Verslas

2020.12.26 19:02

Ar eiti atostogų per pandemiją: advokatas primena, kada užtarnautos poilsio dienos gali sudegti

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.12.26 19:02

Atostogos pandemijos metu gali atrodyti ne itin patraukliai, tačiau kaupti užtarnautų poilsio dienų darbo teisės specialistas nepataria. Daliai įmonių tekus taikyti prastovas, o vadovams primygtinai raginant išnaudoti atostogas, klausimų dėl pasinaudojimo jomis gali kilti ir daugiau. Į dažniausiai kylančius LRT RADIJUI atsakė advokatas Rimantas Stanevičius.


Norint „nesudenginti“ atostogų, reikėtų nepamiršti vieno termino – trejų metų nuo tada, kai darbuotojas pradėjo dirbti, skaičiuojant nuo kalendorinių įsidarbinimo metų pabaigos.

„Jeigu dirbame standartiniu darbo grafiku, tai yra penkias darbo dienos per savaitę, kiekvienais metais mes užsidirbame 20 darbo dienų atostogų ir jas galime išnaudoti per einamuosius darbo metus ir plius dar trys metai – jeigu per tiek laiko tų 20 darbo dienų neišnaudoju, jos „sudega“, – laidoje „Radijo byla“ aiškino Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ darbo teisės advokatas R. Stanevičius.

Kitaip tariant, pasibaigus metams, kuriais asmuo įsidarbino, prie jų pridedami dar treji – per tiek laiko ir būtina išnaudoti sukauptas atostogų dienas. Tiesa, šis terminas gali būti pratęsiamas.

„Jeigu darbuotojas įrodo, kad negalėjo atostogomis pasinaudoti, gali būti, kad tas terminas prasitęs. Todėl darbdavys irgi yra suinteresuotas protingai priminti arba turėti vienokią ar kitokią vidinę tvarką, kuri reguliuoja, kaip mes atostogų prašome, kaip jas suteikiame, kaip einame atostogų, ką darome, kai gauname konkuruojančius atostogų prašymus ir taip toliau“, – sakė advokatas.

Būtent aiškiai išdėstyta atostogų tvarka, su kuria turi būti supažindinti ir darbuotojai, turėtų padėti išvengti daugybės galimų nesusipratimų. R. Stanevičius teigia, kad dėl atostogų reglamentavimo vingrybių iš klientų sulaukiama nemažai klausimų, mat įstatyme jų išdėstymas pagrįstai gali pasirodyti painus.

Įprasta tvarka atostogos gali būti suteikiamos išdirbus pusmetį, tačiau išlygų yra ir čia. Toks laiko tarpas veikiau yra „orientacinė norma“, aiškina pašnekovas.

„Jeigu kalbame apie pirmus darbo metus, paprastai visos atostogos gali būti suteiktos pradirbus pusę metų. Bet žodis „paprastai“ šioje vietoje svarbus ir jeigu šalys susitaria, darbdavys gali darbuotoją ir anksčiau išleisti, kaip ir darbuotojas gali anksčiau prašyti. Bet orientacinė norma įstatyme yra pusė metų. Sekančiais metais, t.y. antrais ir visais vėlesniais, atostogos gali būti suteikiamas bet kada. Ką svarbu paminėti, tai jeigu darbuotojas išeina dar „neuždirbtų“ atostogų, t.y. metams nesibaigus išnaudoja visas 20 darbo dienų, darbdavys gali prašyti grąžinti pinigus už atostogas, jeigu darbuotojas išeina iš darbo savo noru“, – sakė R. Stanevičius.

Jis primena, kad viena atostogų dalis turi būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų – įstatymas nenumato, ar tai turi būti pirma, ar bet kuri kita viso metinių atostogų laikotarpio dalis.

„Tiesiog kartą per metus žmogus turėtų atostogauti 10 darbo dienų. Kas vyksta su likusiomis 10 dienų, ar jos eina kartu, ar atskirai, tai jau yra šalių susitarimo reikalas ir įstatymas to nereguliuoja“, – „Radijo byloje“ kalbėjo R. Stanevičius.

Ką daryti, jei šiuo laikotarpiu įmonės veikla sustojo, o darbdavys ragina eiti atostogų?

Advokatas siūlo traktuoti tai kaip „solidarumo prašymą“, tačiau primena, kad atostogos visuomet yra dvišalis sprendimas.

„Jeigu žiūrėti iš įstatyminės pusės, tai yra šalių susitarimo reikalas – nė viena pusė negali vienašališkai jų suteikti arba į jas išeiti. Į situaciją galima žiūrėti kaip į tam tikrą sunkumus patiriančių įmonių solidarumo prašymą iš darbuotojų. (...) Atitinkamai solidarumas sako, kad kai tie sunkumai praeis, ta, pavadinkime, „skola“ gali būti grąžinti. Bet privalomumo tame nėra“, – sakė R. Stanevičius.

Galimi ir priešingi atvejai – kuomet vadovas atsisako suteikti darbuotojams atostogas. Tokią teisę trumpuoju laikotarpiu darbdavys turi, tačiau tęstinis atsisakymas išleisti darbuotojus atostogų su įstatymais prasilenkia.

„Išleisti atostogų – viena iš darbdavio kaip verslo vykdytojo užduočių. Ir tas negalėjimas, mano supratimu, yra tam tikras nesusitvarkymas. Gali būti tokių laikinų situacijų, bet jeigu negaliu per ilgą laiką išleisti atostogų, vadinasi, darau kažką ne taip. Tai yra įstatymo pažeidimas, tam yra Darbo inspekcija, teismas ir kitos ginčus nagrinėjančios institucijos, kurios, neabejoju, į tokius klausimus atkreiptų dėmesį, jeigu tik gautų atitinkamą skundą“, – aiškino R. Stanevičius.

Liberalesnė tvarka yra neapmokamų atostogų atveju, visgi reikėtų nepamiršti, kad darbdavio sutikimo ir čia reikia.

„Nemokamų atostogų ėmimas yra darbuotojo reikalas, jis prašo ir darbdavys duoda arba ne. (...) Jeigu darbdavys leidžia, kažkokio didesnio reguliavimo nėra, įstatymas tiesiog numato tam tikrus specifinius atvejus, kai darbuotojas gali prašyti nemokamų atostogų, pavyzdžiui, santuokai sudaryti ir kitais panašiais atvejais, kai žmogui tikrai reikia laisvo laiko, bet jis nėra akivaizdžiai susijęs su darbu, dėl to duodamos nemokamos atostogos“, – sakė R. Stanevičius.

Kaupti atostogas – rizikinga, sako advokatas, mat „statome save į gana neapibrėžtą situaciją“, kurios pilnai kontroliuoti negalime.

„Negaliu pasakyti, kad labai verta, nes jeigu sukaupiame didelį atostogų likutį, mes tiksliai nežinome, kokiu atlyginimu jis bus apmokėtas, jeigu situacija bus labai bloga ir mūsų vidutinis darbo užmokestis nukris. Tada turėsime daug atostogų, bet už jas bus mokama mažai.

Neprognozuoju, kad atostogų „degimo“ laikas trumpės, bet tai vėlgi yra faktorius, kurio mes nekontroliuojame ir jeigu reglamentavimas keisis, mes galime nukentėti. Atostogos yra skirtos pailsėti ir darbingumui atstatyti – toks yra jų pagrindinis tikslas, iš teisinės pusės jos neskirtos kaupti ir reguliavimas tam nepritaikytas, todėl to ir nesiūlyčiau daryti“, – aiškino R. Stanevičius.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Radijo byla“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt