Prieš dvejus metus Lietuvoje gyveno apie 39,5 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių, šiemet skaičius artėja prie 53,5 tūkst. Per penkerius metus du su puse karto – tiek išaugo leidimų Lietuvoje laikinai gyventi užsieniečiams skaičius. Jei tendencija išliks, prezidentūra mano, kils valstybinė problema. Prezidentas siūlo įvesti laikinuosius darbo leidimus užsieniečiams. Tai reikštų, kad padirbėję jie privalėtų išvykti iš šalies ir negalėtų gauti nuolatinio gyventojo statuso. Tuo metu vidaus reikalų ministras ramina: dirbančių užsieniečių kvota padėtį suvaldo. Sociologai taip pat sako, kad šalyje imigrantų skaičius nėra didelis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. O štai nevyriausybininkai kritikuoja valstybines institucijas dėl nepakankamos informacijos apie imigrantų srautus.
Gabrielė – meilės imigranto iš Turkijos Barano žmona. Vyras Lietuvoje gyvena jau pusketvirtų metų, svarsto ir apie Lietuvos pilietybę – tam ir mokosi lietuvių kalbos. O mylint lietuvę – lengviau ir mokytis, ir įsitvirtinti svetimoje šalyje.
„Mano gyvenimas čia. Lietuvoje jau nusipirkau ir pirmą automobilį, planuojame pirkti būstą. Aš įsipareigojęs Lietuvai“, – tvirtina Lietuvoje gyvenantis turkas Baranas Karaboga.
Per pastaruosius penkerius metus užsieniečių su laikinaisiais leidimais gyventi padaugėjo apie 2,5 karto. Šiuo metu jų per 220 tūkstančių. Prezidentūrai tendencija kelia nerimą.
„Jeigu tokia tendencija ir toliau išliks, susidursime su rimta tiek valstybės, tiek visuomenės problema. Ypač sparčiai mažėjančio gimstamumo šviesoje“, – sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Daugiausiai leidimų laikinai gyventi išduodama ukrainiečiams. Nuo 2021-ųjų padaugėjo daugiau nei pusantro karto. Dažniau apsigyvena bėgantieji nuo karo. Tokių šiemet priimta 10 tūkstančių daugiau nei pernai.
Kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pabėgėliams taikoma laikinoji apsauga. Ji leidžia kitoje valstybėje dirbti, gydytis, gauti socialinę paramą, vaikams lankyti mokyklą.
Pastebima, kad vis daugiau ukrainiečių pasilieka gyventi Lietuvoje. Sociologai sako: ukrainiečius pasilikti vilioja palankesnės socialinės garantijos nei tėvynėje.
„Jie neturi kai kurių rūšių išmokų, išmokų adekvatumas yra taip pat žymiai žemesnis“, – konstatuoja Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros vedėja dr. Daiva Skučienė.
Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė sako: ukrainiečiai lieka, nes jiems nereikia mokėti lietuvių kalbos norint įsidarbinti paslaugų sektoriuje. Siūlys išimtį naikinti.
„Yra svarbi imigracijos kontrolė, bet ir imigracijos užsieniečių integravimas į visuomenę, nes matome, kad yra visuomenės spaudimas, kad atsiranda daugiau rusų kalbos“, – pastebi I. Gasperė.
Baltarusių per penkerius metus skaičius išaugo daugiau nei 25 tūkstančiais. Rusų – tūkstančiu.
Rusams leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei asmuo daugiau nei kartą vyko į Rusiją ir Baltarusiją. Konservatoriai įregistravę ir naują siūlymą – neleisti laikinai gyvenantiesiems įsigyti nekilnojamojo turto. Seimas jį svarstys šioje sesijoje.
Kelis kartus padaugėjo atvykstančiųjų ir iš Azijos šalių. Pavyzdžiui, uzbekistaniečių skaičius nuo 2021-ųjų išaugo daugiau nei 16 kartų, indų – daugiau nei septynis, tadžikistaniečių – apie 20 kartų. Panašios tendencijos ir su piliečiais iš Kirgizstano – padaugėjo 12 kartų, Azerbaidžano – daugiau nei 8. Augo ir kitų šalių piliečių skaičiai.
„Tai labai susiję su mūsų verslo aplinka, kada yra tam tikrų profesijų trūkumas, ir verslininkai labai suinteresuoti atsivežti jų iš trečiųjų šalių“, – sako Vilniaus universiteto sociologė dr. Ingrida Gečienė-Janulionė.
Vis dėlto, anot mokslininkės, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, skaičiai nedideli.
Prezidentas G. Nausėda siūlo užsieniečių srautus valdyti įvedant laikinuosius darbo leidimus, nes daugiausia užsieniečiai atvažiuoja dirbti. Tokie leidimai galiotų daugiausiai dvejus metus.
„Užsieniečiai nustatytos kvotos ribose galėtų atvykti tik pas konkretų darbdavį, negalėtų keisti darbdavio Lietuvoje ir vėliausiai po dvejų metų turėtų išvykti iš Lietuvos bent šešerių mėnesių laikotarpiui“, – sako G. Nausėdos patarėjas D. Matulionis.
„Ar iš tikrųjų šis reguliavimas neprieštaraus direktyvai, kuria buvo numatyta, kad asmuo galės, jei jį išnaudoja darbdavys, keisti darbdavį?“ – kelia klausimą Migracijos departamento vadovė I. Gasperė.
Anot prezidento patarėjo, ribojimai būtų taikomi atvykėliams, dirbantiems nekvalifikuotą arba mažai kvalifikuotą darbą, pavyzdžiui, statybininkams, vežėjams. Tokie darbo migrantai neįgytų teisės į šeimos susijungimą ir negalėtų pretenduoti į nuolatinio gyventojo statusą. Dalis vežėjų atstovų iniciatyvą palaiko.
„Kur matome didžiausią riziką – kad šie asmenys, kurie atvyktų laikinai ir papultų į tą pačią kvotą, tai skaičiaus neišaugintų, bet jei tai būtų plius dirbančiųjų žmonių, tai imigracijos skaičiai padidėtų“, – teigia I. Gasperė.
Populiariausia užsieniečių profesija – krovinių vežėjai. Numatoma, kad šiemet šalyje galėtų būti įdarbinta maždaug 24 700 užsieniečių. Ši kvota, anot vidaus reikalų ministro, leidžia reguliuoti imigrantų srautus, todėl nemato priežasčių griežtinti priėmimą.
„Bet paskutinių trejų–ketverių metų skaičiai nėra žymūs ir kol kas nerimauti šitoje vietoje nėra ko“, – kalba vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Anot sociologės dr. Ingridos Gečienės-Janulionės, migracijos politika šalyje orientuota pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
„Dominuoja mažiau kvalifikuoti darbininkai, galbūt ne visada mes turime pakankamai svertų pritraukti, bet vis tiek pavyksta pritraukti, tik ne tiek, kiek norėtume“, – teigia Vilniaus universiteto sociologė.
Migracijos departamento direktorė pabrėžia, kad šalyje užsieniečiams išnaudoti socialinę sistemą – sudėtinga, o vykdoma migracijos politika – griežta.
„Mūsų socialinė sistema nėra tokia, kad tu galėtum išgyventi vien tik iš socialinės sistemos pajamų, išmokų, pašalpų“, – sako I. Gasperė.
„Caritas“ pastebi – atvykstantiesiems sunku perprasti šalies institucijas, išsinuomoti būstą.
„Jų nenori priimti, vėlgi, kalba eina apie stereotipus, baimes. Paprastai tie, kurie įsileidžia, tie, kurie priima, įprastai būna turintys patirtį“, – tendencijas pastebi „Carito“ užsieniečių integracijos centro atstovė Birutė Baliukevičienė.
Teigia, kad migracija šalyje valdoma, bet trūksta valstybės pastangų visuomenei skaidriai ir aiškiai atskleisti migracijos padėtį.
