LRT tyrimai

2019.12.12 05:30

LRT tyrimas. Dvigubas Kinijos žaidimas: po sparnu ir Astravas, ir Lietuvos energetika

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt 2019.12.12 05:30

Kol Lietuvos valdžia oficialiai deklaruoja gerus ekonominius santykius su komunistine Kinija, jos valstybinė energetikos bendrovė yra pasirengusi padėti baltarusiams parduoti Astravo atominės elektrinės energiją – to, ko Lietuva labiausiai nenori. Ta pati Kinijos energetikos bendrovė dalyvauja ir Lietuvos strateginiuose energetikos projektuose.

Baltarusijos ir Rusijos statoma atominė jėgainė Astrave, nuo Vilniaus nutolusi apie 50 km, pastaruoju metu yra tapusi didžiausiu Lietuvos valdžios galvos sopuliu.

Nors aukščiausiu lygmeniu nutarta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam šalies saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, Lietuvai sunkiai sekasi įtikinti Europos Sąjungos viršūnes, tarp jų ir artimiausius kaimynus, kad vienintelis būdas pakišti koją naujam energetikos monstrui – nepirkti elektros iš Baltarusijos.

Bet Lietuvos panosėje kinai, kuriuos mūsų valdžia priima labai šiltai, daro viską, kad baltarusiai galėtų parduoti Astravo AE energiją. Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „Power China“ ir jos dukterinė įmonė „North China Power Engineering“ (NCPE) įgyvendina vadinamąjį Baltarusijos atominės energijos perdavimo ir tinklo sujungimo projektą, kurį iš viso sudaro 23 projektai (elektros tinklų renovavimas, elektros pastočių statyba ir modernizavimas). Šiam Astravo AE tinklų projektui Baltarusija gavo paskolą iš paties Kinijos eksporto-importo banko – iš viso Lietuvos kaimynei jis paskolino 5 mlrd. dolerių.

Pasiklausykite LRT Tyrimų skyriaus podcasto.

LRT tyrimų podkastas. Dvigubas Kinijos žaidimas

Taip pat skaitykite

Kinijos valstybinę energetikos bendrovę „North China Power Engineering“ (NCPE) sieja ryšiai ir su Lietuva. Pernai Vilniuje įmonė su Lietuvos verslu pasirašė bendradarbiavimo memorandumus. Konkrečiai su „Achemos grupe“ ir investicijų bendrove „Orion“. Jos LRT Tyrimų skyriui teigia, su NCPE šiuo metu jokių projektų nevykdančios.

Ta pati kinų įmonė dalyvauja ir Lietuvos strateginiuose energetikos projektuose. Prieš šešerius metus minėta kinų bendrovė įsigijo įmonę Energetikos tinklų institutas, per kurią vykdo veiklą Lietuvos energetikoje – užsiima projektavimo ir rekonstravimo darbais. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, įsigyti lietuvišką objektą padėjo Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas ir buvęs trijų premjerų patarėjas Česlavas Okinčicas, oficialiai atstovaujantis Kinijos valstybinei įmonei Baltijos regione.

Pažindino su Lietuvos vadovais

Kinijos bendrovių veikla su Astravo AE būtų nieko nestebinantis epizodas, jeigu ne lietuviška dėlionės detalė. 2013 m. Kinijos valstybinė energetikos bendrovė NCPE įsigijo vieną didžiausių Lietuvos elektros energetikos objektų projektavimo įmonių – Kaune esantį Energetikos tinklų institutą (ETI). Kinams priklauso kontrolinis akcijų paketas, o bendrovės valdyboje sėdi tik Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai.

Įgyvendinant šį sandorį, kinams pasitarnavo NCPE mūsų šalyje atstovaujanti bendrovė „Respekto grupė“. Dabartinis jos akcininkas ir valdybos pirmininkas Č. Okinčicas garsėja savo ryšiais politikoje. Nepriklausomybės Akto signataras pripažįsta, kad kinų energetikos įmonę pristatė valdžios atstovams.

„Jeigu kalbame apie Lietuvą, tai nėra didelė šalis, čia specialiai nevyksta daug projektų, vieninteliai kontaktai prieš 7 metus buvo tiesiog prisistatyti valdžios atstovams, kad mes tokie esame. Kad yra tam tikrų bendrovių, kurios nori būti ES rinkoje, ir tiesiog, kad valstybė žinotų, kad tokia yra. Mes turėjome susitikimų ir su tuometiniais premjerais, ir su ministrais, bet tai normalu, kai ateina tokia didelė bendrovė, tiesiog prisistatyti, ir tuo viskas baigdavosi“, – sako Č. Okinčicas.

Tuo metu teisininkas ėjo premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeninio konsultanto pareigas ir, nors patarinėjo kitais klausimais, pripažįsta, kad pakalbėti apie Kiniją su premjeru tekdavo, tačiau esą tie pokalbiai nebūdavo konceptualūs.

Ekspremjeras A. Butkevičius tvirtina, kad yra bendravęs tik su vienos Kinijos bendrovės „China Merchant Group“ atstovais, ketinusiais investuoti į Klaipėdos uostą, ir jokio susitikimo su energetikos bendrovėmis bent jau Lietuvoje nebuvo. Pažintis, kaip pamena politikas, buvo suorganizuota Kinijoje.

„Supažindino, kada Lietuvos delegacija kartu su verslu buvo Kinijoje. Ir jie ruošėsi pasirašyti kažkokius dokumentus, lyg tai susitarimus energetikos srityje. Jokio kontakto Lietuvoje nebuvo. O kad Č. Okinčicas apie tai kalbėjo, gal ir buvo tokių atvejų. Bet žinot, tą visą informaciją, kas atvykdavo, kas kuo domisi, gaudavau iš Saugumo departamento“, – prisimena A. Butkevičius.

Anot jo, VSD vertino ir kinų ketinimą įsigyti ETI, ir jokių grėsmių nebuvo įžvelgta, bet apie kinų veiklą už Lietuvos sienos, Baltarusijoje, informuotas nebuvo.

„Ne, niekada tokios informacijos nebuvau gavęs netgi iš Valstybės saugumo departamento“, – teigia buvęs premjeras.

Tiesa, Č. Okinčicas prisipažįsta kinus supažindinęs ir su tuometiniu energetikos ministru.

„Buvo susitikimas bendrovės prezidento, kartu su Kinijos ambasados pagalba, susitikimas su energetikos ministru, bet tas susitikimas nebuvo susietas su kokiu nors prašymu ar pageidavimu, tiesiog prisistatyti, kad mes tokie esame“, – pasakoja Nepriklausomybės Akto signataras.

2012–2014 m. energetikos ministro pareigas ėjo dabartinis prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, su Č. Okinčicu giminystės ryšiais susijęs Jaroslavas Neverovičius.

LRT Tyrimų skyrius lapkričio antroje pusėje kreipėsi į Prezidentūrą, bandydamas gauti J. Neverovičiaus komentarą dėl kinų investicijų Lietuvoje ir Baltarusijoje, tačiau interviu su prezidento patarėju vis dar derinamas.

Tvirtina stovintis Lietuvos gynyboje

„Visokių yra komentarų apie bendradarbiavimą su Kinija, bet, jeigu mes dirbame su didžiausiomis bendrovėmis, tai ten jau yra tam tikra kultūra, santykiai su jais, ten nėra kažkokių neigiamų tendencijų, tiesiog reikia dirbti sąžiningai“, – požiūrį į Kiniją Lietuvoje komentuoja Č. Okinčicas.

Paklaustas, ar žinojo, kad jo verslo partneriai buvo pradėję įgyvendinti su Astravo AE susijusius projektus tuo metu, kai pradėjo veiklą ir Lietuvoje, teisininkas sako šio fakto tuo metu nežinojęs, tačiau gina NCPE, sakydamas, kad kinai su jėgaine nesusiję.

„Čia yra delikatus klausimas, bet jie atlieka tam tikrą darbą, už kurį gauna atlyginimą, ir tiek. Aš nesiečiau saugumo klausimų su Kinijos bendrovėmis, nes jie su elektrinės saugumu neturi nieko bendro“, – savo požiūrį dėsto Č. Okinčicas.

Nepriklausomybės Akto signataras brėžia ribą tarp atominės jėgainės saugumo ir kinų atliekamų modernizavimo darbų Baltarusijoje. Esą šie projektai Lietuvai grėsmės nekelia.

„Mes dirbame tokiuose sektoriuose, kurie neturi nieko bendro su kokia nors grėsme nacionaliniam saugumui. Reikia skirti nacionalinio saugumo ir biznio klausimus. Aš esu Nepriklausomybės Akto signataras ir aš pirmas sustabdysiu bet kokį veiksmą, net ir savo partnerių, jei tie veiksmai grės nacionaliniam saugumui“, – teigia Kinijos valstybinių bendrovių atstovas Lietuvoje Č. Okinčicas.

Anot jo, vienintelis sektorius, kuriam kinai kelia grėsmę Lietuvoje, – informacinių technologijų, ir tai esą nepakliūva į signataro kuruojamą sritį.

Tačiau su tokiu požiūriu nesutinka Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslo darbuotojas Liudas Zdanavičius. Jo vertinimu, kinų valstybinės bendrovės yra artimai susijusios su Pekino valdžia, todėl tokių įmonių atsiradimas bet kuriame strateginiame šalies sektoriuje iš esmės yra rizika.

„Mes tą bendrovę turėtume vertinti. Vien dėl to, kad ji iš tos valstybės, tai signalas, kurį mums reikia stebėti. Tai mus skatina pasverti rizikas. Vertinant modelius, kuriais yra veikiama kitose valstybėse, per analogijas“, – komentuoja L. Zdanavičius.

Su kinais geras „biznis“

Č. Okinčicas konsultacijų įmonės „Respekto grupės“ akcininku ir valdybos pirmininku tapo 2015 m. vasarą. Grupė deklaruoja oficialiai atstovaujanti NCPE, „Power China“ ir kitoms valstybinėms Kinijos bendrovėms, veikiančioms energetikos bei geležinkelių srityse. Bendrovė jau padėjo Kinijos įmonėms įgyvendinti energetikos projektus Gruzijoje, Armėnijoje, Bulgarijoje, Kazachstane, Ukrainoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Ir Lietuvoje.

Be Č. Okinčico, „Respekto grupė“ priklauso dabartiniam Rudaminos seniūnui ir verslininkui Vladislavui Kačanovskiui bei iš Kinijos kilusiam Yubin Diao. Pasak Nepriklausomybės Akto signataro, darbas su Kinijos įmonėmis prasidėjo prieš 7 metus, kai bendrovei „Power China“ buvo pasiūlyta ieškoti projektų energetikos srityje. Nuo „Respekto grupės“ susikūrimo 2013 m. iki šiandien, finansinių ataskaitų duomenimis, kinų konsultavimas kasmet įmonei atneša vidutiniškai apie 400 tūkst. eurų pardavimo pajamų.

„Reikia rodyti rezultatus ir susitarti su kinais dėl atlygio už rezultatą. Mūsų partneriai užima 20 proc. Kinijos energetikos rinkos, tai čia tiek pat, kiek Rusija. Su kinais apsimoka dirbti, jeigu darai darbus, kurie jiems reikalingi, ir darbus, kuriuos jie vertina. Mūsų darbas buvo atrasti jiems partnerius įvairiose srityse: energetikos klausimai, elektrinių statyba“, – atskleidžia Č. Okinčicas ir pabrėžia, kad ETI kinams padėjo atrasti jo dabartinis kolega V. Kačianovskis.

„Aš ten dalyvavau tik užbaigiant sandorį, nes idėja buvo tokia, kad, norint įsitvirtinti Europos Sąjungoje, reikia turėti tam tikrą darinį ES. Energetikos tinklų instituto būklė nebuvo itin gera. Jo savininkai buvo kažkokie rusai iš Kaliningrado, tai maniau, tikrai geras dalykas įsigyti iš tų Rusijos piliečių šitą bendrovę“, – pasakoja teisininkas.

LRT Tyrimų skyrius patikrino buvusius Energetikos tinklų instituto savininkus. Kontrolinis akcijų paketas anksčiau priklausė Šveicarijoje registruotai įmonei „Modentech SA“. Šios įmonės oficialus atstovas Norbert-Maxas Blauensteinas minimas „Panama Papers“ dokumentuose ir Rumunijos žiniasklaidoje. Esą M. Blauensteinas buvusio Rumunijos finansų ministerijos sekretoriaus Ionuto Costea᾽os naudotas kaip statytinis įmonėse slepiant mokesčius.

Registrų centro dokumentai rodo, kad patys šveicarai įmonės veikloje dalyvavo retai. Jų interesams atstovavo ETI valdybos pirmininkas ir atstovybės Maskvoje vadovas Vadimas Vorobjovas. Todėl gali būti, kad iš tiesų, kaip sako Č. Okinčicas, lietuviška bendrovė priklausė rusams.

Po lietuviška priedanga

Šiuo metu ETI aktyviai dalyvauja šalies energetikos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose. Pagrindiniai užsakovai – „Litgrid“ ir „Energijos skirstymo operatorius“. Viešųjų pirkimų duomenų bazė rodo, kad nuo tada, kai ETI pateko į kinų rankas, jos sėkmė konkursuose padidėjo. Vien 2016–2017 m. įmonė buvo susijusi su 23 pirkimais, kurių bendra vertė siekia 8 mln. eurų.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, ETI veikia ir strateginiuose energetikos projektuose. Tai patvirtino ir Energetikos ministerija. Anot jos, kinams priklausanti projektavimo įmonė kaip subrangovė buvo pasirinkta Šiaurės Rytų Lietuvos valstybinės svarbos projektui. Minėtame regione – Ignalinos ir Utenos elektros pastotės.

„Kai vyksta strateginių projektų pirkimai, „Litgrid“ kreipiasi į specialią komisiją, kuri vertina, ar galima pasirašyti sutartį su viena ar kita įmone, Šiaurės Rytų Lietuvos atveju toks leidimas buvo gautas“, – rašoma Energetikos ministerijos atsakyme.

Tiesa, ETI kartu su savo pagrindine bendrove NCPE bandė nutraukti Alytaus pastotės plėtros sutartį. 27 mln. eurų vertės projektas Lietuvai svarbus sinchronizavimui su Europa, o Alytus tiesiogiai jungiasi su Lenkija per elektros jungtį „LitPol Link“. Teismas ETI ir NCPE prašymą stabdyti pirkimą atmetė.

„Litgrid“ pateiktame atsakyme apie ETI pabrėžia, kad įmonė, kaip subrangovas, nebuvo teikta tikrinti specialiai vyriausybės komisijai, o valstybės įmonė informacijos apie tai, kad ETI veikla prieštarautų šalies nacionaliniams interesams, nėra gavęs.

„Kaip to reikalauja Pirkimų įstatymas, rangovas informavo apie Energetikos tinklų institutą. Nacionaliniam saugumui užtikrinti Svarbių objektų apsaugos įstatyme numatyta pareiga, kad įmonės informuotų komisiją (vyriausybės specialią komisiją – red. pastaba) apie sudaromus sandorius arba esminius sandorių pakeitimus. Šiuo atveju jokios sudaryto sandorio sąlygos nebuvo keičiamos. Be to, ETI atlieka darbus projektuose, kuriuose nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės saugos planuose numatytomis esminėmis informacinėmis technologijomis, jų sistemomis ar infrastruktūra, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis“, – rašoma „Litgird“ atsakyme.

LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai tikina, kad abejonių dėl ETI institucijoms gali nekilti ir dėl to, kad ji laikoma lietuviška. Esą mažai tikrinama, kas iš tiesų yra kapitalo šeimininkai, jeigu įmonė registruota Lietuvoje. Nesvarbu, kad įmonės savininkai tuo pačiu metu dirba su Astravo AE projektais. Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys tai vadina nesusipratimu.

„Mes visai neseniai pašalinome iš dujų jungties pirmą vietą laimėjusią Baltarusijos kompaniją, tai man irgi sunkiai suprantama, kaip gali, ypač šalių, kurios nėra draugiškos globaliam žaidime Lietuvai ir Vakarų aljansui, NATO, gali dalyvauti mūsų pirkimuose, – sako D. Kreivys. – Man primena, kaip Leninas sakė, kad Vakarai mums nuvys virvę, ant kurios mes visus juos pakarsime.“

Komisija – plačiai užmerkusi akis

Prieš keletą metų strateginių įmonių ir sektorių priežiūra buvo sugriežtinta. Pasak parlamentaro V. Poderio, po to pati bendrovė turėjo kreiptis į komisiją dėl savo akcininkų, arba komisija tai turėjo padaryti savo iniciatyva. Vien dėl to, kad ateityje nekiltų problemų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.

„Jeigu taip yra, kaip jūs sakote, kad mūsų esminėje infrastruktūroje dalyvauja Kinijos kapitalo įmonė, kuri vysto strateginius projektus Baltarusijoje, aš manau būtų logiška lietuviškai įmonei, turinčiai santykius su tokiu akcininku, pasitikrinti Vyriausybės komisijoje“, – aiškina V. Poderys.

LRT Tyrimų skyrius tiek raštu, tiek telefonu bandė susisiekti su ETI vadovais, tačiau konkretaus kontakto su įmone užmegzti nepavyko. ETI vadovas Giedrius Lynykas nurodė klausimus siųsti bendruoju įmonės paštu, tačiau per daugiau kaip mėnesį bendrovė nepateikė atsakymų. Dar kartą susisiekus su G. Lynyku, jis tikino įmonėje nebedirbantis. Po papildomų kreipimųsi elektroniniu paštu iš bendrovės pusės tvyro ta pati tyla. LRT Tyrimų skyrius ETI klausė, ar NCPE investavo į bendrovę, ar ETI vykdo darbus Kinijoje ir Baltarusijoje, kaip akcininkai dalyvauja įmonės veikloje.

LRT taip pat kreipėsi į Vyriausybės atstovus, ar ETI apskritai buvo vertintas iš nacionalinio saugumo perspektyvos, tačiau į šį klausimą jokio atsakymo nesulaukė.

„Šiuo atveju grėsmės tikrai egzistuoja, tikrai neverta į tai užmerkti akis“, – LRT komentuoja saugumo ekspertas L. Zdanavičius. Pasak jo, Lietuva turėtų ypač rimtai žiūrėti į Kinijos veiklą strateginiuose sektoriuose, kuriuose turi veikti tik patikimi investuotojai.

„Bet kuriame strateginiame sektoriuje yra galimybė kažką nuveikti. Sukurti kokius nors trikdžius, problemas. Esant norui. Energetikoje yra daug strateginių projektų, daug dalykų šioje srityje vykstančių. Jūsų pateikta informacija labai įdomi. Dalyvavimas tokio pobūdžio projektuose leidžia susirinkti informaciją“, – sako L. Zdanavičius.

Jeigu Kinijos valstybinė energetikos bendrovė, tokia kaip NCPE, šiandien pirktų energetikos sektoriuje veikiančią įmonę, toks atvejis, pagal naują reguliavimą, atsidurtų minėtoje Vyriausybės komisijoje. Tai LRT patvirtino Vyriausybės atstovai. L. Zdanavičiaus manymu, toks akcijų įsigijimas, tikėtina, sukeltų komisijai papildomų klausimų.

Tačiau 2013 m. tai atrodė kaip šalies pergalė pritraukiant kinų investuotojus. Tuometis premjeras A. Butkevičiaus kaip tik buvo pradėjęs gaivinti ekonominius santykius su Kinija, kai jie buvo pašliję po prezidentės D. Grybauskaitės ir Dalai Lamos susitikimo. Buvo beužsidaranti ir Rusijos rinka, todėl šalies verslas nekantravo parduoti produkciją.

„Būdavo pasitarimų, kur ministras pirmininkas su kitais ministrais buvo kviečiami kalbėti su verslo atstovais, ką darome Lietuvoje ir kad reikia ieškoti naujų eksporto rinkų. Tada buvo aiškiai apsibrėžta, kad reikia kaip nors atšildyti santykius su Kinija. Galiu pasakyti, daugelis kompanijų buvo suinteresuotos, bet tas atšilimo procesas buvo gana sunkokas“, – įvykius prisimena A. Butkevičius.

Lietuvos pasienis raudonuoja

Engiamai Europos investuotojų ir bijant tapti pernelyg priklausomai nuo Rusijos Baltarusijai tapo įprasta pinigų kreiptis į Kiniją. Pekinas nereikalauja, kad Aliaksandras Lukašenka palengvintų represijas ar perduotų valstybinių įmonių kontrolę. Natūralu, kad Rusijai dotuojant Astravo AE statybas, likusių projektų, įgalinančių Baltarusiją naudotis atomine energija, finansavimo teko ieškoti Pekine.

Dažniausiai Kinijos bankai užsienyje investuoja į saugius projektus, kur yra garantuota grąža. Tačiau Baltarusijos Astravo AE elektros tinklų ir elektrinių atveju tai buvo tiesioginis Baltarusijos ir Kinijos vadovų susitarimas, o ne verslo užmojis investuoti į Lietuvos kaimynės energetikos sektorių.

Todėl jau nuo 2013–2014 m. Lietuvos pasienyje su Baltarusija verda darbai. Šiemet Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad Astravo AE jau yra sujungta su Minsko elektrinėmis, Smurgainių pastote, kuri jungia Ignalinos AE su Baltarusija, ir Molodečno pastote, jungiančia Baltarusiją ir Vilnių. Konkrečiai šiais sujungimais, tinklų statyba ir pastočių modernizavimu rūpinosi Kinijos valstybė energetikos bendrovė „Power China“ ir jos dukterinė įmonė NCPE.

Prieš dvejus metus kinai atidavė raktus baltarusiams ir nuo kitos jų modernizuotos pastotės Pastovyje, taip pat jungiančios Lietuvą su Baltarusija. Baltarusiai šią pastotę vadina viena svarbiausių jungčių Astravo AE energijos tinkluose. Pastovio jungtis svarbi ir dėl to, kad per ją Astravo AE energija teka ir į Baltarusijos šiaurę, o galiausiai į Rusiją. Tai reiškia, kad komunistinės Kinijos atliekami darbai Baltarusijoje, galima sakyti, kuria infrastruktūrą, leisiančią prekiauti elektra iš atominės jėgainės. Taip pat stiprinamas ryšys su Lietuva.

Pasak saugumo ir energetikos ekspertų, kinai pelnosi Lietuvos saugumo sąskaita, o atliekami elektros objektų darbai padės ne tiek patiems baltarusiams naudoti atominės jėgainės gaminamą energiją, bet ir parduoti ją visiems norintiems – tai, ko labiausiai nenori Lietuvos valdžia, kad Astravo AE taptų ekonomiškai naudinga.

Parlamentaras D. Kreivys sako, kad šiandien yra visos galimybės Astravo AE energijai patekti į Lietuvą. Pradėjus veikti jėgainei, komerciniai elektros srautai bus sustabdyti, tačiau fizinis srautas, reikalingas energetikos sistemai palaikyti, išliks. Lietuva skelbia, kad jos siekis blokuoti komercinę elektrą iš Astravo AE yra dalis strategijos, kad baltarusiams kuo sunkiau atsipirktų jėgainė. Tačiau nerimą kelią Latvijos noras pirkti Astravo AE elektrą, taip pat išlieka Baltarusijos jungtys su Rusija.

„Latvija turi vieną nedidelę liniją su Rusija, kurią jie bando išnaudoti, kad galėtų atidaryti prekybos zoną. Importas per tą vieną liniją dramatiškai situacijos Baltijos šalyse nepakeistų, tačiau bėda yra ta, kad latviai savo taisyklėse nurodo, kad jie nori naudoti ir mūsų linijas. Latviai pardavinės elektrą Rygos biržoje, o elektra biržoje tampa anoniminė. Tokiu atveju mūsų visa infrastruktūra tampa įveiklinta“, – seką, kaip Astravo AE generuojama elektra gali būti parduodama, dėlioja D. Kreivys.

Šis klausimas yra tapęs galvos skausmu Seimo Energetikos komisijai ir Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupei, kurioms priklauso D. Kreivys ir kurioms vadovauja valstiečių ir žaliųjų atstovas Virgilijus Poderys. Atrodo, kad tiek konservatorių, tiek valstiečių požiūriai į tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvos pasienyje, sutampa.

„Tai egzistencinė grėsmė mums, būtų keista, kad iš tokios egzistencinės grėsmės centro pirktume elektrą, turėtume kartu verslą ir padėtume tai grėsmei išsilaikyti, tai yra vertybinis moralinis klausimas“, – sako V. Poderys.

Parlamentaras aiškina, kad kitų metų pabaigoje turėtų pradėti veikti pirmasis Astravo AE reaktorius. Jo generuojamos energijos pakaktų ne tik Baltarusijai naudoti, bet užtektų ir pardavimui. Pavykus užkardyti šios jėgainės atsiperkamumą, padidėtų tikimybė, kad antrasis reaktorius, skirtas tik eksportui, taip ir nepradėtų veikti. Tai reiškia perpus mažesnę grėsmę Lietuvai.

Todėl natūralu, kad Kinijos finansuojami ir jos bendrovių atliekami elektros modernizavimo projektai Baltarusijoje kenkia Lietuvos nacionaliniams interesams. Seimo narių šis faktas nestebina. Anot jų, tai atitinka trijų valstybių – Kinijos, Rusijos ir Baltarusijos – aljanso logiką. Tuo labiau, kad Kinija jau seniai deklaravo savo norus Europoje, įskaitant ir Lietuvoje, investuoti į strateginę infrastruktūrą, ypač energetiką.

-----

Šis LRT tyrimas pradėtas spalio 14 d. Tyrimui naudoti duomenys ir dokumentai iš Registrų centro, Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos, Lietuvos Respublikos Seimo, remtasi Lietuvos Vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašu, „Litgrid“ 2016–2025 m. veiklos strategija, oficialių Kinijos, Lietuvos ir Baltarusijos įstaigų ir įmonių portalų informacija, OCCRP duomenų baze.

Kontekstinei informacijai rinkti naudotos publikacijos iš „NYTimes, „Belta“, „BNS“, „Verslo žinių“, LRT, „Xinhua“, „China Daily“.

Atliekant tyrimą iš viso bendrauta su 18 šaltinių, dalis jų yra oficialiai cituojami šiame tekste.