Verslas

2021.01.26 09:21

Valstybinė Kinijos kompanija pluša Astrave, o jai priklausanti Kauno bendrovė Lietuvoje ėmėsi energetinio eksperimento

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.01.26 09:21

Valstybinės Kinijos kompanijos žygis per Lietuvos energetiką kelia vis daugiau aistrų. Diplomatus, politikus ir akademikus vienijanti organizacija „Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę“ kreipėsi į Seimą ir prezidentūrą dėl Kinijos valstybinės įmonės „North China Power Engineering“ veiklos.


Sąjūdiečius suglumino faktas, kad Kinijos valstybinės korporacijos įmonė Lietuvoje įrenginėja eksperimentinę baterijų energijos kaupimo sistemą. Negana to, ta pati Kinijos įmonė įrenginėja Astravo atominės elektrinės tinklus.

„Tai apgailėtina. Tokios įmonės negali laimėti konkursų Lietuvoje“, – LRT RADIJUI sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Įmonė Lietuvoje diegia eksperimentines baterijas ir tuo pačiu tiesia tinklus iš Astravo atominės elektrinės Lietuvos link. Tai keista“, – stebisi Sąjūdžio valdybos narys Arvydas Sekmokas.

„Patikėkite, akcininkai kinai į mūsų veiklą nesikiša“, – tikino valstybinį konkursą laimėjusios bendrovės vadovas Raimundas Rutkauskas.

Padės atsijungti nuo Maskvos

Tokios baterijos leistų perimti Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdymą iš dispečerinės Maskvoje. Tai – vienas didžiausių sinchronizacijos tikslų.

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ dar 2019 metais paskelbė konkursą eksperimentinėms baterijoms įdiegti. Sutarties vertė – 1,67 mln. Eurų.

Konkursą laimėjo bendrovė „Stimeo“. Dokumentuose įrašyta, kad darbų rangovas yra Kaune veikianti bendrovė „Energetikos tinklų institutas“. Pastarasis ir priklauso Kinijos valstybinei korporacijai.

Taigi vieno svarbiausių Lietuvos energetikos sinchronizacijos projektų, kuris padės atsijungti nuo dispečerinės Maskvoje, vykdo Kinijos valstybinės korporacijos įmonė.

„Kai pasižiūri atidžiau, iškart matai sąsajas. Institutas priklauso kinams, kurie dirba Baltarusijoje. Ir dirba su elektros perdavimo linijų iš Astravo atominės elektrinės tiesimu.

Tai bandomasis eksperimentas. Tam įsigyta vieno megavato baterija, kuri ir išbandoma. Testo rezultatai priklauso ir nuo to, kaip ji sumontuojama. Reikia manyti, kad tos rizikos iškyla“, – mano A. Sekmokas.

Sako, kad kinai nesikiša

Buvę diplomatai, ministrai kelia klausimą – kaip čia nutiko, kad Lietuvos energetine nepriklausomybe rūpinasi Kinijos valstybinė įmonė, kuri taip pat rūpinasi Astravo atominės elektrinės tinklų sujungimu.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs tyrimą apie tai, kad kinų valdomas „Energetikos tinklų institutas“ sėkmingai skina pergales Lietuvos energetikos konkursuose. Tačiau instituto vadovas Raimondas Rutkauskas LRT RADIJĄ tikino, kad kinai visiškai nesikiša į darbą.

„Tikrai nesikiša. Tie patys žmonės kaip anksčiau dirbo, taip ir dabar. Nejaučiame jokios įtakos iš akcininko“, – tikina kinų valdomo instituto vadovas R. Rutkauskas.

Registrų centro duomenys rodo, kad Energetikos tinklų instituto valdyboje dominuoja Kinijos piliečiai. Jie ir stebėtojų tarybos nariai. Bet instituto vadovas kartoja, kad 93 procentus instituto akcijų valdantys kinai rūpinasi tik verslu ir į jokią veiklą nesikiša.

Kelia ir daugiau klausimų

A. Sekmokas stebisi, kodėl iki šiol viešai neskelbta, kad darbus atliks Kinijos valdoma įmonė.

Ta pati Kinijos valstybinė įmonė Astravo atominėje elektrinėje vykdo 23 projektus – stato elektros pastotes, jas modernizuoja, renovuoja elektros tinklus. Valstybinė Baltarusijos žiniasklaida skelbė, kad Baltarusija šiems darbams gavo per 300 mln. dolerių paskolą iš Kinijos eksporto-importo banko. R. sako apie įmonės akcininkų darbus Astrave sužinojęs tik iš LRT.

„Visą tą informaciją žinau tik iš spaudos. Parašė LRT tyrimą, ir iš ten žinau apie akcininkų veiklą Astrave. Bet į mūsų verslą jie nesikiša“, – tikino R. Rutkauskas.

Bet grįžkime į Lietuvą. „Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę“, kuriam priklauso Petras Auštrevičius, Vytautas Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Alfredas Bumblauskas, kelia klausimus, kaip mažai žinoma įmonė „Stiemo“ laimėjo konkursą.

„Ar buvo ir jeigu buvo, tai kaip detaliai, atliktas konkurso medžiagoje, atrenkant projekto laimėtoją ir pasirašant projekto įgyvendinimo sutartį pasiūlymo teikėjų ir laimėjusių įmonių – AB Elektros tinklų institutas ir UAB Stiemo patikimumas, finansinis pajėgumas ir euroatlantinė atitiktis“, – rašoma Sąjūdžio laiške.

„Litgrid“: leidimo tam nereikėjo

Lietuvoje jau ne pirmą kartą kyla diskusijos, ar Kinijos valstybinės įmonės ir jų bendrovės turi teisę dalyvauti Lietuvos energetikos projektuose. Tačiau valstybei priklausančios įmonės gauna leidimus, ir toliau dega žalia šviesa. Arba tų leidimų net nereikia.

„Litgrid“ Komunikacijos vadovė Paulė Pupinytė-Bružienė sako, kad prieš pasirašant sutartį nereikėjo specialios komisijos leidimo. Tokie reikalingi tada, jei suma viršija dešimt procentų metinių pajamų.

„Tuo metu mes neturėjome prievolės komisijos. Konkursus organizuojame įstatymų nustatyta tvarka, ir sutarties vertė neviršijo dešimt procentų mūsų įmonės pajamų“, – dėsto „Litgrid“ Komunikacijos vadovė.

Pasak jos, kaupikliai yra būtini Lietuvos energetikos sistemai. Komunikacijos vadovė informavo, kad nuo 2019 metų yra suderintas projekto darbų grafikas, koncepcija, paruoštas projektas popieriuje, suderintos medžiagos ir įrangos elementai baterijoje.

Žada svarstyti Seime

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas žada šį klausimą kelti Seime. Jis įsitikinęs, kad Kinijos valstybinės įmonės neturėtų dalyvauti svarbiausiuose Lietuvos projektuose, o ypač tos, kurios dirba Astravo atominėje elektrinėje.

„Gaila, kad tokioms įmonėms pavyksta laimėti. Jei verslas plėtoja ryšį su Astravo atominės elektrinės projektu, tai jie Lietuvos konkursuose turėtų patirti nesėkmę. Joms turėtų būtų draudžiama laimėti konkursus, ypač jei tai susiję su energetika. Ši istorija liudija ir mūsų valstybinės įmonės geopolitinį raštingumą“, – piktinasi konservatorius.

Tikėtina, kad eksperimentinės baterijos pavyko. Penktadienį paskelbtas naujas konkursas – už šimtą milijonų eurų suprojektuoti, pagaminti ir įrengti keturis energijos kaupiklius – baterijas. Jų prireiktų nenumatytiems atvejams atsijungus linijoms.