Trečiadienį pasibaigus Trišalės tarybos posėdžiui ir vėl buvo užfiksuota, kad pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo 2021 m. išsiskyrė. Profesinės sąjungos siūlė nedelsti ir konkretų sprendimą priimti dabar, darbdaviai priešingai – palaukti po rinkimų ar kitų metų. Galutinai nepavykus sutarti dėl konkrečios sumos taryboje siūloma Vyriausybei teikti skirtingas pozicijas su kiekvienos pusės argumentais.
Kitas Trišalės tarybos posėdis turėtų vykti spalio pabaigoje.
Trišalei tarybai pirmininkavusi asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė posėdžio pradžioje atkreipė dėmesį, kad, remiantis nuostatais, taryba Vyriausybei teikia išvadas dėl MMA dydžio nustatymo.
„Neparašyta, kad mes teikiame pasiūlymą, koks tas dydis turi būti“, – nurodė R. Skyrienė.
Jos siūlymu, Trišalei tarybai derėtų fiksuoti skirtingas narių pozicijas ir jas su argumentacijomis pateikti Vyriausybei.
Tokį pasiūlymą palaikė profesinių sąjungų atstovai.
„Jūsų pasiūlymas iš tikrųjų neblogas, bet mes iš esmės lygiai tą patį kelis posėdžius iš eilės ir darome. Jeigu paskaitytumėte paskutinį mūsų protokolą (...), mes tas pozicijas ir išsakėme“, – atkreipė dėmesį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Mūsų skirtingos nuomonės eina į Vyriausybę, t. y. premjerui, jis paskaito vieną, kitą argumentacijasžžą ir padaro išvadas“, – siūlė I. Ruginienė ir pridūrė, kad teikti konkretų pasiūlymą Vyriausybei būtų keista.
Jai pritarė ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, tačiau ji pabrėžė norinti išgirsti ir darbdavių argumentus.
„Norime išgirsti argumentus darbdavių, ką galvojate, nes jūs [per ankstesnį posėdį] pasakėte, kad išvis nenorite šio klausimos varstyti. Gal šiandien jūsų nuomonė pasikeitė“, – teigė K. Krupavičienė.
Darbdaviai įsitikinę – klausimą derėtų nukelti po rinkimų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius, išreikšdamas bendrą darbdavių poziciją, nurodė, kad darbdaviai ragina laikytis depolitizavimo principo.
„Siūlome atidėti jį [MMA didinimo klausimą] po rinkimų arba palikti naujai valdžiai. Daryti tokius sprendimus, esant dabartinei pandemijai, yra nerealu“, – sakė R. Sartatavičius.
Anot jo, verslas po pandemijos dar nėra pasiruošęs galimam atlyginimų didinimui. „Viename iš labiausiai krizės paveiktų sektorių – viešbučių ir restoranų sektoriuje – dirba 42 tūkst. darbuotojų. Pusė jų iki kito sezono išvis neatsidarys“, – pavyzdžius pateikė R. Sartatavičius.
Apibendrindamas jis siūlė nesvarstyti MMA didinimo klausimo ir prie to grįžti po rinkimų arba kitais metais, kai situacija pagerės.
Tam prieštaravo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis: „Būtų naivu tikėtis, kad Vyriausybė ar politikai nepadidintų minimumo. Aš galvoju, kad vis tiek padidins. Tai klausimas, ar mes priimame išvadą didinti (...), pats principas didinti išlieka. Jeigu tokios išvados nepriimame, lieka skirtingos nuomonės. Manau, išvadoje turėtų būti pats principas.“
Išsiskiria ne tik darbdavių ir profsąjungų, bet ir ekonomistų nuomonės
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas taip pat laikėsi pozicijos, kad sprendimas turėtų būti priimtas: „Lietuvos banko išvados vis dėlto teigiamos. Siūloma kelti MMA. Antras dalykas, jeigu vėl stabdysime, keičiame iš esmės mūsų poziciją, kokias priėmėme taisykles. Manau, reikėtų gerbti mūsų taisykles ir depolitizuoti šitą reikalą ir nelaukti ar laukti rinkimų.“
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis atkreipė dėmesį, kad Trišalėje taryboje vyrauja kardinaliai besiskiriančios pozicijos.
„Turime du fundamentalius skirtingus požiūrius į dalyką. (...) Teorinis požiūris sako, kad prognozės geros, kad mes turime teoriškai formulę nusistatę, kad esame sutarę. Viskas yra gerai. (...) Teorinis požiūris sako – ko jūs nervinatės, situacija yra gera, COVID-19 mes nejučiame, formulę esame nusistatę, pagal ją ir gyvenkime. Praktinis požiūris sako, kad situacija yra bloga“, – akcentavo A. Romanovskis.
Jis nurodė, kad 200 tūkst. žmonių ir toliau yra prastovose, o nedarbo lygis šiuo metu siekia 14 proc. „Faktiniai skaičiai sako mums visai ką kita negu kitų metų prognozės“, – teigė A. Romanovskis.
K. Krupavičienė su tuo nesutiko. Anot jos, ekonomistai pabrėžia, kad padėtis nėra tokia bloga, kaip buvo įsivaizduojama. „Jūs sakote, kad yra visiškai ne taip, kaip prognozuoja ekonomistai, situacija visiškai ne tokia. Tai mes vis tiek turime turėti atskaitos tašką, kuo turėtume tikėti“, – komentavo K. Krupavičienė.
Ji pridūrė, kad darbdaviais šiuo klausimu pasitikėti negalima, nes jie MMA didinimui prieštarauja nuolat. Be to, anot K. Krupavičienės, medikai ir epidemiologai prognozuoja, kad su virusu teks išmokti gyventi, todėl, anot darbduotojų atstovės, nereikėtų kažko laukti.
„Turime išmokti dirbti, apsaugoti darbuotojus pandemijos metu. Trečias dalykas, jeigu dėl COVID-19 kažkas nukentėjo, tai nukentėjo viešbučiai, turizmas, tačiau kitos sritys vystėsi“, – teigė K. Krupavičienė.
Ministerija siūlo ieškoti konkretaus sutarimo, jo neradus – pritarti Lietuvos bankui
I. Ruginienė, prieštaraudama A. Romanovskiui, taip pat tikino, kad prastovose yra ne 200 tūkst. žmonių, o gerokai mažiau. Ji nesutiko su A. Ramanovskio argumentu, kad sprendimą dėl MMA didinimo derėtų nukelti po rinkimų.
„Rinkimai vyksta nuolat. Jeigu ne Seimo rinkimai, tai savivaldybių, prezidento rinkimai. Mes visada sukamės tame rate. Jeigu vadovautumėmės argumentais, kuriuos išsakė Andrius, mes negalėtume priimti šito sprendimo“, – sakė I. Ruginienė.
Reaguodama į pasisakymus, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigė – nors siūlymas pateikti Vyriausybei išvadas apie skirtingas pozicijas ir yra geras, vis dėlto derėtų ieškoti sprendimo.
„Sprendimo reikėtų ieškoti ir jį rasti. Mes matome, ką siūlo Lietuvos bankas, peržiūrėjome visas prognozes, matome, kas dedasi Užimtumo tarnyboje, matome sektorius, kurie labiausiai nukenčia, matome, kiek turime planuoti lėšų, skirtų nukentėjusiems darbdaviams”, – komentavo E. Radišauskienė.
Jeigu sprendimo per mėnesį nerandama, tada, anot viceministrės, derėtų pasilikti prie skirtingų nuomonių ir jas teikti Vyriausybei, kuri, padariusi išdavas, priimtų nutarimą dėl konkretaus MMA didinimo.
E. Radišauskienė nurodė, kad Socialinės apsaugos ministerija palaiko Lietuvos banko skaičiavimus, jog atlyginimas turėtų didėti 35 eurais iki 642 eurų.
Su tokiu dydžiu nesutiko profesinės sąjungos, kurių skaičiavimu, MMA turėtų didėti 56 eurais iki 663 eurų. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė kėlė klausimą, ar tokia ministerijos pozicija nerodo, kad yra linkstama į darbdavių pusę ir tikino, kad profesinės sąjungos neketina nusileisti ir ragino sprendimą dėl MMA didinimo priimti dar šiandien.
„Mes manome, kad Lietuvos banko pasiūlytas dydis – 642 eurai – galėtų būti diskusijų objektų, – reaguodama į pastabas teigė E. Radišauskienė. – Tikrai manau, kad socialinis dialogas neturėtų prasidėti kategoriškai, nes mes tikrai nerasime sprendimo. Vyriausybė šiuo atveju sako, kad ieškokime sprendimo.“
Vis dėlto profesinės sąjungos tvirtino, kad susitarimą būtina pasiekti jau dabar. Anot I. Ruginienės, jeigu sprendimas būtų nukeltas, sprendimas dėl MMA didėjimo šiemet liktų nepriimtas, nes po rinkimų formuojantis naujai Vyriausybei viskas nusitęstų.
„Būkite nors kiek socialiai atsakingi. Jeigu valstybė šitiek investuoja į jus, duokite bent kiek pinigų ir tiems darbuotojams“, – darbdavius ragino ir K. Krupavičienė.
Skaičiavimai išsiskyrė ir anksčiau
LRT.lt primena, kad siekdama atsieti MMA didinimą nuo politinių procesų, Trišalė taryba dar prieš kelerius metus sutarė, kad MMA turėtų didėti atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę situaciją ir susiejant MMA su vidutinio darbo užmokesčiu.
MMA turėtų siekti ne mažiau kaip 45 proc. ir ne daugiau kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Vis dėlto skirtingų institucijų ir profesinių sąjungų skaičiavimai skiriasi. Anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad MMA kitąmet galėtų siekti 638 eurus.
Trišalei tarybai pradėjus svarstyti MMA didinimą, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad ministerija linkusi pritarti naujiems Lietuvos banko skaičiavimas ir MMA nuo kitų metų sausio galėtų augti maždaug 35 eurais iki 642 eurų.
Taip pat skaitykite
Profesinių sąjungų konfederacija skaičiuoja, kad ji turėtų didėti iki 663 eurų.
Darbdaviai tikino, kad padidinimas galėtų lemti bankrotus
LRT.lt primena, kad po aršių diskusijų Trišalė taryba praėjusiame posėdyje dėl minimalios mėnesinės algos didinimo bendro sprendimo nerado. Verslo atstovai tada teigė, kad ekonomikoje vyrauja per didelis neapibrėžtumas, o MMA didinimas galėtų lemti kai kurių įmonių bankrotą. Profesinė sąjungos vis dėlto teigė, kad verslas gavo su COVID-19 susijusią paramą, todėl dabar solidariai turi didinti atlyginimus.
Taip pat skaitykite
Prasidėjus Trišalės tarybos posėdžiui, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tada siūlė šio klausimo nesvarstyti.
Taip pat skaitykite
„Neaiški situacija dėl to, kaip vystysis COVID-19. Labiausiai nukentėję sektoriai yra priklausomi nuo MMA. Jeigu dar prisiminsime praėjusią krizę, tai pirmą kartą minimalus atlyginimas buvo padidintas tik 2012 m. (...) Taip pat COVID-19 parama verslui yra susieta su MMA, todėl kyla klausimas, ar mūsų biudžetas būtų pajėgus taip didinti išlaidas“, – sakė R. Skyrienė.
Tačiau Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė pažymėjo, kad jokiu būdu negalima nukelti klausimo svarstymo, nes šalies ekonominė padėtis leidžia kitais metais didinti MMA, todėl reikia susitarti, kiek jį didinti.
