Verslas

2020.09.16 16:49

Nors pensijos šalyje mažos, ekonomistas siūlo neperlenkti lazdos jas didinant: tai nėra tvaru

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.09.16 16:49

Valdantiesiems bei Vyriausybei prabilus apie galimybę kitais metais didinti pensijas nepaisant pensijų indeksavimo taisyklių, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad vaikytis didžiausias pensijas Europoje mokančių šalių nereikia, o tai padarius – galima perlenkti lazdą.  

Praėjusią savaitę valdantieji žadėjo, jog pensijos kitąmet augs net ir tuo atveju, jei šių metų ekonominiai rodikliai bus neigiami, nepaisant pensijų indeksavimo įstatymo, kuris to neleistų. Valdantieji taip pat pažymėjo, kad jeigu prireiks, bus keičiamas ir pensijų indeksavimo įstatymas.

Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė Eglė Samoškaitė pažymėjo, kad jei šiais metais BVP augimas bus neigiamas (Finansų ministerija prognozuoja, kad ekonomika susitrauks – 1,5 proc.), pensijų indeksuoti nebus galima. Tačiau ministerija yra parengusi įstatymo pakeitimo projektą, jog nepaisant šių metų neigiamo BVP augimo, pensijos vis tiek būtų indeksuojamos.

Taip pat skaitykite

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad leidus šiais metais indeksuoti pensijas, vidutinė senatvės pensija kitais metais galėtų didėti nuo 377 eurų iki 404 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų.

Taip pat skaitykite

Tačiau banko „Luminor“ vyriausiais ekonomistas Ž. Mauricas įspėja, kad beatodairiškas pensijų didinimas nėra tvarus.

„Tai yra pavojingas žaidimas. Pensijos Lietuvoje kitąmet didės dėl didesnio stažo. Žmonės, kurie išeis į pensiją, jie išeis su didesniu stažu ir dėl to jau gaus didesnes pensijas. Jeigu bazinė ir individuali pensija bus didinama sparčiau, negu kad yra galimybės, tai mes per labai trumpą laikotarpį galime išpūsti pensijų dydžius iki Europos Sąjungos vidurkio. Tai galėtų įvykti trumpiau nei per penkerius metus. Vėliau, tik iki 2026 metų mes didiname pensinį amžių. Kada sustosime jį didinti, pensininkų ir dirbančiųjų santykis pradės labai sparčiai didėti, net jei turėsime geresnę demografinę situaciją.

Todėl trūksta tvarumo. Tai gali vis daugiau klausimų kelti tarptautinėms kreditų agentūroms. Jau dabar klausinėjama, ar įstatymo pakeitimai netaps meškos paslauga sau“, – įspėja Ž. Mauricas.

Pensijoms Lietuva nuo bendrojo vidaus produkto skiria mažiau, nei siekia Europos Sąjungos vidurkis, tačiau Ž. Maurico teigimu, pensijų sistemos kai kuriose Europos šalyse nėra tvarios, todėl į jas lygiuoti nereikia.

„Su Europos Sąjungos vidurkiu lygintis yra pavojinga, nes dalies ES valstybių pensijų sistemos nėra tvarios. Jeigu į vidurkį įdedi sistemas, kurios nėra tvarios, tas vidurkis ne visai teisingai parodo rezultatą. Didžiausią dalį pensijoms skiria Italija, Graikija, Prancūzija. Į tokias šalis neturėtume lygiuotis.

Geriausiu atveju reikėtų žiūrėti į Skandinavijos vidurkį. Ten tvarumo yra daugiau. Tačiau ten ir žymiai didesnė dalis vyresnio amžiaus darbuotų yra įsitraukusi į darbo rinką. Pensinis amžius ten jau yra didesnis nei Lietuvoje. Todėl klausimas, ar Lietuva sugebės didinti pensinį amžių su tokiais sveikatos rodikliais“, – retoriškai klausia ekonomistas.

Ž. Mauricas sutinka, kad pensijos Lietuvoje nėra didelės, tačiau siūlo neperlenkti lazdos jas didinant.

„Čia lazdos perlenkti nereikia. Dėl ES senėjančios visuomenės, darbingo amžiaus žmonių mažėjimo, pensijų iššūkiai niekur nedings. Nebent atversime sienas imigrantams ir turėsime masinę imigraciją. (...) Aš nesakau, kad pensijų nereikia didinti. Jas reikia didinti, jos yra tikrai mažos ir ypatingai mažos dėl ydingos sistemos, tai yra dėl formulės, kurioje yra daug žmonių su menku stažu, kurie gauna labai mažą pensiją. Ta grėsmė yra ir ji nelabai suvokiama. Ir ar mes tikrai norime pasiekti tą ES vidurkį. (...) Reikėtų judėti, bet ne per daug, atsižvelgiant į ilgalaikius iššūkius“, – siūlo Ž. Mauricas.

Pensijų indeksavimui kitiems metams papildomai iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto prireiktų 249 mln. eurų.