Pusė į Lietuvą patenkančios elektros energijos yra pagaminta Astravo atominėje elektrinėje (AE). Be to, Baltarusijoje pagaminta elektros energija sudaro daugiau kaip dešimtadalį Lietuvoje sunaudojamos elektros, o tai reiškia, kad vartotojai už Astravo AE pagamintą elektrą sumoka. Tokius duomenis po Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pristatė valdžios atstovai.
Po NSGK posėdžio buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žurnalistams patvirtino – naujausi duomenys rodo, kad Astravo AE pagaminta elektra į Lietuvą vis dėlto patenka.
„Tai reiškia, kad pradėjus veikti Astravo elektrinei atsirado ne teoriniai modeliavimai, o realūs faktai. Ar buvo viskas padaryta, ar visos galimos landos buvo užkardytos, kitas klausimas yra“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jo teigimu, pasakymas, kad Lietuvoje prekiaujama Astravo AE pagaminta elektra, nebūtų teisingas, tačiau elektra į Lietuvą iš tiesų patenka.
Energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat patvirtino, kad Lietuvoje šia elektra nėra prekiaujama: „Lietuvoje neprekiauja. Astravo elektra suprekiaujama Latvijos biržoje. Ją pateikia rusų operatorius, savo portfelyje turėdamas tiek rusišką, tiek baltarusišką elektrą. Paskutiniai duomenys, kad 50 proc. visos elektros, kuri patenka per Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvį yra iš Astravo, 50 proc. yra iš Rusijos.
Lygiai tiek pat suprekiaujama Latvijos biržoje. Ta elektra fiziškai teka ne į Latviją, o per sieną atiteka į Lietuvą, nes pas mus yra didžiulis elektros deficitas. Mes tą elektrą sunaudojame ir už ją susimokame.“
Jo teigimu, per paskutines 10 dienų minėti 50 proc. sudaro 77 mln. kWh. „Pinigais išvertus, tai beveik 4 mln. eurų. Jeigu taip toliau tęsis, bus apie 120 mln. eurų per metus sumokėta Astravo statybai“, – atkreipė dėmesį D. Kreivys.
Ministras pabrėžė, kad tam turi būti užkirstas kelias, kad tiek jau veikiantis, tiek galbūt ateityje veiksiantis antrasis Astravo AE blokas nebūtų finansuojamas.
„Politinis įsipareigojimas yra labai aiškus – nepirkti šios elektros Latvijai ir Estijai. O čia yra faktas labai aiškus, kad perkama. (...) Mūsų tikslas yra derybos ir sutartis dėl trišalės metodikos. Tuo keliu einame ir to tikslo sieksime. Baltijos šalių vienybė labai svarbi“, – sakė D. Kreivys.
Paklaustas, kas leidžia daryti išvadą, jog pusė į Lietuvą atitekėjusio techninio srauto yra iš Astravo AE, D. Kreivys nurodė, jog tokia informacija yra pagrįsta, tačiau tai patvirtinantys dokumentai nėra vieši.
„Šiuos duomenis derybų metu pateiksime Latvijai ir Estijai“, – nurodė D. Kreivys.
Anot jo, viceministrų lygmenyje Baltijos valstybių susitikimas jau įvyko. Kitas susitikimas planuojamas vasario viduryje.
Paklaustas, ar šią elektros energiją vartoja ir Lietuvos gyventojai, D. Kreivys tai patvirtino: „Taip, taip, juk visos lemputės dega, telefonai krunami.“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat teigė, kad naujausi duomenys, kurių visuomenei detaliai atskleisti dėl nacionalinio saugumo sumetimų negalima, rodo, jog Baltarusijoje pagaminta elektros energija sudaro daugiau kaip dešimtadalį Lietuvoje sunaudojamos elektros
„Galime sakyti, kad dabartiniame visame Lietuvos suvartojamos elektros balanse 12 proc. yra baltarusiška arba Astrave pagaminta elektra. Per mėnesį tai yra 11 mln. eurų. Galime sakyti taip, kad vartotojai susimoka už Astravo AE“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad dabartinė situacija yra naudinga kai kurioms interesų grupėms, kurios veikia ne Lietuvoje, kad vykdomas sinchronizacijos su kontinentine Europa projektas vyktų lėčiau arba netgi neįvyktų.
„Tai yra galutinis tikslas, po kurio gali pasibaigti visi šie dalykai. Kitaip tariant, čia yra mūsų finalinis tikslas, į kurį turime judėti. Bet visi suprantame, kad dabartinė situacija, kuri yra susiklosčiusi, naudinga tam tikroms interesų grupėms (...) Tai ne Lietuvoje problema, noriu pabrėžti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis taip pat nurodė, kad ketinama registruoti teisės aktus, kurie papildytų vadinamąjį antiastravinį įstatymą. Ketinama siūlyti, kad bendrovės, susijusios su Astravo AE, negalėtų dalyvauti Lietuvos energetiniuose projektuose. Taip pat valstybinės įstaigos bus įpareigotos pasitikrinti sandorius Vyriausybinėje komisijoje.
LRT.lt primena, kad Astravo AE veiklą pradėjo lapkričio pradžioje. Iki šiol elektrinėje buvo fiksuotas ne vienas incidentas – vieno ar kelių transformatorių sprogimas ir aušinimo sistemos bako pažeidimas. Apie incidentus Baltarusijos institucijos neinformavo ir jų plačiau nekomentavo.
Lietuva, Latvija ir Estija siekė pasirašyti trišalę metodiką, kuri numatyti, kokių veiksmų dėl Astravo AE ir joje pagamintos elektros energijos imtųsi visos trys šalys. Nors susitarimas politiniame lygmenyje pasiektas buvo, Lietuvos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) metodikos nepatvirtino, remdamasi prielaidomis, kad tokia metodika leistų prekiauti Astravo AE pagaminta elektros energija.
Astravo AE pagamintos elektros patekimas į šalį ir prekyba draudžiamas Lietuvoje priimtu vadinamuoju antiastraviniu įstatymu.
