Verslas

2021.02.04 20:23

Latvija atmeta kaltinimus dėl prekybos baltarusiška elektra: naudojama sistema užtikrina, kad tai būtų neįmanoma

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.04 20:23

Į Latviją patenkantis komercinis elektros srautas yra iš Rusijos, o fizinio srauto sustabdyti neįmanoma – jį lemia fizikos jėgos, LRT TELEVIZIJAI sako Latvijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas energetikos klausimais Edijs Šeicans. Jis neslepia nesuprantantis, kodėl Lietuvai užkliuvo fiziniai srautai ir kodėl siūloma keisti metodologiją, kuri naudojama jau kelerius metus.

LRT.lt primena, kad trečiadienį Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio pristatė turintis informacijos, kuri įrodo, kad pusė į Lietuvą iš kitų šalių patenkančio srauto yra rusiška, o kita pusė – baltarusiška elektros energija.

Be to, ministras nurodė, kad būtent toks kiekis Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintos elektros energijos suprekiaujamas Latvijos biržoje: „Lygiai tiek pat suprekiaujama Latvijos biržoje. Ta elektra fiziškai teka ne į Latviją, o per sieną atiteka į Lietuvą, nes pas mus yra didžiulis elektros deficitas. Mes tą elektrą sunaudojame ir už ją susimokame.“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat teigė, kad naujausi duomenys, kurių visuomenei detaliai atskleisti dėl nacionalinio saugumo sumetimų negalima, rodo, jog Baltarusijoje pagaminta elektros energija sudaro daugiau kaip dešimtadalį Lietuvoje sunaudojamos elektros

„Galime sakyti, kad dabartiniame visame Lietuvos suvartojamos elektros balanse 12 proc. yra baltarusiška arba Astrave pagaminta elektra. Per mėnesį tai yra 11 mln. eurų. Galime sakyti taip, kad vartotojai susimoka už Astravo AE“, – teigė L. Kasčiūnas.

E. Šeicans tvirtina, kad Latvija tokios informacijos neturi ir jos negavo iš Lietuvos.

„Negavome jokių skaičiavimų iš Lietuvos partnerių, todėl negalime komentuoti tų procentų, kuriuos minite. Esame atviri gauti tokią informaciją ir pasirengę apie tai diskutuoti. Bet kokiu atveju, kas yra svarbu, kad mes sujungiame dvi skirtingas temas į vieną. Kiek suprantu, iš esmės kalbama apie komercinį srautą, bet, jeigu perskaičiau interviu teisingai, ministras kalba apie fizinius srautus.

Galiu tik pastebėti, kad apie fizinius srautus negalime kalbėti, nes jie priklauso nuo fizikos dėsnių. Neturime galimybių to sustabdyti. Todėl, jeigu srautas į Lietuvą atkeliauja per BRELL žiedą, tai lemia fizikos dėsniai. Nepaisant to, kad mes ar kiti partneriai norime tai sustabdyti, tai neįmanoma“, – komentavo E. Šaicans.

Jis taip pat nurodė, kad Latvijoje šiuo metu veikianti sistema neleidžia baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalis.

„Pagal sistemą, kurią šiuo metu turime Latvijoje, tai nėra įmanoma. Kaip minėjau, nežinome, kokie skaičiavimai lemia tokią išvadą. Žinoma, esame pasirengę juos gauti ir atidžiai pasižiūrėti, kaip tie skaičiavimai atlikti, tačiau esame gana tikri, kad dabartinė sistema, kurią šiuo metu turime Latvijoje, neleidžia prekiauti baltarusiška elektra“, – tvirtina E. Šaicans.

Jis primena, kad dar praėjusių metų pabaigoje Latvija priėmė sprendimą ir viešai paskelbė ketinanti nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Kad to būtų pasiekta, anot E. Šeicans, ministrų kabinetas ėmės ir atitinkamų veiksmų.

„Kad to pasiektume ministrų kabinete įtvirtinome reglamentą ir mūsų operatorius sukūrė sistemą, kuria naudodamiesi reguliuojame elektros, tekančios Baltijos šalyse, regiono patikrinimą. Ši sistema, mūsų supratimu, įrodo, kad visa elektra, patenkanti į Baltijos valstybes, yra sugeneruota Rusijoje. Žinoma, negalime eliminuoti fizinių srautų, kurie, kaip minėjau pradžioje, lemiami fizikos dėsnių. Bet ką galime pasakyti, tai kad mūsų sistema yra įrodymas, kad elektra, kuri patenka iš kitų šalių, sugeneruota Rusijos pajėgumų“, – sako E. Šeicans.

Jo teigimu, šiuo metu Latvijoje naudojama sistema yra dviejų žingsnių, kurie abu leidžia patvirtinti, kad elektros energija yra sugeneruota ir patenka iš Rusijos. Tokią informaciją Latvijos operatoriui pateikia ir Rusija. Dėl šios priežasties jis atmeta kaltinimus, kad Latvija prekiavo Astravo AE pagaminta elektros energija.

„Tiesą sakant, mes nesutinkame, nes nesame matę jokių faktų, kurie galėtų patvirtinti tokią informaciją. Girdėjome tokių pareiškimų, bet, nebent gausime informaciją, kuri tokius teiginius patvirtintų, neturime jokio pagrindo sakyti, kad Rusijos pateikta informacija yra nepagrįsta, nes šiuo metu neturime jokių įrodymų, kad informacija klaidinga ir elektra sugeneruota ne Rusijoje“, – tvirtina E. Šeicans.

Paklaustas apie bendradarbiavimą, E. Šaicans akcentuoja, kad su Baltijos kaimynėmis Latvija palaiko dialogą ir yra nuolat diskutuojama, kaip sukurti bendrą sistemą Baltijos regionui.

E. Šaicans teigimu, per bendrą Baltijos šalių viceministrų susitikimą buvo sutarta, kad Lietuva antroje vasario pusėje pateiks daugiau informacijos apie turimus duomenis ir pasiūlymą. „Žinoma, esame pasirengę tai aptarti ir rasti visiems priimtiną sprendimą“, – tikina E. Šaicans.

Vis dėlto jis dar kartą pabrėžia – negalima užtikrinti, kad baltarusiškos elektros fizikinis srautas nepateka į Lietuvą ar kitas Baltijos valstybes, nes jis gali tekėti BRELL žiedu.

„Mes sakome, kad ant sienos su Rusija ir Lietuva mes kontroliuojame patenkantį elektros srautą. Tai reiškia, kad patenkantis komercinis perteklinis elektros energijos kiekis iš Rusijos yra sugeneruotas Rusijoje, ne Baltarusijoje. Bet negalime pasakyti, ar elektronai mūsų laiduose atkeliauja iš Rusijos ar Baltarusijos, nes fizikos dėsniai yra fizikos dėsniai ir mes negalime jų pakeisti“, – sako E. Šaicans.

Jis taip pat neslepia nesuprantantis ministro D. Kreivio pastabų dėl prekybos biržoje.

„Nesuprantu, kuo užkliuvo mokėjimas biržoje. Negalima atskirti, kur pagaminta elektra, kuria prekiaujama biržoje. Tačiau galime kontroliuoti ir kontroliuojame komercinius elektros srautus, patenkančius per mūsų sienas. O kontroliuodami komercinius srautus, baltarusiškus iš savo biržos išskiriame“, – tvirtina E. Šaicans.

Jis dar kartą pabrėžia, kad Latvija yra pasirengusi su Lietuva aptarti ir diskutuoti dėl visų svarbių ir aktualių temų. Paklaustas apie metodologiją ir kilmės sertifikatus, kurie pastaruoju metu tarp valstybių kėlė didžiausias diskusijas, E. Šeicans taip pat atkreipia dėmesį, kad metodologiją, kuria Baltijos šalys gali remtis, turima jau penkerius metus.

„Visus šiuos metus ši metodologija buvo tinkama, bet dabar girdime pastabas, kad ją reikia keisti. Mums kyla klausimas, kas pasikeitė per šiuos metus, kad būtina keisti metodologiją? Tai tėra paprasti techniniai skaičiavimai, numatantys maksimalius galingumus ties sienomis. Į tai nėra įtraukiami jokie politiniai susitarimai ar kilmės garantijos. Metodologija tiesiog apskaičiuoja, kokius pajėgumus ties sienomis galima nustatyti mūsų infrastruktūroms. Tai grynai techniniai skaičiavimai“, – pabrėžia E. Šeicans.

Anot jo, Latvijos reguliuotojas, įvertinęs metodologiją, nustatė, kad ji atitinka tiek nacionalinius, tiek europinius teisės aktus. Jo aiškinimu, vienintelis skirtumas tarp buvusios ir naujos metodologijos tai išskaičiuoti Lietuvos sienos pajėgumai.

„Tokiu būdu sumažinome bendrus pajėgumus nuo galimo komercinio srauto Baltijos regione. Tas sumažinimas siekia apie 40 proc. Tai, kas buvo padaryta“, – sako E. Šeicans.

Jis teigia, kad Latvija yra pasirengusi diskutuoti dėl kito dokumento – kilmės garantijų: „Žinoma, kad esame pasirengę diskutuoti. Reikia atsižvelgti į tai, kad tai veiktų tik tuo atvejų, jeigu visos šalys dėl to sutartų. Kai sakau visos šalys, turiu omenyje visas BRELL šalis, tarp kurių yra ir Rusija bei Baltarusija. Jos turėtų pritarti šiems reikalavimams.“

E. Šeicans atkreipia dėmesį – nė viena šalis negali įpareigoti kitos sutikti su Baltijos šalių poreikiais.

„Turime suprasti, kad BRELL žiedas veikia jau daugybę metų. Žinoma, turime svarbų energetinį prioritetą savo regione, galima sakyti, visoje Europoje – sinchronizacijos projektą, kuris tebevyksta, ir mes tikimės, kad jį pavyks įgyvendinti laiku ar net anksčiau. Tai pagrindinis prioritetas. Kol dirbame ties sinchronizacijos projektu, turėtume palaikyti status quo BRELL žiede, nes kitaip galime patirti tiek techninių, tiek ekonominių rizikų“, – nurodo E. Šeicans.

Populiariausi