Verslas

2020.09.21 05:30

Formulė viena, skaičiavimai skirtingi: minimalią algą ministerija siūlo didinti iki 638, profsąjungos – iki 663 eurų

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.09.21 05:30

Siekdama atsieti minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą nuo politinių procesų, Trišalė taryba dar prieš kelerius metus sutarė, kaip šis didėjimas turėtų būti apskaičiuojamas. Tačiau net ir tai nepadeda rasti bendro sprendimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad kitąmet MMA turėtų siekti 638 eurų popieriuje, profsąjungos – kad 663 eurus, o darbdaviai ragina dar palaukti.

Kaip LRT.lt tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja komunikacijai Eglė Samoškaitė, Trišalė taryba yra sutarusi MMA dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais.

Be to, nurodo E. Samoškaitė, siekiant atsieti minimalios mėnesinės algos nustatymą nuo politinio ciklo, 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 procentai ir didesnis kaip 50 procentų.

Minimali mėnesinė alga turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.

„Remiantis Lietuvos banko skaičiavimais ir atsižvelgiant į naujausią ekonominės raidos scenarijų Lietuvai, kitąmet minimali alga Lietuvoje turėtų siekti 638 eurus popieriuje. Lietuvos bankas rugsėjo 23 d. posėdyje pristatys detalesnius skaičiavimus“, – teigia E. Samoškaitė.

Dalį nuo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiuoja Lietuvos bankas

Vis dėlto profesinės sąjungos teigia, kad, remiantis minėtais kriterijais, MMA turėtų didėti kiek daugiau – iki 663 eurų.

Kaip tvirtina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, sprendimas dėl MMA didėjimo turėjo būti priimtas dar birželio viduryje, tačiau dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos jis buvo nukeltas.

„Mes vasaros pradžioje kaip pagrindinius duomenis ėmėme pirmojo ketvirčio vidutinį darbo užmokestį ir buvome atėję su 655 eurų skaičiumi. Tuomet Trišalėje taryboje tiek darbdaviai, tiek Vyriausybė prašė atidėti šį klausimą, kol bus antrojo ketvirčio duomenys ir pristatytas ekonomikos raidos scenarijus.

Rugsėjo 14 d. Finansų ministerija raidos scenarijų pristatė ir dabar jau mes matome ir antrojo ketvirčio vidutinį darbo užmokestį, jis gerokai pakilo. Mes jau, skaičiuodami pagal Trišalėje taryboje sutartą formulę, turime vadovautis naujausiais duomenimis. Dėl to sakome, kad šiuo metu pagal Trišalėje taryboje sutartą formulę MMA nuo kitų metų turi būti 663 eurai“, – argumentuoja I. Ruginienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad procentas nuo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiuojamas Lietuvos banko, todėl visų Trišalės tarybos narių skaičiavimai turėtų sutapti.

„Jį [procentą] pateikia Lietuvos bankas, įvertinęs keturias stipriausias Europos Sąjungos šalis, kuriose minimalus darbo užmokestis yra didžiausias, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu. Lietuvos bankas mums tą procentą dar vasaros pradžioje išskaičiavo – tai yra 47,45 proc. Mes tikrai pasitikime Lietuvos banku ir vadovaujamės šiuo procentu. Tai reiškia, kad pagal formulę mes imame vidutinį darbo užmokestį, iš jo išskaičiuojame 47,45 proc. ir gauname 663 eurus“, – tvirtina I. Ruginienė.

I. Ruginienė įžvelgia galimą politikavimą

Jos vertinimu, kitokius skaičiavimus gaunantys Trišalės tarybos nariai imasi interpretavimo. Ji primena, kad prieš porą metų buvo diskutuojama, ar apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį turėtų būti atsižvelgiama į priedus.

„Praėjusiais metais, kai premjeras ruošėsi prezidento rinkimams, Vyriausybė ne tai kad nelaukė antro ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio, tačiau jie į formulę buvo įdėję prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį ir dėl to jų rezultatas sutapo su mūsų skaičiavimais. Dabar, matyt, tiek darbdaviai, tiek Vyriausybė nenori kelti MMA iki tokio lygio, kaip mes suskaičiavome, tai jau pradedama interpretuoti formulę ir žaisti su vidutiniu darbo užmokesčiu“, – sako I. Ruginienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad Trišalės tarybos sprendimas yra patariamojo pobūdžio, o galutinį sprendimą vis dėlto priima Vyriausybė.

Paklausta, ar tai reiškia, kad profesinės sąjungos sieks, kad būtų pritarta MMA didėjimui iki 663 eurų, I. Ruginienė tvirtina, jog profesinės sąjungos pozicijos nekeis – priimant galutinį sprendimą turėtų būti atsižvelgta į formulę, kuri buvo nustatyta Trišalės tarybos, ir kuria remiantis apskaičiuojama suma yra 663 eurai, nurodo specialistė.

„Kaip bebūtų, karantino metu darbuotojai irgi gana stipriai nukentėjo. Jie tuo laikotarpiu buvo solidarūs, jie iš tikrųjų buvo lojalūs, jie solidarizavosi su įmonėmis ir atsisakė dalies pajamų, kad įmonės ir toliau veiktų. Gerėjant situacijai, manau, ir darbuotojai verti padėkos“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Darbdaviai ragina laukti darbo užmokesčio didėjimo statistikos

Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas LRT.lt tvirtina, kad darbdaviai ketina laikytis susitarimo Trišalėje taryboje, tačiau jis priduria, kad dabar itin svarbu išsiaiškinti, kodėl, esant neapibrėžtai situacijai, sumažėjus eksportui ir importui ir paskelbus daug prastovų, vidutinis darbo užmokestis šalyje augo.

„[Peršasi] paprasta išvada – dirbtinai įpumpuoti pinigai sukėlė atlyginimus ir pirmiausia viešajame sektoriuje, kas rodo, kad yra bendras atlyginimų didėjimas. Matome, kad viešajame sektoriuje atlyginimai kyla daug sparčiau nei privačiame sektoriuje, o MMA būtų nukreipta į privatų sektorių, nes ten daugiausia dirba [MMA gaunančių darbuotojų]“, – sako D. Arlauskas.

Jo vertinimu, MMA kėlimas labai paveiktų itin mažas ir mažas įmones, kurių didelė dalis veiklą yra sustabdžiusios dėl pandeminės situacijos. „Todėl dabar, prieš pat rinkimus ir gerai neišsiaiškinus situacijos, priimti sprendimą dėl MMA būtų neatsakinga“, – teigia D. Arlauskas.

Pasak jo, diskusija apie MMA didėjimą galėtų prasidėti lapkričio pradžioje, kai būtų žinomi statistiniai duomenys, susiję su eksportu, importu ir uždarbio didėjimu.

„Eksportas yra varomoji jėga. Tik turėdami šiuos skaičius galime kalbėti, ar gali MMA didėti, ar negali. Tokia mūsų pozicija. Manau, kad mes to laikysimės. Tikiuosi, kad mūsų ekonominiai partneriai palaikys tokią mūsų poziciją, kad nereikėtų to dabar svarstyti, nes tai būtų neatsakinga“, – tvirtina D. Arlauskas.

Pritartų mažesniam didėjimui

Anot D. Arlausko, kitą savaitę Trišalėje taryboje MMA didinimo klausimą darbdaviai siūlys laikinai nukelti, kol Statistikos departamentas galės pateikti tikslesnę informaciją, kokios priežastys lėmė, kad prognozuotas ekonomikos kritimas buvo daug didesnis, nei šiuo metu matomas realus.

„Šiuo metu mes nežinome. Darome prielaidą, kad tai buvo dėl į ekonomiką pumpuojamų pinigų, o tai nėra labai tvaru. Kitas dalykas, kalbant apie mokesčių atidėjimą, (...) ar įmonės sugebės atiduoti praktiškai jau turimą įsiskolinimą ir dar einamuosius mokesčius? Šiandien tos įmonės, kurioms nereikėjo mokėti mokesčių, gyvuoja visai neblogai. Kai pradės mokėti mokesčius, sunku pasakyti, kiek čia bus bankrotų“, – komentuoja D. Arlauskas.

Jis patikina, kad darbdaviai neketina trauktis iš susitarimo, tačiau norima priimti atsakingą ir pamatuotą sprendimą.

„Čia toks žongliravimas. Vieni sako „mes matome, mes galvojame taip“, kiti sako „mes galvojame taip“ ir prisiriša prie tokios dabar optimistinės situacijos, kai yra geriau, negu galvojome. Prisiriša prie tų 47 proc., lyginant MMA su VDU, ir to, kad taip sutarta. Mes ir formuluojame mintį – mes neatsisakome to, dėl ko buvo sutarta. Esame pasiruošę diskutuoti, bet yra toks dalykas kaip atsakomybė. Kiek tvarūs tie 47 proc.?“ – sako D. Arlauskas.

Jo aiškinimu, jeigu būtų matyti, kad mažesnis kritimas buvo natūralus, o ne atsiradęs dėl dirbtinai sukelto vidaus vartojimo, tada darbdaviai sutiktų su MMA padidėjimu.

D. Arlauskas pridūrė, kad situacija būtų aiškesnė, jeigu, skiriant lėšas karantino padariniams mažinti, būtų peržvelgtas biudžetas, tačiau, atkreipia dėmesį darbdavių atstovas, to padaryta nebuvo.

MMA didėjimo klausimas pirmiausia turėtų būti apsvarstytas Trišalėje taryboje tarp socialinių partnerių. Taryboje priimtas sprendimas yra patariamojo pobūdžio.

Konkretų minimalios mėnesio algos dydį tvirtina Vyriausybė.

Seime priimant kitų metų biudžetą, jame turi būti numatomos lėšos, padengiančios MMA didinimo kaštus.