Verslas

2020.05.21 11:17

Šimašius įpykęs: „valstiečiai“ nužudė Nacionalinį stadioną

Viešųjų pirkimų tarnyba anuliavo sutartį; atnaujinta 12.43
LRT.lt, BNS2020.05.21 11:17

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį griežtai pasisakė valdančiųjų „valstiečių“ atžvilgiu ir teigia – pastarieji „nužudė nacionalinį stadioną“. Tokį mero pyktį nulėmė Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas, kuris įpareigojo Vilniaus valdžią nutraukti Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą.

„Vilniečiai, turiu mums visiems blogų žinių. Valstiečiai žalieji nužudė nacionalinį stadioną“, – tokia fraze savo įrašą pradeda sostinės meras.

Mero teigimu, jokia paslaptis, kad „valstiečių“ Vyriausybė nacionalinio stadiono projektą bandė žudyti ir anksčiau, ir tai darė bailiai ir gėdingai, dviveidiškai – ne savo rankomis, o prisidengdami pavaldžiomis tarnybomis.

„Projektas torpeduotas daug kartų – jam pernai netikėtai buvo nubrauktas ES finansavimas, dėl jo buvo be jokio pagrindo kreiptasi į premjerui draugišką FNTT, partneriais buvusi Švietimo, sporto ir mokslo ministerija suraitė ilgiausią raštą dvejodama projektu – visa tai didelių Vilniaus pastangų dėka atlaikėme ir nacionalinio stadiono projektas buvo gyvas“, – piktinasi R. Šimašius.

R. Šimašiaus tvirtinimu, „valstiečiai“ pasinaudojo situacija, kad VPT liko be nuolatinio vadovo.

„Ta pati tarnyba anksčiau kol dar turėjo stiprų vadovą ir nesileido į tarnystę „valstiečiams“ du kartus į tą patį klausimą atsakė priešingai – kad tai nėra viešųjų pirkimų objektas, todėl tai ne jų kompetencija. Bet likusi be vadovo ji jau kalba kitaip – vakar gavome jų raštą, kurį drąsiai galiu pavadinti teisiniu niekalu. Žinoma, teismui skųsime, bet suprasdamas proceso ilgumą, iliuzijų neturiu“, – teigia meras.

Sostinės vadovas tegia, kad kovo mėnesį VPT sustabdė stadiono sutarties pasirašymą – savivaldybė šias laikinąsias apsaugos priemones buvo apskundusi teismui.

„Teismas sprendimą skelbs šiandien. VPT skubėjo ir savo raštą tyčia atsiuntė vakar, paskutinę dieną prieš teismą – jei kartais teismas nuimtų laikinąsias apsaugos priemones ir Vilnius sugalvotų pasirašyti sutartį. Šiandien šis teismo sprendimas jau nebeturės prasmės – atjungus gyvybės palaikymo aparatą niekas nebesiginčija, kokios operacijos reikia ligoniui“, – situacija piktinasi R. Šimašius.

R. Šimašius priminė, kad pirminiam stadiono projektui buvo pritarusi Finansų ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra, Europos investicinis bankas, dirbo tarptautiniai architektai.

Meras nuogąstauja, kad projekto sustabdymas gali atsiliepti ir visos Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje.

Vilniaus vadovas dar kartą savo įraše bedė pirštu į valdančiuosius „valstiečius“. Pasak jo, partija nėra suinteresuota miestų plėtra, R. Šimašius skambiai juos vadina dviveidžiais.

„Ši valstiečių chunta veikia prieš Lietuvos interesus, prieš Lietuvos miestų ir miestelių norą augti, prieš sportuojančių vaikų svajones. Tai yra Lietuvą griaunanti valdžia, besiremianti politiniu dviveidiškumu, savo asmeniniais ir rinkiminiais interesais. Jie galvojo, kad įkąs Vilniui, bet tokiais veiksmais pažemino visą Lietuvą. Kol tokie žmonės bus valdžioje, apie šalies progresą ir geresnį gyvenimą galime pamiršti. Tikiuosi, kad Vilniaus augimo stabdžiai ir nacionalinio stadiono duobkasiai neišdrįs siekti Seimo nario mandato sostinėje, kurios taip nekenčia. O jei tokių dviveidžių atsiras - padarysiu viską, kad vilniečiai būtų pilnai informuoti apie jų darbelius ir užtrenktų duris į valdžią“, – pykčiu socialinėje erdvėje tiesiog sprogo sostinės vadovas.

VPT: nutraukti sutartį nurodyta, nes didžioji rizika tenka viešajam sektoriui

VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė sako, jog nutraukti koncesijos konkursą savivaldybei nurodyta nustačius, kad derybų rezultatas neatitinka koncesijos esmės – didžioji rizika tenka viešajam sektoriui.

„Vertinome paskutines procedūras, derybas, jų rezultatą ir nustatėme, kad vis dėlto buvo pamesta pati koncesijos esmė, kuri sako, kad privatus sektorius turėtų prisiimti visas arba didelę dalį rizikų. Derantis su tuo vieninteliu koncesininku gavosi taip, kad didžioji dalis rizikų perėjo viešajam sektoriui. Tuomet, kai įprastinių koncesininko rizikų nebelieka, tai nebeatitinka koncesijos esmės“, - BNS sakė J. Petkuvienė.

„Todėl mes ir sakome, gal verta daryti paprastą viešąjį pirkimą, jeigu toks yra rizikų pasiskirstymas. Arba vykdyti naują koncesiją ir žiūrėti, kad viešasis sektorius gautų didesnę naudą, nei šiuo atveju“, - kalbėjo ji.

Anot J. Petkuvienės, specialistai nustatė, jog pasirašiusi sutartį su „Axis industries“ savivaldybė ir valstybė prisiimtų didesnes finansavimo, statybų ir įvairias kitas rizikas.

„Finansavimo rizika yra, nes atsiranda finansuotojas. Bet turbūt reikėtų paminėti ir tokias koncesijai nebūdingas rizikas kaip labai didelė statybos rizika, tarkim, papildomų statybos darbų, eksploatacinių išlaidų rizika, teisės aktų pasikeitimų rizika ir begalės kitų, kurios išryškėjo sutarčių projekte. Matome, kad koncesininkui tenka rizika, labiau susijusi su įprasta verslo rizika“, - aiškino VPT vadovė.

Galutinių derybų ir sutarties projekto vertinimą tarnyba pateikė po to, kai į ją kreipėsi prokurorai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

„Mes nevertinome sąlygų, procedūrų ankstesniame etape. Vertinome galutinį rezultatą, dėl kurio ketinama pasirašyti sutartį. Seniau VPT ir neturėjo koncesijų priežiūros funkcijos , ji atsirado nuo 2019 metų. Kitas dalykas, nebuvo labai didelio pagrindo. Pati pradžia nerodė tokių požymių, kurie išryškėjo per paskutines procedūras ir vykusias derybas. Žinoma, derėtis su vienu dalyviu visuomet yra labai sudėtinga“, - teigė J. Petkuvienė.

Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Statinio projektą kurtų britų architektas Damonas Lavelle (Deimonas Lavelis), atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.

Kompleksą sostinės Šeškinės mikrorajone tikimasi pastatyti 2023-iaisiais. Numatoma, kad pati komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba kainuotų apie 93,2 mln. eurų. Tačiau savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimus per 25 metus, finansuotojui – „BaltCap“ – planuota iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų. Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų. Projekte palikta galimybė savivaldybei ir Vyriausybei išsimokėti anksčiau.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt