Verslas

2020.11.12 05:30

Vienodi kriterijai minimaliai algai visoje ES: ką reiškia šis siūlymas ir kodėl dėl jo pečiais gūžčioja darbdaviai ir darbuotojai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.11.12 05:30

Europos Komisija (EK) neseniai paskelbė lauktą direktyvos projektą, kuriuo siūloma įvesti vienodus minimaliosios mėnesinės algos (MMA) kriterijus visoms valstybėms narėms. Viešojoje erdvėje iškart pasigirdo kalbų, kad minimaliąją algą norima suvienodinti, tačiau iš tikrųjų EK siekiai visai kitokie. Vis dėlto Lietuvoje šis pasiūlymas, rodos, netenkina nei darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų, nei darbdavių.

Nustatyti vienodos minimalios algos nesiekia

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pabrėžia – savo pasiūlymais Komisija nenurodo kiekvienai valstybei įvesti konkretaus dydžio MMA ir nenustato vienodos MMA visoms ES narėms.

„Tai ne EK kompetencija, – paaiškina A. Pranckevičius. – EK labai griežtai laikosi subsidiarumo principo. Valstybės narės atsakingos už MMA dydį savo valstybėse ir mes šia direktyva kaip tik ir bandome pateikti bendrų krypčių rinkinį ir aiškesnes bendras taisykles.“

Jo teigimu, direktyva siekiama, kad kiekvienoje valstybėje darbuotojai galėtų gauti deramą MMA, kad būtų apsaugoti ypač mažas pajamas gaunantys žmonės, tačiau taip pat būtų gerbiamos nacionalinės tradicijos, atsižvelgiama į valstybės ekonominę padėtį.

„Direktyva tikrai nėra skirta sukurti vienodą MMA visoje ES. Tai yra tiesiog neįmanoma. Mes turime labai skirtingo ekonominio išsivystymo valstybes su labai skirtinga perkamąja galia, augimo tempu, su labai skirtingais pajamų dydžiais. Pavyzdžiui, jeigu lyginsime, Rumunijoje, Bulgarijoje MMA dydis beveik 8–9 kartus mažesnis nei Liuksemburge. Akivaizdu, kad harmonizacija čia neįmanoma“, – sklandantį mitą apie visoje ES ketinamą įvesti vienodą MMA paneigia A. Pranckevičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad užtikrinti teisę į deramą MMA valstybių narių vadovai įsipareigojo dar 2017 m. Geteborge patvirtinę Europos socialinių teisių ramstį. Todėl, sako atstovybės Lietuvoje vadovas, Komisija siekia įgyvendinti susitarime numatytą principą.

„Pati direktyva skatina keletą dalykų. Pirma, tai skatina dažniau naudoti kolektyvines derybas, ypač su socialiniais partneriais, kur mes matome, kad jos atneša nemažai naudos. Tose valstybėse, kur kolektyvinių derybų aprėptis yra didesnė, ten mažai uždirbančių darbuotojų skaičius yra mažesnis, ten dažniausiai mažesnė darbo užmokesčio, pajamų nelygybė ir ten yra didesnė MMA“, – nurodo A. Pranckevičius.

6 ES valstybės įstatymų, nustatančių MMA, neturi

Valstybės taip pat skatinamos pereiti prie aiškių ir stabilių kriterijų, kaip apsprendžiamas MMA dydis. Čia Komisija išskiria keturis svarbius kriterijus: valstybės perkamąją galią, darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, augimo tempą, bendras vidutinio darbo užmokesčio tendencijas ir darbo našumą valstybėje.

A. Pranckevičiaus teigimu, direktyva valstybės narės taip pat raginamos stiprinti socialinių partnerių įsitraukimą į dialogą dėl MMA sprendimo.

„Ar tai daroma per kolektyvines sutartis, kaip daroma 6-iose ES valstybėse, ar tai yra per teisės aktus, kaip daroma 21-oje valstybėje, įskaitant Lietuvą. Tai teisės aktais nustatomos MMA taip pat turi turėti procesą, kuriame išgirstama nuomonė svarbiausių žaidėjų: darbuotojų, profesinių sąjungų, darbdavių ir kt. Lietuvoje tai yra Trišalė taryba, ji kasmet teikia rekomendacijas Vyriausybei dėl MMA“, – sako A. Pranckevičius.

Direktyva taip pat siūloma valstybėms mažinti įvairius nukrypimus ir tam tikras išlygas, kurios galėtų į MMA skaičiavimą įnešti sumaišties.

Paskutiniu punktu pabrėžiama, kad direktyva siekiama įgyvendinti naujovę – valstybės narės kasmet turėtų teikti informaciją, raportuoti, kaip sprendžiama MMA problema, kaip vyksta procesas.

Lietuva pagal MMA rikiuojasi pirmoje sąrašo pusėje

A. Pranckevičiaus aiškinimu, direktyva nenumato konkrečios dalies, kurią nuo vidutinio darbo užmokesčio turėtų sudaryti MMA, nes tai priklauso nuo valstybės ekonominės situacijos, kitų kriterijų.

Šiuo metu Lietuvoje taikoma 607 eurų MMA yra 12 pagal didumą ES. Tačiau, atkreipia dėmesį A. Pranckevičius, vertinant dalį nuo vidutinio darbo užmokesčio, Lietuvos MMA ES rikiuojasi 9-oje vietoje.

„Lietuva ir pagal vieną, ir pagal kitą kriterijų yra per vidurį, gal net labiau į tą didesnę pusę. Tai iš tikrųjų pati valstybė gali spręsti, ar ji gali didinti. Didinti yra erdvės, bet tai tikrai nebus Komisijos sprendimas“, – pabrėžia A. Pranckevičius.

Jo teigimu, EK direktyva didelės įtakos Lietuvai neturėtų: čia jau veikia Trišalė taryba, joje gali būti išgirstos tiek darbdavių, tiek darbuotojų, tiek valdžios atstovų pozicijos, šalyje nustatyta MMA nėra pati mažiausia, žvelgiant ES mastu, ir jos nustatymo kriterijai gana aiškūs.

Vis dėlto, atkreipia dėmesį A. Pranckevičius, Lietuvoje neišnaudojamos kolektyvinės derybos. Jų aprėptis itin žema ir siekia vos 8 proc.

„Valstybėms narėms, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra mažesnė nei 70 proc., mes tikrai siūlome skatinti šį metodą, kad iš tikrųjų tas sprendimas būtų labiau atspindintis socialinių partnerių lūkesčius. Tai turbūt yra iš tos direktyvos svarbiausia rekomendacija Lietuvai, bet pats dydis – ar tai būtų 42 proc., ar 50 proc., skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio – yra pačios valstybės apsisprendimas“, – teigia A. Pranckevičius.

Lietuvai didelės įtakos neturėtų, bet kai ką tektų tobulinti

Nepaisant šalyje veikiančios Trišalės tarybos, šiemet taip pat susidarė situacija, kai bendro sprendimo dėl MMA taryba nerado. Iš pradžių sprendimas, kuris turėjo būti priimtas iki birželio vidurio, buvo nukeltas dėl pandeminės situacijos ir neaiškios ekonominės padėties, o vėliau socialiniams partneriams susitarti nepavyko.

LRT.lt primena, kad, neradus bendro sprendimo Trišalėje taryboje, buvo fiksuotos išsiskiriančios nuomonės, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė savo siūlymą, paremtą Lietuvos banko skaičiavimais, Vyriausybė jam pritarė – kitąmet alga popieriuje turėtų didėti 35 eurais, iki 642 eurų.

Savo ruožtu darbdaviai siūlė sprendimą dėl MMA priimti kitąmet, kai pandeminė ir ekonominė situacija bus aiškesnė. Darbuotojų atstovai ragino MMA didinti dar labiau – 56 eurais, iki 663 eurų popieriuje. Nors Lietuvoje yra nustatyta, kad MMA turėtų būti ne mažesnė kaip 45 proc. ir ne didesnė kaip 50 proc., skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio, o konkretų procentą patvirtina Lietuvos bankas, skirtingų skaičiavimų atsirado dėl to, kad profesinės sąjungos į skaičiavimus įtraukia darbo užmokestį su priedais.

Vertindamas šią situaciją A. Pranckevičius tvirtina, kad tai – pavyzdys, kaip sistema formaliai veikia puikiai, tačiau praktikoje ją derėtų tobulinti.

„Formaliai žiūrint, sistema, kuri veikia Lietuvoje, atrodo skaidri ir įtrauki. Trišalės tarybos egzistavimas labai sveikintinas. Formaliai žiūrint, Europos Komisija neturi jokių kritinių pastabų, tačiau aišku, kad tenka apgailestauti turbūt visiems, kad per pastaruosius keletą metų vis dėlto nepavyko Trišalėje taryboje to sutarimo pasiekti ir dėl to Vyriausybė turėjo priimti galutinį sprendimą.

Tai čia vėlgi turbūt grįžtu prie tos savo minties, kad bendrai kolektyvinių derybų aprėptis tėra 8 proc., kas yra labai žemas procentas ES kontekste. Turbūt ta pati kultūra derėjimosi ir įtraukimo, įsiklausymo yra vis dar tik stiprėjanti ir besivystanti. Formaliai sistema yra pažangi, tačiau, deja, pastaruoju metu ji nelabai veikia. Čia turbūt bus iššūkis ir ateities Vyriausybei, kaip šią situaciją spręsti“, – sako A. Pranckevičius.

Profesinės sąjungos neslepia – direktyva nuvylė

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė LRT.lt teigia, kad EK direktyva šiek tiek nustebino, nes pirminė jos idėja buvo kitokia.

„Konsultacijos vyko dviem etapais. Teikėme savo pasiūlymus ir netgi turėjome savo projektą iš Vieningos Europos profesinių sąjungų konfederacijos. Nustebino tai, kad EK pateiktame projekte nėra tikslių skaičių, nors visą laiką kalbėjome, kad turėtų būti tam tikras orientyras, kokia gi ta raudona minimali riba turėtų būti visoje Europoje. Kalbėjome apie tai, kad tai turėtų būti 50 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo ir 60 proc. nuo medianos“, – sako I. Ruginienė.

Ji džiaugiasi, kad dokumentas įgavo direktyvos formą, neliko vien rekomendacija. Tačiau tai, kad projekte nėra numatyta konkrečių kriterijų, anot I. Ruginienės, nuvilia. Pasak jos, tie keturi direktyvoje numatyti kriterijai Lietuvai didelių pokyčių neatneš, o kai kurie iš jų netgi sunkiai apskaičiuojami.

„Neapibrėžtai pasakyta, kad kiekviena šalis nusistato savo mechanizmą, kaip nustatoma MMA. Mums, Lietuvai, tai beveik nieko nereiškia. Mes ir taip tai turime, kilstelėti kartelės nelabai išeis, o dar turime atitikti kriterijus, kurie nelabai pamatuojami“, – sako I. Ruginienė.

Jos teigimu, net ir mokslininkai dažnai nesutaria, kaip turėtų būti apskaičiuojamas darbo našumas ar perkamoji galia. „Visoje Europoje geriausi ekonomistai nesutaria, kaip iš tikrųjų vertinti ir išmatuoti produktyvumą, toje pačioje vietoje jį vertina skirtingai. Įsivaizduokite, kad mes tai darysime, matuosime“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

I. Ruginienė: tai mums visiškai nenaudinga

Ji taip pat turi pastabų siūlymui įvertinti darbo užmokesčio tendencijas popieriuje. Kaip sako I. Ruginienė, po to, kai Lietuvoje mokesčiai buvo konsoliduoti, darbo užmokestis popieriuje atrodo didesnis, todėl ir tarp ES valstybių Lietuva rikiuojasi gana aukštai.

„Tai mums visiškai nenaudinga. Sujungus mokesčius Europos kontekste atrodome gana gerai. Mūsų požiūriu, turėtų būti vertinamas neto atlyginimas, kuris atspindėtų tikrąsias realijas“, – sakė I. Ruginienė.

Jos pastebėjimu, taip pat galėtų būti vertinamos ir socialinės paramos sistemos, todėl, pavyzdžiui, Lietuvoje mokami vaiko pinigai galėtų lemti, kad MMA Lietuvoje nedidėtų.

„Pasirodė, kad projektas yra daugiau deklaratyvus. Žinoma, iniciatyva gera, bet yra jausmas, kad EK bando įtikti visoms visuomenės grupėms. Tikėjomės ambicingesnio projekto. (...) Jeigu rytoj priimtų šį projektą, didelio postūmio mes nematysime, nes daugelį procesų mes jau turime“, – sako I. Ruginienė.

Ji priduria, kad naudos galėtų atnešti nebent raginimas labiau įsitraukti į kolektyvines derybas ir sprendimus priimti jose, nes šiuo metu Lietuvoje šis instrumentas nėra išnaudojamas.

Darbdaviai direktyva stebisi: mums keista, kodėl jie nori tai reguliuoti

Situaciją kiek kitaip mato darbdaviai. Nors Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis pastabų direktyvai turi, jo teigimu, tai, kad joje nenumatyti konkretūs procentai, kiek nuo vidutinio darbo užmokesčio turėtų sudaryti MMA, yra kaip tik gerai. Tačiau A. Romanovskis priduria, kad tokia EK iniciatyva apskritai stebina.

„Mums, kaip darbdaviams, išvis yra keista, kodėl jie nori tai reguliuoti. Mes manome, kad iš principo Lietuvoje yra holistiškai gerai nusistovėjusi sistema. (...) Kai kuriose valstybėse MMA kaip tokios nėra, ji nėra reguliuojama. Ta direktyva mums nelabai ką turėtų reguliuoti, išskyrus gal kai kuriuos niuansus ar detales. Labiausiai nesinorėtų, kad jie imperatyviai nustatytų dydžius, kriterijus. Jie nustatė bazinius kriterijus, kurie turbūt tinka, nes mes ir dabar pagal juos gyvename“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Jis neslepia, kad yra baiminamasi, jog direktyva bus siekiama reguliuoti MMA, tai galėtų mažinti darbo jėgos mobilumą.

A. Romanovskis sutinka, kad tokia direktyva galėtų būti naudinga valstybėms, kuriose aiškaus MMA reguliavimo nėra ar kuriose jis yra politizuotas, tačiau Lietuvai po to, kai pradėjo veikti Trišalė taryba, tai didelių pokyčių neatneštų.

Džiaugiasi raginimu vertinti produktyvumą

A. Romanovskio teigimu, Lietuva šioje srityje yra pažengusi labiau nei kai kurios kitos ES valstybės. Vis dėlto jis priduria įžvelgiantis ir teigiamą aspektą – direktyva siūlo dėmesį kreipti į produktyvumą, kurio Lietuva šiuo metu nevertina.

„Mes vertiname ekonomikos situaciją, bet nevertiname produktyvumo. Tikriausiai tai yra gera mintis, diskutuojant toliau su socialiniais partneriais, kad vis dėlto produktyvumo rodiklis turėtų būti vertinamas, kai nustatoma MMA. Kitas dalykas, jie truputį bando lįsti į kolektyvinių santykių reguliavimą, kas truputį keista, nes direktyva nėra tam skirta“, – sako A. Romanovskis.

„Mes dabar, kaip sakant, labiau prisišliejame prie darbuotojų kriterijų. Našumas yra iš darbdavio pusės labai aktualus kriterijus. Jeigu našumas kyla, suprantame, kad tai prisideda prie atlyginimų kilimo, bet, jeigu našumas krenta, o mes norime kelti atlyginimus, tada kyla klausimų, ar tai iš tikrųjų yra teisinga“, – pridūrė A. Romanovskis.

Jo teigimu, kol kas direktyva dar yra ankstyvoje stadijoje, todėl jos nuostatos dar gali kisti, tačiau kol kas tai primena labai švelnų bandymą reguliuoti MMA ES.

EK direktyva dar nėra priimta. Kaip nurodo A. Pranckevičius, kol ji bus galutinai priimta, procesas galėtų užtrukti apie dvejus metus. Dar dveji metai būtų skirti valstybėms direktyvą pritaikyti ir įgyvendinti, tačiau, atkreipia dėmesį EK atstovybės Lietuvoje vadovas, valstybės direktyvos nuostatą gali savanoriškai pradėti įgyvendinti ir anksčiau.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt