Vilniuje šeštadienio rytą Antakalnio kapinių prieigose policija sulaikė vyrą, kuris į kapines ėjo rūbuose įsisegęs Georgijaus juostelę. Šį simbolį Lietuvoje demonstruoti viešai draudžiama, už tai gresia administracinė atsakomybė.
Policijos pareigūnas vyrui su Georgijaus juostele nurodė pastovėti prie policijos automobilio, kol bus surašytas protokolas.
„Tegu bus bauda, bet bus sava nuomonė. Tegu pasodins. Aš taip reiškiu savo nuomonę“, – sakė Pavelu prisistatęs vyras.
„Kodėl mes kenčiame? Mes neturime žodžio laisvės. Mes gerbiam savus. O kad jūsų šita lietuviška šutvė sugalvojo šitą nesąmonę – galima, negalima – propagandą stumiate jūs, ne mes. Labai giliai (nusispjauti į įstatymus – ELTA). Jie yra durni įstatymai, aš prieš durnus įstatymus“, – žurnalistams sakė du vyrai, kurių vienas segėjo Georgijaus juostelę. Vyrai tikino, kad jų seneliai dalyvavo Antrajame Pasauliniame kare.

Abu vyrai laikė rankose gvazdikų puokštes, kalbėjo lietuviškai, sakė esantys Lietuvos piliečiai ir draugai.
Tačiau jie sakė nepritariantys Rusijos karui Ukrainoje, vieno jų motina yra ukrainietė ir nuo paauglystės gyvena Lietuvoje.
„Neturi to būti. Bet aš nežinau, kas ką puolė, aš ten nelendu. Karas yra blogai“, – sakė vienas jų. Jis sakė, kad penkerius metus yra gyvenęs Vakarų Ukrainoje, Ternopolyje.
Prie kapinių – tualetinis popierius su Putino atvaizdu
„Čia dėl Lietuvos švaros“, – sakė ritinėlį laikantis vyras.
Kapinių lankytojai nepanoro imti ritinėlių, piktai reaguodavo į šį siūlymą.
Gausios Vilniaus apskrities policijos pajėgos budi prie kapinių.
Lyjant lietui kapinėse pasirodo pavieniai lankytojai su gvazdikais, pastatytos žvakės su portretais, iš palapinės groja sovietiniai maršai.

Pernai prie kapų dalinti prezervatyvai
ELTA primena, kad praėjusiais metais gegužės 9-ąją Antakalnio kapinių prieigose buvo dalijami prezervatyvai. Šią akciją vykdžiusios organizacijos „Šviesos vilkai“ atstovas sakė, kad prezervatyvai dalijami, kad esą tokie, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, daugiau negimtų.
Gegužės 9-oji Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) oficialiai minima kaip Europos diena, švenčiant taiką, vienybę bei 1950 m. Roberto Šumano deklaraciją, padėjusią pamatus ES.
Rusijoje ir kai kuriose postsovietinėse šalyse ši diena žinoma kaip Pergalės diena prieš nacistinę Vokietiją. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją – tą dieną Vokietija kapituliavo prieš Vakarų sąjungininkus.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva beveik penkiems dešimtmečiams prarado laisvę ir Nepriklausomybę. Lietuvių antisovietinio pasipriešinimo dalyviai siekė ją atkurti.

SSRS okupuota ir aneksuota Lietuva buvo vėl vadinama LSSR, ji po karo apėmė ir Klaipėdos kraštą. Antrojo pasaulinio karo politiniai padariniai faktiškai buvo likviduoti tik 1990–1993 m., kai Lietuva iškovojo Nepriklausomybę, vėl įgijo tarptautinį pripažinimą ir iš jos teritorijos buvo išvesti paskutiniai Rusijos Federacijos kariuomenės daliniai.
VSD perspėjo apie galimas provokacijas
Artėjant Rusijoje minimai Pergalės dienai, Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo apie galimas provokacijas ir viešosios tvarkos pažeidimus per šios dienos minėjimo renginius, kuriuose gali pasireikšti prokremliškos nuotaikos ir sovietinės simbolikos demonstravimas.
VSD prognozuoja, kad į gegužės 9 d. minėjimą gali susirinkti prokremliškai nusiteikusių asmenų, kurie, tikėtina, bandys demonstruoti draudžiamą komunistinio režimo simboliką, viešais pasisakymais teisinti Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, trikdys rimtį sovietinių, karinių paradų muzika, įvairiomis kitomis išraiškos formomis (t. y. plakatais, apranga) protestuos dėl nukeltų sovietų karių paminklų, Lietuvos vykdomo teisiškai reglamentuoto sprendimo, skirto bet kokiam totalitariniam palikimui iš viešųjų erdvių pašalinti.
„Pažymėtina, kad kapinėse garsiai leidžiama sovietinių karinių maršų muzika yra nederama artimųjų atminimui puoselėti, susikaupti skirtoje sakralinėje erdvėje. Atvirai ir garsiai kapinėse leidžiama sovietinių paradų ir maršų muzika gali kelti socialines įtampas, ideologiniu ir vertybiniu pagrindu kurstyti konfliktus ir nesutarimus", – sako VSD.









