Verslas

2020.09.02 05:30

Lukašenkos grasinimai rimti, bet poveikis iš piršto laužtas: praradimai dėl tranzito šalies biudžetui būtų 1 000 kartų mažesni

atnaujinta Klaipėdos uosto įmonių komentarais, 12.38
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.09.02 05:30

Fiktyviuose rinkimuose išrinktas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį patikino, kad ekonominės sankcijos Baltijos šalims bus. Jei žodžiai išsipildytų, o baltarusiškų krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą nutrūktų, su sunkumais susidurtų ne viena uostamiesčio įmonė. Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina, kad didesnį poveikį pajustų vos dvi įmonės, o Lietuvos ekonomika nenukentėtų.

Praėjusią savaitę Lietuvai dar kartą pabrėžus, kad sankcijos Baltarusijos režimo asmenims ruošiamos ir tikrai bus, neslėpdamas pykčio kaimyninės šalies per neteisėtus rinkimus neva išrinktas prezidentas A. Lukašenka pratrūko ir pagrasino nutraukti baltarusiškų produktų, daugiausia trąšų ir naftos, eksportą per Klaipėdos uostą.

„Jau paliepiau Vyriausybei pateikti siūlymų dėl visų prekių srautų iš Lietuvos uostų į kitus. Štai ir pažiūrėsim, kaip jie gyvens. 30 proc. Lietuvos biudžeto formuoja mūsų prekių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Apsirijo, todėl pastatysime į vietą“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Taip pat skaitykite

Šią savaitę, antradienį, reaguodamas į Baltijos šalių paskelbtas sankcijas 30-iai baltarusių, atsakingų už šalies rinkimų rezultatų klastojimą ir brutalų elgesį su protestuotojais, A. Lukašenka dar kartą patikino, kad Minskas imsis ekonominio atsako į Baltijos šalių paskelbtas sankcijas.

Tai labiausiai paveiktų Klaipėdos uosto įmones. Uosto vadovas Algis Latakas neoficialiai Klaipėdos uostą yra pavadinęs Baltarusijos neoficialiu uostu. Neatsitiktinai. Baltarusiškų krovinių dalis per pastaruosius keletą metų Klaipėdos uoste sudarė apie 30 proc. visų krovinių.

Ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, kol kas ministerija nėra sulaukusi oficialaus Baltarusijos kreipimosi dėl galimų ekonominių sankcijų.

Taip pat skaitykite

LRT.lt domisi, kaip baltarusiškų krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą nutraukimas galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką ir uostamiesčio įmones.

Birių krovinių terminalas netektų 98 proc. pajamų

Bene skaudžiausią smūgį baltarusiškų produktų tranzito per Lietuvą nutraukimas galėtų suduoti Birių krovinių terminalui (BKT), kuris specializuojasi birių mineralinių trąšų krovoje.

Kaip skelbiama įmonės svetainėje, BKT yra didžiausia krovos kompanija Klaipėdos uoste. Skaičiuojama, kad BKT sudaro apie 20 proc. visos uosto krovos.

Skaičiuojama, kad 98 proc. krovos apimčių sudaro Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ kroviniai. 2019 m. BKT krovos apimtys siekė 10 mln. tonų, o įmonės pajamos – 90 mln. eurų.

Tiesa, verta paminėti, kad 30 proc. BKT akcijų priklauso Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij“, todėl, ministro R. Sinkevičiaus teigimu, nukreipusi baltarusiškų trąšų eksportą ne per Klaipėdos uostą, Baltarusija pakenktų sau.

Registrų centro duomenimis, likusi BKT akcijų dalis priklauso verslininkui Igoriui Udovickui.

Įmonės vadovas Vidmantas Dambrauskas LRT.lt sakė, kad trąšų tiekimas iš Baltarusijos į Lietuvą kol kas nesutrikęs, tačiau plačiau komentuoti situaciją atsisakė.

„Nenoriu komentuoti ir nenoriu į visą šitą košę lįsti. Niekada neužsiėmiau būrimu iš kavos tirščių – bus ar nebus, atsilieps ar ne. Palauksime įvykių, tada ir žiūrėsime. (...) Pastaruoju metu aš nematau apimčių mažėjimo“, – LRT.lt trumpai pakomentavo V. Dambrauskas.

Baltarusijos kroviniai sudaro apie 20 proc. „Lietuvos geležinkelių“ pajamų

Baltarusiški kroviniai svarbūs ir „Lietuvos geležinkeliams“, kurie į uostamiestį gabena baltarusiškas trąšas ir naftos produktus, o iš uosto į Baltarusiją – naftos produktus.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ 2019 m. iš viso pervežė 55 milijonus tonų krovinių, iš jų Baltarusijos kryptis (į ir iš) apėmė 19 mln. tonų. Pirmą šių metų pusmetį krovinių šios šalies kryptimi dinamika yra panaši (iš viso 24 mln. tonų, iš jų kroviniai į ir iš Baltarusijos sudarė 9 mln. tonų). Atitinkamai 2018 metais iš visų „LTG Cargo“ 56,7 mln. tonų pervežtų krovinių Baltarusijos kryptis (į ir iš) apėmė 18,41 mln. tonų, 2017-aisiais – 17,55 mln. tonų iš 52,6 mln. tonų visų vežtų krovinių.

LRT.lt žiniomis, baltarusiškų krovinių gabenimas 2019 m. generavo apie 100 mln. eurų „Lietuvos geležinkelių“ pajamų. Remiantis bendrovės pateiktais duomenimis, „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės pajamos 2019 m. siekė 505,6 mln., todėl nelikus baltarusiškų krovinių bendrovė galėtų netekti apie 20 proc. pajamų.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Martynas Burba LRT.lt teigė, kad baltarusiškus krovinius gabenanti „LTG Cargo“ santykius su klientais grindžia komerciniais bendradarbiavimo principais ir negali paveikti politinių procesų

Paprašytas pakomentuoti, kaip krovinių gabenimo nutraukimas galėtų paveikti įmonės veiklą, M. Burba teigė, kad „LTG Cargo“ krovinių portfelis yra diversifikuotas, įmonė ir toliau dirba šia linkme.

„Dar anksčiau ėmėmės žingsnių plėstis į kitas rinkas, didinti paslaugų spektrą, įsteigėme dukterinę įmonę Lenkijoje. Šiuo metu kroviniai iš Baltarusijos vežami į arčiausiai esantį uostą – Klaipėdą. Tad tokia krovinių kryptis naudinga ir pačiai Baltarusijai“, – sakė jis.

„Klaipėdos nafta“ perkrauna apie 30 proc. baltarusiškų ir rusiškų naftos produktų

Baltarusiški kroviniai svarbūs ir valstybinei įmonei „Klaipėdos nafta“ (KN).

Įmonės pateiktame atsakyme LRT.lt rašoma, kad bendrovė nuo 2016 m. bendradarbiauja su Baltarusijos įmone „Beloruskaja neftjanaja kompanija“ (BNK) ir krauna „Mozyrio“ ir „Novopolotsko“ naftos perdirbimo gamyklų produkciją: mazutą, benziną, dyzeliną. KN šiam partneriui taip pat teikia žaliavinės naftos krovos paslaugas.

Kadangi KN akcijos kotiruojamas akcijų biržoje, bendrovė negali pateikti duomenų, kokią pajamų dalį sudaro baltarusiškų produktų krova.

Įmonės pateiktoje 2019 m. finansinėje ataskaitoje galima rasti informacijos, kad 2019 m. Baltarusijos ir Rusijos naftos perdirbimo gamyklų krovinių apimtys sudarė apie trečdalį viso bendrovės naftos produktų terminalo krovos kiekio.

2019 m. KN naftos terminaluose perkrauta 5,75 mln. tonų naftos produktų, o naftos terminalų pardavimo pajamos siekė 32,1 mln. eurų. Įsivaizdavimui: nutrūkus baltarusiškos naftos produktų tranzitui, įmonė galėtų netekti apie 10 mln. eurų pajamų. Tiesa, tai tik orientacinis skaičius, kadangi nėra aišku, už kokią kainą kraunami baltarusiškos naftos produktai.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad dėl „reikšmingos bendrovės veikloje Baltarusijos naftos perdirbėjų užsakymų dalies egzistuoja rizika, kad ateityje dėl bet kokių priežasčių (įskaitant, bet neapsiribojant politinėmis, ekonominėmis ir kt.) Baltarusijos naftos perdirbėjai gali nuspręsti eksportuoti naftos produktus naudojantis ne Lietuvos, o kitų valstybių uostais (Latvijos, Estijos ar Ukrainos)“, – rašoma 2019 m. finansinėje ataskaitoje.

„Klaipėdos naftos“ 2019 m. pajamos siekė 104,1 mln. eurų.

Įmonės pateiktame atsakyme dėl to, kokią įtaką bendrovei padarytų baltarusiškos naftos produktų nukreipimas į kitų šalių uostus, rašoma, kad įmonė stebi situaciją, tačiau kol kas pokyčių nemato: „KN savo veiklą grindžia siekiu užtikrinti valstybės energetinį saugumą ir stiprinti savo klientų konkurencingumą. Šios krypties bendrovė sistemingai laikosi. Bet kokie pareiškimai dėl krovinių nukreipimo nuo Klaipėdos yra atidžiai stebimi ir vertinami, tačiau savo veikloje nematome pokyčių.“

Nukentėtų ir daugiau uostamiesčio bendrovių

LRT.lt kreipėsi ir į kitas Klaipėdos uoste esančias įmones, kurios, kaip manoma, nukentėtų Baltarusijai nutraukus krovinių gabenimą per Klaipėdos uostą.

Krovos paslaugas teikiančios bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas LRT.lt teigė, kad baltarusiško tranzito nutraukimas per Klaipėdos uostą poveiktų ir jų įmonę.

„Šiuo metu kaimyninės šalies generuojamas srautas sudaro apie 20 proc. visų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ perkaunamų konteinerių, matuojant TEU (sąlyginiais konteineriais)“, – komentuoja E. Galuškinas.

Kitos uostamiesčio jūrų krovinių kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis LRT.lt teigia, kad įmonės kraunamų krovinių struktūroje su Baltarusija susiję kroviniai sudaro 10–15 proc.

„Kiekvienas krovinių srautas, kad ir santykinai nedidelis, yra reikšmingas, nes už jo stovi visa logistinė grandinė, įtraukta daug suinteresuotų pusių – geležinkeliai, ekspeditoriai, kitos logistikos paslaugas teikiančios įmonės, suprantama, ir krovos kompanijos.

Kita vertus, tie srautai neatsiranda chaotiškai, kiekvienu atveju tai atskiri kruopščiai suplanuoti ir paruošti projektai, padarytos didelės investicijos, todėl taip staiga tie srautai neatsiranda ir negali pranykti. Kalbant apie kai kuriuos iš Baltarusijos eksportuojamus produktus ar importuojamas žaliavas, jų logistikai Klaipėda šiuo metu yra geriausia alternatyva. Siekiant surasti kitų alternatyvų prireiktų daug laiko ir naujų investicijų. Suprantama, kad politiniai veiksniai gali turėti tam tikros įtakos, tačiau ilgametė patirtis rodo, jog lemiantys yra būtent ekonominiai veiksniai“, – komentuoja A. Kuzmarskis.

Jūrinės krovos įmonės Malkų įlankos terminalo direktorius Julius Kiršis LRT.lt pabrėžia, kad įmonė šiuo metu baltarusiškų krovinių nekrauna, tačiau baltarusiškų krovinių tranzito nutraukimas per Klaipėdos uostą trumpalaikėje perspektyvoje neabejotinai padarytų poveikį ir jų įmonei.

„Kitoms krovos kompanijoms netekus baltarusiškų krovinių įvyktų lietuviškų krovinių persiskirstymas, sumažėtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos, dėl to gali pablogėti naudojama uosto infrastruktūra. Tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje mūsų įmonė sugebėtų atkurti krovinių srautus ir kompensuoti dėl baltarusiško tranzito netekimo galimus nuostolius.

Puikiai suprantame, kokią ekonominę žalą gali padaryti baltarusiško tranzito nutraukimas per Klaipėdos uostą, tačiau taip pat puikiai suprantame, kad demokratiniai procesai turi savo kainą ir jie turi vykti“, – sako J. Kiršis.

Krovos ir sandėliavimo darbus uoste vykdančios bendrovės „Vakarų krova“ marketingo direktorius Donatas Kupreščenko pažymi, kad įmonėje baltarusiški kroviniai vidutiniškai sudaro iki 10 proc. visų krovinių.

„Todėl (baltarusiškų krovinių nukreipimas – LRT) mums didelės tiesioginės įtakos neturėtų padaryti. Tikėtinas baltarusijos srauto sumažėjimas arba laikini svyravimai apie 50 000 t per metus ribose, kas uosto mastu yra praktiškai nepastebima. Bendrai vertinant situaciją, tai Baltarusijos krovinių sumažėjimas gali paskatinti didesnę konkurenciją uoste dėl kitų krovinių, tokiu atveju tai tikėtina paliestų ir mūsų finansinius rezultatus“, – komentuoja „Vakarų krova“ marketingo direktorius.

LRT.lt taip pat kreipėsi ir į kitas Klaipėdos uosto įmones: „Krovinių terminalas“, „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, „Kamineros krovinių terminalas“, „Klaipėdos konteinerių terminalas“, „Centrinis Klaipėdos terminalas“, „Granmax“, „KLASCO“, tačiau atsakymų nesulaukė.

30 proc. krovinių uostamiestyje – baltarusiški

Klaipėdos uosto vadovo A. Latako teigimu, tarp populiariausių baltarusiškų krovinių uoste – trąšos, naftos produktai ir metalo gaminiai.

Kokią Klaipėdos uosto pajamų dalį sudaro baltarusiški kroviniai, Klaipėdos uostas nekomentuoja, tačiau pažymi, kad įmonės pajamos ir krovinių srautai yra susiję.

„Uosto direkcija gauna uosto rinkliavą, kuri priklauso nuo laivų skaičiaus. Kuo daugiau laivų, tuo daugiau surenkama uosto rinkliavos. Uosto rinkliava sudaro didžiąją dalį uosto direkcijos pajamų krepšelio“, – LRT.lt komentuoja Klaipėdos uosto vadovo padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis.

2019 m. duomenimis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos siekė 64,1 mln. eurų. Didžiąją pajamų dalį sudarė laivų savininkų sumokėta rinkliava už naudojimąsi uostu – 56,3 mln. eurų. Žemės nuomos pajamos sudarė 7,53 mln. eurų.

Praradus baltarusiškus krovinius, Klaipėdos uostas netektų dalies pajamų, tačiau bene didžiausia grėsmė kiltų kelioms įmonėms, kurių pajamos itin priklauso nuo baltarusiškų krovinių.

Kiek įmonių, veikiančių Klaipėdos uoste, yra priklausomos nuo baltarusiškų krovinių, Klaipėdos jūrų uosto direkcija įvardyti negali. Tokią informaciją atsisakė pateikti ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Robertas Valantiejus.

Ekonominio sukrėtimo Lietuva nepajustų

Banko „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad baltarusiški kroviniai sudaro ne 30 proc. šalies biudžeto pajamų, bet vos 0,03 proc., todėl poveikis šalies biudžetui, nutrūkus baltarusiškų prekių tranzitui, būti artimas nuliui.

Tokį poveikį šalies biudžetui ekonomistas apskaičiavo įvertinęs baltarusiškus krovinius vežančių įmonių sumokamus mokesčius Lietuvos valstybei ir galimus praradimus.

„A. Lukašenka minėjo, kad baltarusiškų krovinių tranzitas sudaro apie 30 proc. Lietuvos biudžeto, tačiau tai sudaro nebent 30 proc. Klaipėdos uosto krovos apimčių. Klaipėdos uostui tai svarbi valstybė, tačiau jeigu žiūrėtume tų krovinių tranzito įtaką valstybės pajamoms ir ekonomikai, ji būtų labai maža. Visos Klaipėdos uosto pajamos per metus siekia 45 mln. eurų, tai čia sunku lyginti su Lietuvos biudžetu“, – sako N. Mačiulis.

„Realaus poveikio šalies ekonomikai nebūtų. Tai darytų įtaką tik vienai įmonei (Birių krovinių terminalui – LRT), gal dar „Lietuvos geležinkeliams“ būtų šiek tiek įtakos. Tačiau tai tikrai nepaveiktų užimtumo, eksporto potencialo ar atlyginimų“, – priduria jis.

N. Mačiulis taip pat pabrėžia, kad net jei Baltarusija nuspręstų nukreipti savo krovinius, tai padaryti nebūtų lengva, o ir krovinių gabenimo kaina galėtų būti iki dviejų kartų didesnė.

„Nėra taip lengva Baltarusijai pakeisti uostą, per kurį eksportuojamos trąšos. Per kitus uostus yra brangiau ir sudėtingiau. Jei kalbame apie Rusijos uostus, jie žiemą užšąla, o tai yra sunkinanti aplinkybė. Baltarusija tikrai ne dėl broliškų ir patriotinių veiksmų eksportuoja per Lietuvą, o todėl, kad tai jai patogiausia ir pigiausia“, – sako ekonomistas.

Tokie griežti A. Lukašenkos teiginiai, anot N. Mačiulio, turėjo dvi žinutes. „Pirmoji skirta lietuviams tikintis, kad griežta šalies pozicija dėl sankcijų būtų švelnesnė ir sankcijos nebūtų taikomos. (...) Antroji – norint parodyti Baltarusijos gyventojams, koks stiprus yra šalies lyderis“, – sako N. Mačiulis.