Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka penktadienį pranešė apie galimybę nutraukti baltarusiškų krovinių gabenimą per Klaipėdos uostą. Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad toks poelgis pakenktų pačiai Baltarusijai.
„Iš medijų sužinojau apie Lukašenkos pareiškimą, kad ruošiamasi nubausti Lietuvos ekonomiką. Pirmas įspūdis – labai keista, kad ekonominiai sprendimai yra priimami iš politinių paskatų, bet nesivadovaujama ekonomine logika“, – penktadienį žurnalistams sakė R. Sinkevičius.
Jo teigimu, jei Baltarusija taip pasielgs, ji nubaus pati save, nes Baltarusijai ekonomiškai svarbu savo krovinius gabenti per Lietuvą.
„Manau, kad neįvertinant tos naudos, kurią gauna Baltarusija, to serviso ir kainų, kurias gauna savo krovinius veždama per Lietuvos teritoriją ir mūsų uostus, jie nubaus patys save, o ne tik mūsų paslaugas teikiančias įmones, mūsų valstybę“, – sakė R. Sinkevičius.
Jis taip pat pridūrė, kad vien Klaipėdos uoste baltarusiški kroviniai sudaro apie 30 proc. krovos: „Tai ryškus skaičius, bet turbūt dėl šito Lietuva nenumirtų“, – patikino ministras.
„Norisi nepanikuoti, elgtis ramiai, analizuoti situaciją ir žiūrėti, kiek ta situacija iš tikro kelia realią grėsmę, o kiek tai yra tik žodiniai pareiškimai, skirti vietinei auditorijai“, – pridūrė jis.
Pagrasino, kad nutrauks krovinių gabenimą per Lietuvą
Penktadienį A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija atsisakys naudotis Lietuvos uostais savo produkcijos eksportui, per kuriuos daugiausiai išvežama kalio druska ir naftos produktai.
„Jau paliepiau Vyriausybei pateikti siūlymų dėl visų prekių srautų iš Lietuvos uostų į kitus. Štai ir pažiūrėsim, kaip jie gyvens. 30 proc. Lietuvos biudžeto formuoja mūsų prekių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Apsirijo, todėl pastatysime į vietą“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Taip pat skaitykite
Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas skaičiuoja, kad baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste sudaro daugiau nei trečdalį visų krovinių, o alternatyvų juos pakeisti – šiuo metu nėra.
„Žinoma, alternatyvų visada galima ieškoti, tačiau šiandien ekonomiškai pagrįstų alternatyvų kaip ir nėra. Norint, kad jų atsirastų, reikia daug laiko, investicijų ir kitų palankių aplinkybių“, – LRT.lt komentavo Klaipėdos uosto vadovas.
Tikisi, kad į grasinimus sureaguos ir Europos Sąjungą (ES)
Ministro teigimu, jeigu Baltarusijos ketinimai iš tiesų pasitvirtintų, Europos Sąjunga turėtų būti solidari ir taip pat pritaikyti ekonomines sankcijas Baltarusijai.
„Kaip žinote, ES nebuvo šnekama apie ekonomines sankcijas Baltarusijai, o buvo kalbama apie sankcijas personoms. Tačiau, jei bus pritaikytos ekonominės sankcijos Lenkijai, Lietuvai, vertinant, kad ES turime būti vieningi ir solidarūs, adekvačios priemonės bus pritaikytos ir iš kitos pusės“, – sakė R. Sinkevičius bei pridūrė, kad ES taip pat turėtų būti svarstoma apie galimų nuostolių dėl prarastų Baltarusijos krovinių kompensavimą Lenkijai ir Lietuvai.
Anot jo, tikėtina, kad tokių dalykų nereikės. „Kol kas situacija Baltarusijoje, kontaktuojant su mūsų atašė komercijai, verslininkai ten jaučiasi ramiai. Mūsų verslo struktūros dar tokio pavojaus nekelia. Tačiau patys pareiškimai yra grėsmingi ir verčia analizuoti situaciją. Galbūt Baltarusijos Vyriausybė vis dėlto įtikins prezidentą paskaičiuoti praradimus, kas būtų, jeigu būtų, ir, manau, kad sveikas protas turėtų nugalės“, – vylėsi ekonomikos ir inovacijų ministras.
R. Sinkevičius taip pat patinkino, kad jau daugelį metų Baltarusija kalba apie galimą krovinių nukreipimą, tačiau toks žingsnis prieštarautų laisvos konkurencijos taisyklėms.
„Buvo kalbama, kad kroviniai turi būti pasukti Vyborgo kryptimi. Aš suprantu, kad galimi įvairūs žaidimai, kurie nėra pagrįsti ekonominiais kriterijais. Galima norimus krovinius iš pradžių pervežti ir už nulį, jei tai paremta politiniais sprendimais. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nulinio tarifo taikymas, vežant atskirus krovinius iš atskiros šalies, neatitinka Tarptautinės Prekybos Organizacijos nuostatų, iškreipia konkurenciją. Čia būtų susidurta ir su tarptautiniu žvilgsniu ir vertinimu“, – įspėjo V. Sinkevičius.
Jei Rusija vis dėlto nuspręstų nukreipti savo krovinius, ministro teigimu, tranzito perorientavimas galėtų įvykti labai greitai.
„Man atrodo, kad tai ilgai neužtruktų, kadangi uostai dirbantys ir turintys įvarius pajėgumas perkrauti krovinius, tiek kaimyninių šalių, tiek Rusijos. Pagaliau ir tų uostų skaičius yra ženklus. Taigi perorientavimas čia tikrai ilgai netruktų, ypač kalbant apie Rusiją, kur nereikalingos muitinės procedūros. (...) Žinoma, šiek tiek užtruktų krovinių nukreipimas, jei jie būtų nukreipti į mūsų kaimynines šalis“, – pažymėjo ministras.
Narkevičius: nukreipdama krovinius Baltarusija pakenktų tik sau
Lietuvos susisiekimo ministras sako, kad šiuo metu pokyčių vežant kovinius per Lietuvą nėra, tačiau, pasak jo, politiniai Minsko sprendimai pakenktų pačios Baltarusijos ekonomikai ir šios šalies žmonėms.
„Šiandien jokių sutrikimų krovinių judėjimo nėra. Būtų tikrai nelogiška ir blogai, jeigu būtų priimami sprendimai, kurie pakenktų pačių baltarusių žmonių gerovei. Nes nukreipimas ar kažkokie tokie politiniai sprendimai pakenktų Baltarusijos gyventojų situacijai“, – BNS sakė Jaroslavas Narkevičius.
Anot jo, šis klausimas buvo aptartas praėjusią savaitę su Klaipėdos jūrų uosto, „Lietuvos geležinkelių“ atstovais.
Susisiekimo ministras teigia nematantis galimybių Baltarusijai taip paprastai nukreipti krovinius kita kryptimi.
„Mes nagrinėjome situaciją, ji yra aiški, kad kitų alternatyvų šiandien nėra, kad galima būtų naudotis arba iš Latvijos, arba iš Peterburgo uostų. Čia situacija yra tokia“, – sakė ministras.
Vis dėlto J. Narkevičius pripažino, kad Lietuvai prarasti didelę krovinių tranzito dalį būtų skausminga.
„Krovinių srautai – geležinkeliai – tai yra penktadalis viso srauto, Klaipėdos jūrų uosto – virš 16 (mln. – BNS) tonų perskirstymas yra. Tai, aišku, yra ženkli prekių judėjimo grandis. Bet mes turime vertinti šios dienos situaciją – ji yra nepasikeitusi“, – aiškino ministras.
A. Lukašenka penktadienį pareiškė, kad Baltarusija – kurios kroviniai sudaro apie trečdalį visos Klaipėdos uosto krovos – gali atsisakyti naudotis Lietuvos uostais savo produkcijos eksportui.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Baltarusijos kroviniai pernai sudarė 30,2 proc. metinės Klaipėdos uosto krovos – jų perkrauta 15,5 mln. tonų.
„Klaipėdos naftos“ vadovas: Baltarusijai naudingas krovinių tranzitas per Klaipėdą
Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkciją eksportui kraunančios naftos krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Darius Šilenskis sako, kad bendrovė stengiasi diversifikuoti savo paslaugas. Jis abejoja, ar pačiai Baltarusijai būtų naudingas jos krovinių tranzito nukreipimas į kitus uostus.
„Jeigu žiūrėtume į tą krovos pusę, tai mes kažkokių įtakų nejaučiame, o dėl tokių pareiškimų – tai kaip ir pati situacija, taip ir tokie pareiškimai yra neraminantys“, – BNS sakė D. Šilenskis.
Pasak jo, bendrovė pajamas gauna ne tik iš krovos, yra diversifikavusi savo veiklą.
„Įtaka naftos krovai po tokių pareiškimų gal ir galima, bet labai svarbu suprasti, kad mes esame diversifikavę, investavę į infrastruktūrą ir šiuo metu pajamas gauname ne tik iš krovos kaip tokios. Yra ir saugojimo paslaugos, ir kiti klientai, tačiau bet kokiu atveju: turint sutartis ir turint įsipareigojimus, toks pareiškimas yra neraminantis“, – sako operatorės vadovas.
Jo teigimu, Baltarusijai ekonomiškai naudingas yra krovinių tranzitas per Lietuvą.
„Manau, kad ne vien dėl pareiškimų tie kroviniai čia važiuodavo – tikrai buvo komercinis pagrįstumas, esame konkurencingi ir nemanau, kad išvedimas šitų krovinių kažkur galėtų būti ekonomiškai naudingesnis tai pačiai valstybei (Baltarusijai – BNS)", – argumentavo „Klaipėdos naftos“ vadovas.
Šiemet, po trejų metų pertraukos, į Klaipėdą atvyko Baltarusijai skirtas naftos krovinys. Nuo sausio mėnesio tokių tanklaivių buvo devyni – pastarasis atplaukė šį mėnesį, tai buvo žaliavinės naftos krovinys iš JAV.
Iki tol nafta per Lietuvą į Baltarusiją buvo gabenta 2017 metais.
Rusijai šių metų pradžioje sumažinus naftos tiekimą vamzdynais A. Lukašenka nurodė skubiai ieškoti alternatyvių tiekėjų.
