškart tą pajus“, – pažymi V. Juraitis.

Gyventojams, kurie renkasi nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir atsiskaitymo planą, VERT rekomenduoja pirmiausia įvertinti savo poreikius. Vartotojai, rinkdamiesi nepriklausomą elektros energijos tiekėją, gali prašyti pateikti skirtingas atsiskaitymo alternatyvas ir išsirinkti labiausiai atitinkančią poreikius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt