Verslas

2020.11.15 18:34

Oficiali Lietuvos statistika: kas trečias jaunuolis – bedarbis

Urtė Korsakovaitė, LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba, LRT.lt2020.11.15 18:34

Rudenį Lietuva pasitiko su išaugusiu nedarbu. Jaunimo organizacijos sako, kad labiausiai po pirmojo karantino nukentėjo jauni žmonės ir baiminasi, kad po antrojo situacija bus dar blogesnė.

Eina neapmokamų atostogų

Stiuardese dirbanti Taida Gorodeckytė keturis mėnesius atostogaus. Tačiau ne savo noru.

„Gąsdina. Gal pirmas karantinas atrodė, kad trumpiau bus. Neaišku, kada baigsis ir gal iš vis nesibaigs ir mūsų nedarbas ir su karantino pabaiga“, – sako T. Gorodeckytė.

Labiausiai po karantino nukentėjo jauni žmonės – kas trečias neturi darbo

Mergina pasakoja, kad dabar sustojo ir studijos, nes nėra pinigų už jas susimokėti. Pajamos vasarą sumažėjo. Mažiau skrydžių – mažiau pinigų.

„Kad atlyginimas sumažės labai drastiškai, tai žinomas faktas“, – teigia mergina.

Per pirmąjį karantiną T. Gorodeckytė prisidėjo prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“. Planų nekeičia ir šį kartą. Mergina pasakoja, kad dabar labiausiai pagalbos trūksta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojams. Jiems reikia susisiekti su užsikrėtusiaisiais, atsekti jų kontaktus, maršrutus, informuoti žmones dėl saviizoliacijos.

Kas trečias jaunuolis – bedarbis

Eurostato duomenimis, rugsėjį jaunimo iki 25-erių nedarbo lygis siekė 27,7 proc. Tuo metu ES 17,1 proc.

„Nedarbas lyginant su rugpjūčiu – mažėjo. Tuo metu Lietuva ir Airija pasižymi tuo, kad jaunimo registruoto nedarbo augimas išliko“, – teigia Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūtį 42,4 proc. tarnyboje įregistruotų darbo neturinčių žmonių – jaunesni nei 30 metų. Tai yra du kartus daugiau nei tuo pačiu laiku pernai.

Rugsėjį statistika dar prastesnė. Beveik kas antras Užimtumo tarnyboje užsiregistravęs bedarbis – jaunesnis nei 29 metų.

„Jaunuoliai nuo rugsėjo registruojasi daugiau ir beveik 40 proc. besiregistruojančių asmenų per mėnesį būna jaunimas iki 29 metų. Tarp mūsų klientų jų kiekis didėja“, – teigia J. Zemblytė.

Jaunimas bijo, kad po karantino situacija pablogės

Paslaugų sektorius – vienas labiausiai nukentėjusių po karantino pavasarį. Ir per antrąjį – čia neapsieita be papildomų ribojimų.

Daugiausia jauni žmonės dirba maitinimo įstaigose, parduotuvėse. Jaunimo organizacijų tarybos vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas sako, kad būtent dėl to jaunimas yra vieni labiausiai nukentėję per pirmąjį karantiną.

„Didžiąja dalimi valstybės politika per pirmąjį karantiną buvo nukreipta į senjorus. Pagal naujausius tyrimus jauni žmonės labiausiai nukentėjo, o karantino laikotarpiu gavo mažiausiai valstybės paramos bei pagalbos“, – teigia L. K. Vaičiakas.

Jis pasigenda ne tik finansinės, bet ir psichologinės pagalbos.

„Tiek ir psichologinės pagalbos trūkumas, tiek ir įsidarbinimo priemonių plėtros trūkumas atvedė mus į šią situaciją, kai turime tokį didelį jaunimo nedarbą“, – sako Jaunimo organizacijų tarybos vadovas. Pasak jo, po antrojo karantino situacija gali dar labiau pablogėti.

„Jaunimo nedarbas dar labiau išaugs. Matome, kad vis daugiau restoranų, kavinių bei barų užsidaro. Taip pat matome darbo vietų tinklo optimizavimą. Mažinamas darbuotojų skaičius, kur reikalingas kvalifikuotas darbas. Manau, kad po antrojo karantino turėsime dar prastesnę situaciją nei dabar“, – teigia jaunimo organizacijų prezidentas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Eglė Radišauskienė pabrėžia, kad pagal Užimtumo įstatymą jaunimas yra atskirai remiama tikslinė grupė.

„Jaunuoliai, kurie užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir siekia rasti darbą ir dirbti, bet neturėjo teisės gauti nedarbo išmokos, – kas mėnesį gaudavo po du šimtus eurų. Nenorėčiau lyginti, kad jie yra labiau skriaudžiami. Jie kaip tik geresnėje situacijoje nei tie žmonės, kurie jau gauna pensijas – jie gavo tik vienkartinę išmoką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

Išsaugoti darbo vietas – vienas pagrindinių tikslų

Ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė sako, kad išsaugoti darbo vietas buvo vienas pagrindinių euro zonos šalių tikslų per karantiną.

„Lietuva patyrė vieną didžiausių nedarbo padidėjimų būtent per pandemijos laikotarpį lyginant šių metų rudenį su vasariu. Matosi, kad yra kur pasitempti. Pajusdami vieną mažiausių ekonomikos smūgių, mes sugebėjome nedarbo lygį išauginti tikrai labai nemažai, palyginti su kitomis ES valstybėmis“, – teigia ekonomistė.

Studentai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir prašyti Darbo paieškos išmokos. Šiuo metu 42 eurai skiriami trečdaliui jaunuolių, kurie jau gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką. Jos negaunantiems – išmokama po 200 eurų.

„Jaunimas vis tiek yra mobilesnis ir iš tikrųjų darbo vietą keisti yra pakankamai lengva tai kai registruota nemažai laisvų darbo vietų, tai jaunimas gali pretenduoti į tas vietas ir dirbti“, – teigia Eglė Radišauskienė.

Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad lapkritį buvo 256,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Jie sudarė 14,9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Prieš metus darbo neturėjo 7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.