Sulaukęs Rusijos prezidento palaikymo, Aliaksandro Lukašenkos režimas vėl ėmė demonstruoti jėgą: vakare sulaikyti apie du šimtai žmonių. Tarp suimtųjų – kelios dešimtys žurnalistų, kai kurie paleisti, bet dalis stos prieš teismą, viena reporterė išvežta į ligoninę, o švedas fotografas bus deportuotas. Tuo metu prie Lietuvos sienos Baltarusijos kariuomenė turi pradėti didelio masto karines pratybas.
Baltarusijos autoritarinis lyderis A. Lukašenka nurodė šalies Vyriausybei pateikti siūlymus, kad komerciniai kroviniai būtų nukreipti iš Klaipėdos uosto į kitus uostus. Taip pat jis pareiškė esą pasiruošęs paskelbti atsakomųjų sankcijų Lietuvai ir Lenkijai, planuojančių imtis priemonių prieš autoritarinį lyderį dėl įtariamo rinkimų klastojimo ir teisėsaugos smurto prieš protestuotojus.
„Štai mes jiems dabar parodysim, kas yra sankcijos. Jeigu jie [lietuviai ir lenkai] dar į Kiniją ir Rusiją per mus baražavo, dabar skraidys arba per Baltijos jūrą arba per Juodąją jūrą prekiauti su Rusija ir panašiai. Apie sankcijinius produktus [kuriems Rusiją yra paskelbusi embargą] – tegul net nesvajoja. Mes jiems parodysim, ką reiškia sankcijos“, – A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Ji pareiškė, kad Baltarusija atsisakys naudotis Lietuvos uostais savo produkcijos eksportui, per kuriuos daugiausiai išvežama kalio druska ir naftos produktai.
„Jau paliepiau Vyriausybei pateikti siūlymų dėl visų prekių srautų iš Lietuvos uostų į kitus. Štai ir pažiūrėsim, kaip jie gyvens. 30 proc. Lietuvos biudžeto formuoja mūsų prekių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Apsirijo, todėl pastatysime į vietą“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Taip pat skaitykite
Savo ruožtu ES šalys, svarstančios sankcijas dėl Baltarusijos krizės, nesutaria, ar jos turėtų būti taikomos ir prezidentui A. Lukašenkai, už jo veiksmus prieš opoziciją. Blokas rengia sąrašą asmenų, kuriems taikys sankcijas: turto įšaldymą ir kelionių draudimą už rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimą arba už didžiulių opozicijos protestų, kuriuos išprovokavo šie ginčijami rinkimai, slopinimą smurtinėmis priemonėmis.
Atnaujinta 21.16
ES, JK, JAV diplomatinės misijos ragina Minską nutraukti persekiojimą politiniais motyvais
JAV, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos ir Europos Sąjungos diplomatinės misijos Minske paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame paragino Baltarusijos valdžią nutraukti žmonių persekiojimą politiniais motyvais.
„Mes smerkiame neproporcingą jėgos naudojimą ir raginame Baltarusijos valdžią nutraukti smurtą ir grasinimus panaudoti karinę jėgą prieš savo piliečius, taip pat nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus neteisėtai sulaikytus žmones. Būtina nutraukti bauginimą ir persekiojimą politiniais motyvais“, – sakoma ES delegacijos paskelbtame bendrame diplomatinių atstovybių pareiškime.
Jos paragino Baltarusijos valdžią laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų gerbti pagrindines demokratines laisves ir žmogaus teises.
„Mes tikimės išsamaus ir skaidraus tyrimo dėl visų įtariamų nusikaltimų ir piktnaudžiavimų, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn. Tik tai sudarys galimybę taikiai išspręsti krizę, pagrįstą atviru nacionaliniu dialogu“, – sakoma pareiškime.
Jame taip pat pažymima, kad „nuo rinkimų mes matėme, kaip teisėsaugos agentūros nežmoniškai ir neproporcingai naudoja jėgą prieš taikius demonstrantus ir paprastus piliečius“.
„Su sielvartu ir netikėjimu mes stebėjome gyvybių praradimą, kančias ir žmogaus orumo bei teisingumo pažeidimus Baltarusijoje“, – sakoma dokumente.
Atnaujinta 20.32
Rusijos intervencija į politinės krizės krečiamą Baltarusiją po ginčijamų prezidento rinkimų būtų blogiausia, kas gali nutikti, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Tai jis pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasakius, kad Kremlius galėtų įsikišti, jei padėtis Baltarusijoje pablogėtų.
„Išorinė intervencija į Baltarusiją internacionalizuos šį klausimą“, – žurnalistams sakė E. Macronas, pridūręs, kad „blogiausias dalykas būtų Rusijos intervencija“.
Ketvirtadienį V. Putinas pareiškė, kad Rusija sudarė teisėsaugos pareigūnų rezervinę grupę, kuri būtų dislokuota Baltarusijoje, jei padėtis po rinkimų pablogėtų.
Atnaujinta 20.23
Baltarusijos aukštųjų technologijų slėnis surengė protestus, kurių metu iškėlė Baltarusijos istorines vėliavas.
Kaip pranešama, valdžia virš protestuotojų atsiuntė sraigtasparnį, prie kurio buvo prikabinta Baltarusijos žalia ir raudona vėliava.
Residents of Belarus High-Tech Park (where Viber, Wargaming, EPAM are located) organized the solidarity rally. They are holding Belarus historical white-red-white flags. Authorities sent the helicopter with a red-green flag. pic.twitter.com/iWTrdOPi8N
— Franak Viačorka (@franakviacorka) August 28, 2020
Atnaujinta 19.52
Baltarusijos URM sako kišimusi laikanti kitų šalių raginimus surengti naujus rinkimus
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad laiko užsienio šalių raginimus surengti naujus prezidento rinkimus bandymu kištis į valstybės vidaus reikalus.
„Mes atidžiai išnagrinėjome daugybės pastarosiomis dienomis Ukrainos URM vadovybės paskelbtų pareiškimų Baltarusijos klausimais turinį. Mes visiškai pritariame tezei apie bet kokio kišimosi į Baltarusijos vidaus reikalus nepriimtinumą“, – pareiškė baltarusių ministerija.
„Tuo pačiu metu Baltarusijos sąveikos su jos sąjungininkais ir partneriais integracijos asociacijose vertinimus, primygtinius raginimus surengti naujus prezidento rinkimus mes vertiname kaip bandymą kištis į vidaus reikalus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybos pranešime.
Atnaujinta 18.24
Minsko teismas sugrąžino papildyti keturių sulaikytų žurnalistų bylas
Minsko rajoninis teismas penktadienį peržiūrėjo keturių žurnalistų, išvakarėse sulaikytų per protesto akciją, administracines bylas ir sugrąžino Rajono vidaus reikalų valdybai (RVRV) papildyti, pranešė Baltarusijos žurnalistų asociacija (BŽA).
Televizijos „Belsat“ „žurnalistei Kaciarynai Andrejevai iškeltą bylą teisėjas nusprendė sugrąžinti RVRV papildyti. Ją jau paleido“, – „Telegram“ kanale parašė asociacija.
Baltarusijos žurnalistų asociacija taip pat informavo, kad sugrąžintos ir fotografo Aliaksandro Vasiukovičiaus bei operatorių Maksimo Kolitouskio ir Andrejaus Jaroševyčiaus bylos.
Bylos jiems iškeltos dėl dalyvavimo nesankcionuotoje akcijoje.
Minske ketvirtadienį vakare per protestus buvo sulaikyta apie 50 žurnalistų, kurių dauguma vėliau buvo paleisti, patikrinus jų dokumentus.
Tuo metu K. Andrejeva, A. Vasiukovičius, M. Kolitouskis ir A. Jaroševičius atsisakė atiduoti patikrinti savo išmaniuosius telefonus milicijos pareigūnams, nurodė BŽA. Jiems buvo surašyti protokolai ir jie buvo iki teismo palikti laikinojo sulaikymo izoliatoriuje.
Penktadienį asociacija kreipėsi į Baltarusijos tyrimų komitetą, reikalaudama pradėti baudžiamąją bylą dėl masinių trukdymų teisėtam žurnalistų darbui.
Europos Sąjunga paragino Baltarusijos valdžią paleisti sulaikytus žurnalistus.
„Baltarusija. ES tikisi iš valdžios nedelsiamo ir besąlygiško sulaikytų žurnalistų ir visų taikių protestuotojų paleidimo“, – ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) atstovas Peteris Stano penktadienį parašė tviteryje.
Pasak P. Stano, žiniasklaida privalo „dirbti savo darbą be jokių gąsdinimų“.
„Laisva spauda turi lemiamą reikšmę demokratijai, kurios reikalauja Baltarusijos žmonės“, – pabrėžė ES diplomatijos vadovo atstovas.
Atnaujinta 18.10
A. Merkel įspėja Rusiją nesikišti į įvykius Baltarusijoje
Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo Rusiją dėl intervencijos į kaimyninę Baltarusiją. Prieš vyriausybę protestuojantys demonstrantai turi galėti „be kišimosi iš išorės“ kovoti už savo „teises į laisvę“, pareiškė ji penktadienį Berlyne.
A. Merkel kritiškai įvertino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą skirti saugumo pajėgų operacijai Baltarusijoje. „Aš tikiuosi, kad toks dalinys nebus panaudotas“, – teigė ji.
Kanclerė pareiškė viltį, kad „bus paisoma Baltarusijos suverenumo ir kad žmonės ten galės eiti savo keliu“. Kartu ji pareiškė neketinanti keisti kurso Rusijos politikoje. „Rusija yra geostrateginis veikėjas, su kuriuo reikia kalbėtis“, - sakė A. Merkel. Jos vyriausybės tikslas esą išlieka turėti „gerus santykius“ su Rusija.
Vis dėlto Rusijos santykiai su Vokietija ir Europa nėra geri, pripažino A. Merkel. Ji, be kita ko, paminėjo spėjamą rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno, kuris šiuo metu gydomas Berlyne, apnuodijimą. „Mes su savo galimybėmis, kurios iš tikrųjų yra ribotos, mėginsime atlikti tyrimą“, - kalbėjo A. Merkel. Kai tik bus daugiau aiškumo, esą reikės „Europos atsako“ Rusijos atžvilgiu.
Atnaujinta 17.47
Teisių gynėjai: Baltarusijoje politinių kalinių skaičius pasiekė 41
Politinių kalinių skaičius Baltarusijoje išaugo iki 41, penktadienį pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“.
„Baltarusijoje – devyni nauji politiniai kaliniai. Rugpjūčio 28-osios duomenimis, jų yra 41“, – sakoma centro pranešime.
„Aliaksandras Franckevičius, Akichiro Chanada, Aliaksandras Šabalinas, Juryjus Ulasavas, Ihnatas Sidorčykas, Juryjus Savickis, Arciomas Kvašeuskis, Tacjana Kaneuskaja ir Arciomas Sacukas, kuriems pareikšti kaltinimai dėl masinių neramumų, pripažinti politiniais kaliniais“, – teigiama pranešime.
Teisių gynėjai šių asmenų persekiojimą laiko „politiškai motyvuotu ir sieja jį su tuo, kad jie naudojasi teise dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir reikšti savo nuomonę apie paskelbtus prezidento rinkimų rezultatus“. Baltarusių teisių gynėjų bendruomenė reikalauja „nedelsiant paleisti politinius kalinius ir nutraukti jų baudžiamąsias bylas“.
Atnaujinta 17.28
ES užsienio reikalų ministrai konkretizuoja planus dėl sankcijų Baltarusijai
ES užsienio reikalų ministrai konkretizavo savo planus dėl sankcijų Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš demonstrantus. Yra politinis sutarimas sankcionuoti atskirus asmenis, penktadienį Berlyne pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Iki šiol kalbama apie 20 asmenų, tačiau jų skaičius esą ateinančiomis dienomis gali augti.
Užsienio reikalų ministrai jau rugpjūčio 14 dieną iš principo nusprendė taikytis sankcijas dėl ginčytinų prezidento rinkimų Baltarusijoje ir smurto prieš demonstrantus. ES Taryba šiuo metu rengia sąrašą asmenų, kuriems bus įvestas kelionių draudimas ir įšaldytos sąskaitos.
J. Borrellis penktadienį nenorėjo komentuoti, ar sąraše bus ir prezidentas A.Lukašenka. Jis atkreipė dėmesį į vykstantį teisinį vertinimą ir būtiną konfidencialumą. Tačiau sąraše esą „neabejotinai bus aukštų vyriausybės atstovų“.
Atnaujinta 15.26
A. Lukašenka: rusų karių iš sukurto rezervo Baltarusijoje nėra
A. Lukašenka penktadienį pareiškė, kad rusų karių iš jo prašymu sukurto rezervo jo šalies teritorijoje nėra.
„Sukūrėme su juo (Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu) rezervus. Nė vienas karys iš Rusijos neperžengė mūsų sienos. Kol kas susitvarkome patys“, – tvirtino A. Lukašenka, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
V. Putinas ketvirtadienį pažadėjo karinę paramą Baltarusijai ir pareiškė, kad Rusija sudarė teisėsaugos pareigūnų rezervinę grupę, kuri būtų dislokuota, jei padėtis po rinkimų pablogėtų.
„Ji nebus naudojama, nebent situacija pradės tapti nebekontroliuojama“, nebent „ekstremistiniai elementai... pradėtų deginti automobilius, namus ir bankus, pradėtų užiminėti administracinius pastatus“, kalbėjo Rusijos vadovas.
Atnaujinta 14.53
JAV ragina Minską sutikti su ESBO tarpininkavimu
JAV palaikė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) šiuo metu pirmininkaujančio Albanijos premjero Edi Ramos iniciatyvą dėl šios organizacijos tarpininkavimo sprendžiant krizę Baltarusijoje.
„Dėkojame Edi Ramai už iniciatyvą ir raginame Baltarusijos vyriausybę priimti jo pasiūlymą dėl visų suinteresuotų šalių tarpusavio sąveikos“, – per susitikimą su E. Rama pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pirmasis pavaduotojas Stephenas Biegunas, kurį citavo JAV valstybės departamentas.
„Baltarusijoje būtinas atviras ir konstruktyvus dialogas“, – pridūrė S. Biegunas.
Anksčiau E. Rama per ESBO Nuolatinės Tarybos specialų posėdį Vienoje pasiūlė tarpininkavimą organizuojant Baltarusijos valdžios ir opozicijos dialogą.
„Siūlau, kad ESBO taptų tarpininke užmezgant būtiną dialogą norint padėti Baltarusijai įveikti dabartinę situaciją“, – sakė ESBO pirmininko pareigas einantis albanų premjeras.
„Nuoširdžiai tikimės teigiamo Baltarusijos Vyriausybės atsakymo į šį pasiūlymą“, – sakė jis.
Atnaujinta 13.44
S. Cichanouskaja kreipėsi į mokytojus: dalis jūsų vogėte vaikų ateitį
Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienio vakarą publikavo naują vaizdo įrašą, šįsyk, prieš prasidedant naujiems mokslo metams, skirtą pirmiausia šalies pedagogams. Nemaža dalis rinkimų apylinkių balsavimo vietų kaip Lietuvoje, taip ir Baltarusijoje yra mokyklose, įprasta, kad procesą prižiūri ir balsus skaičiuoja ir kai kurie mokytojai.
„Dauguma jūsų dirba sąžiningai, siekia suteikti vaikams žinias ir auklėti juos padoriais žmonėmis, tačiau yra ir tie, kurie dėl spaudimo ar noro įsiteikti vogė rinkėjų balsus, vogė ateitį iš vaikų, kuriuos jūs mokote. Apie tai jūsų paklaus vaikai ir jų tėvai. Išvalykime mokyklą ir gerą mokytojų vardą nuo veidmainystės ir baimės. Jeigu kas nors iš jūsų pasidavė spaudimui ir ėmėsi apgavystės, pažadėkite sau toliau elgtis pagal sąžinę, kuri svarbesnė už baimę“, – įraše kalbėjo S. Cichanouskaja.
Daliai mokytojų prisijungus prie protestų, Baltarusijoje žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog jie susiduria su spaudimu, juos grasinama atleisti. S. Cichanouskaja ragino nebijoti.
„Būkite solidarūs, apginkite savo kolegas – sąžiningus mokytojus. Tegul darbą palieka sukčiai ir karjeristai“, – sakė S. Cichanouskaja, anksčiau taip pat dirbusi mokytoja.
Atnaujinta 13.09
Per demonstracijas Baltarusijos sostinės Minsko centre ketvirtadienį sulaikyti 264 protestuotojai, tarp kurių – kelios dešimtys žurnalistų, pranešė žmogaus teisių gynimo organizacija „Viasna“.
Atnaujinta 11.38
Minske ketvirtadienį vakare per protestus buvo sulaikyta apie 50 žurnalistų, kurių dauguma vėliau buvo paleisti nesurašius jokių protokolų, pranešė Baltarusijos žurnalistų asociacija.
Iš viso Laisvės aikštėje ir Nepriklausomybės aikštėje buvo sulaikyta „apie 50 žurnalistų“ ir „praktiškai visi jie po dokumentų patikrinimo buvo paleisti“, pranešama asociacijos interneto svetainėje. Žmogaus teisių centras „Viasna“ penktadienį atnaujintame pranešime nurodė turįs informacijos 261 sulaikytąjį, tarp kurių buvo dešimtys žurnalistų.
Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, keturiems žmonėms – Kaciarynai Andrejevai, Maksimui Kalitouskiui, Aliaksandrui Vasiukovičiui, Andrejui Jaroševyčiui – buvo surašyti protokolai dėl dalyvavimo nesankcionuotoje akcijoje.
„Šie žurnalistai atsisakė atiduoti patikrinti savo išmaniuosius telefonus milicijos pareigūnams. Juos iki teismo paliko laikino sulaikymo izoliatoriuje“, – nurodė Baltarusijos žurnalistų asociacija.
„Žinoma apie mažiausiai vieną deportuotą [asmenį]. Tai švedų žurnalistas Paulas Hansenas. Prie Spalio rajono vidaus reikalų valdybos, kur yra sulaikyti žurnalistai, atvyko Švedijos pasiuntinė Baltarusijoje Christina Johannesson. Paulas Hansenas turi išvykti iš Baltarusijos. Jam penkeriems metams uždrausta atvykti į mūsų šalį“, – sakoma pranešime.
Nepriklausomos naujienų agentūros BelaPAN žurnalistę Tacianą Karavenkavą, kuriai smarkiai pakilo kraujospūdis, iš rajono vidaus reikalų skyriaus išvežė greitosios pagalbos automobilis.
Atnaujinta 7.50 val.
Į apklausa iškviesta Kalesnikava: su manimi elgėsi mandagiai
OMON užvakar iš rankų grubiai išplėštą istorinę Baltarusijos vėliavą aštuntą dešimtį einanti Nina Baginskaja vakar jau pakeitė kita. Nepriklausomybės aikštėje ji pasitikta plojimais – dar viena moteris, pasiryžusi iškovoti Baltarusijai laisvę nuo opresyvaus Aliaksandro Lukašenkos režimo.
Nina atėjo į mitingą prie vadinamosios „Raudonosios“ bažnyčios, kur užvakar saugumas užrakino apie šimtą žmonių ir suėmė apie 20 protestuotojų.
Grupė moterų, susikibusios rankomis, ketvirtadienį apsupo bažnyčią protestuodamos jėgos demonstravimą. „Pasisakau prieš smurtą, kurį valdžia naudoja prieš baltarusius. Pasisakau prieš įstatymo nebuvimą ir žlugusią teisės sistemą“, – sakė viena protestuotojų.
Bet valdžia vėl didina spaudimą opozicijai - vakare suimti apie du šimtai žmonių, tarp jų Lenkijos ir Švedijos piliečiai. Sulaikyta grupė žurnalistų, tarp jų tarptautinių žiniasklaidos priemonių reporterių. Turėję akreditacijas vėliau paleisti. Tačiau kai kuriems įvykius nušviečiantiems žurnalistams akreditacijos neišduodamos specialiai.
Į apklausą iškviesta ir parodymus atsisakiusi duoti Koordinacinės tarybos narė Maryja Kalesnikava sako, kad spaudžiama ne opozicija, o spaudžiama visa tauta.
„Kas yra spaudžiami, tai baltarusiai pastaruosius 26-erius metus ir ypač šiuos paskutinius tris mėnesius. O su manimi elgėsi mandagiai. Labai mandagiai“, – sako M. Kalesnykava.
Net Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad žmonės į gatves be reikalo neina.
„Situacija dabar gerėja. Ir viliuosi, kad visos problemos - o jų tikrai yra, nes žmonės kitaip į gatves neitų, tai absoliučiai akivaizdu - bus išspręstos konstituciniuose rėmuose, laikantys įstatymų ir taikiomis priemonėmis“, – Rusijos žiniasklaidai kalbėjo V. Putinas.
Bet kartu jis išsakė paramą Lukašenkai - ir pasiuntė įspėjimą opozicijai: pažadėjo atsiųsti jau esą paruoštą saugumo pajėgų pastiprinimą, jei protestuotojai „peržengs ribas“.
NATO generalinis sekretorius paragino Rusiją nesikišti, Kremliaus veiksmus šiandien ketina aptarti ir Berlyne neformaliam susitikimui susirinkę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai.
A. Lukašenka atmeta raginimus pradėti dialogą ir aiškina, kad protestai tai - hibridinio Vakarų karo prieš jį dalis. „Šiandien matome tam tikrą, pavadinkime - akivaizdaus hibridinio karo - etapą. Kaip kitaip pavadinsi, kas dedasi?“, – kalbėjo jis.
A. Lukašenka net apkaltino Lenkiją siekiu užgrobti Gardino sritį. Joje šiandien turi prasidėti didelio masto Baltarusijos pajėgų pratybos.
Atnaujinta 07.48
Ukrainos URM: Kijevas įšaldė visus kontaktus su Baltarusija
Ukraina įšaldė visus ryšius su Baltarusijoje dėl šioje šalyje susiklosčiusios politinės krizės, ketvirtadienį vakare pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Mes iš esmės padarėme pauzę visuose procesuose, visuose kontaktuose su Baltarusijos puse, – televizijai „1+1“ sakė ministras. – Galiu jums oficialiai apie tai paskelbti.“
D. Kuleba pridūrė, kad Kijevas toliau stebės padėtį kaimyninėje šalyje, krečiamoje didelių protestų nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų Baltarusijai nepertraukiamai vadovaujantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys jo perrinkimą laiko suklastotu.
„Tik kai įsitikinsime, jog tie kontaktai [su Baltarusija] nekelia Ukrainos reputacinės, politinės ir moralinės žalos, šie kontaktai bus atnaujinti“, – sakė diplomatijos vadovas.
Didžiausi protestai Baltarusijoje vyko pastaruosius du sekmadienius, kai į Minsko gatves, kaip skelbė žiniasklaida, išėjo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, taip pat buvo surengtos demonstracijos daugelyje kitų miestų. Teisėsaugai malšinant protestus buvo sulaikyta apie 7 000 tūkst. žmonių, bet dauguma jų vėliau buvo paleisti.
