Verslas

2019.10.26 07:00

300 eurų už tai, kad nereikėtų gaminti darbo dienomis, – toks pasiūlymas vis labiau vilioja didžiųjų miestų gyventojus

Ar norėtumėte kas rytą tiesiai į savo namus ar darbo vietą gauti šviežiai pagaminto maisto visai dienai? Ar pasvajojate bent darbo dienomis nestovėti prie viryklės ir apskritai nesukti galvos dėl to, ką reikėtų pasigaminti? Tai nesunkiai įmanoma. Tiesa, vienam žmogui tokia paslauga kas mėnesį kainuos apie 300 eurų.

Vilnietis Paulius LRT.lt pasakoja maisto prenumeratos paslaugą užsisakinėjantis jau bene ketverius metus. Per tą laiką vyras vis bandydavo gamintis maistą pats, tačiau grįždavo prie šios paslaugos.

„Paprastai sakant, aš tiesiog nemėgstu sau gaminti maisto. Man sugalvoti, ką gaminti, nusipirkti produktus kainuoja nemažai laiko ir pastangų. Gal prieš ketverius metus pamačiau skelbimą. Užsakinėjau iš tos bendrovės ilgą laiką, po to vėl bandžiau gaminti pats, po to kitą kompaniją išbandžiau, po to vėl bandžiau pats, o dabar vėl užsisakinėju“, – savo patirtimi dalijasi Paulius.

Dauguma maisto prenumeratą siūlančių bendrovių maistą klientams veža tik darbo dienomis ir mėnesio planą paprastai sudaro 20 ar 22 dienos. Prenumeratos planą pasirinkti dažniausiai galima ne tik pagal trukmę, bet ir pagal kalorijų skaičių ar maisto pobūdį, pavyzdžiui, vegetariškas meniu, meniu be tam tikrų produktų ir pan.

Paulius sportuoja, todėl šiuo metu užsisako planą su didžiausiu kalorijų skaičiumi, taigi, ir sočiausią. Tokia maisto prenumerata pašnekovui, net ir su jo turima nuolaida, per mėnesį atsieina kiek mažiau nei 400 eurų.

Tikina – užsisakinėti prenumeratą bene dvigubai pigiau

Nepaisant to, Paulius tvirtina, kad maisto prenumeratos užsakymas jam padeda sutaupyti ne tik laiko, bet galiausiai atsieina bene dvigubai pigiau nei gaminant maistą pačiam.

„Aš sutaupau pinigų, nes dirbu valandiniu įkainiu. Jeigu paskaičiuočiau, kiek laiko reikia gaminti maistą, kiek laiko užtrunka sugalvoti, ką gamintis, važiuoti į parduotuvę, pirkti ir galų gale susitvarkyti indus, tai man pigiau pirkti tą paketą, nei pačiam gamintis. (...) Man bene dvigubai pigiau išeina užsisakinėti. Per tokią prizmę žiūrint, man išnyksta galvos skausmas“, – tvirtina pašnekovas.

Jis priduria ir kitą teigiamą aspektą – sportuojant nereikia sukti galvos dėl visavertės mitybos ar savaitgalį suvalgytos picos. Jo vertinimu, gaminantis maistą pačiam, jis ne visada būna toks kokybiškas ir įvairus.

Tačiau Paulius įžvelgia ir minusų. Jo tvirtinimu, užsisakant maisto prenumeratą, sunkiau pasirinkti, ką valgysi, paprastai pagal nurodytus poreikius klientui tiesiog sudaromas meniu. „Jeigu žmogus maistui išrankesnis, tai būtų sunkiau“, – svarsto Paulius.

Jo vertinimu, patiekalai ima kartotis maždaug kas tris savaites. Nors visos dienos rinkinys niekada neatrodo vienodai, patiekalai galiausiai pasikartoja.

Pašnekovas sutinka, kad ir tokių paslaugų kaina daugeliui gali būti itin didelis trūkumas. „Tai gana brangi paslauga“, – pripažįsta Paulius.

Nepaisydamas to, jis tikina, kad tokių paslaugų atsisakyti paskatintų nebent gyvenimo pokyčiai.

Paslaugomis susidomi gaunantys aukštesnes pajamas

Tokias paslaugas teikiančių bendrovių atstovai LRT.lt teigia, kad maisto prenumerata besidominčių žmonių vis daugėja.

„Pastebime, jog susidomėjimas auga, tikriausiai daugėja žmonių, kurie sužino apie tokią paslaugą. Taip pat, mūsų nuomone, žmonės dažniau pagalvoja apie tai, ką valgo, ir pradeda suprasti subalansuotos mitybos naudą. Be visa ko, atsiranda vis daugiau maisto produktų netoleruojančių žmonių. Tai dažniausiai atsiranda dėl siauro maisto raciono vartojimo“, – LRT.lt tvirtina bendrovės „Maisto balansas“ direktorius Tautvydas Vitunskas.

Bendrovės „7Pack“ įkūrėjas Mindaugas Katelynas įsitikinęs, kad sveikai gyvensenai dabar yra aukso amžius, tačiau jis pastebi, jog daugeliui pritrūksta žinių, noro ir ryžto pasirinkti sveikatai palankesnį kelią, todėl šie žmonės vis dažniau pasirenka maisto prenumeratą.

Nors savo klientą kiekviena kalbinta bendrovė apibūdino kiek skirtingai, dauguma pašnekovų nurodė, kad šias paslaugas renkasi sveika gyvensena besidomintys, neretai – sportuojantys, mieste gyvenantys žmonės, kurių amžius siekia apie 30 metų, o pajamos paprastai būna aukštesnės nei vidutinės.

Bendrovių atstovai taip pat pastebi, kad tokias paslaugas dažniau užsisako žmonės, dar neturintys vaikų arba turintys mažus vaikus. Maisto prenumerata taip pat dažniau susidomi moterys nei vyrai.

Pašnekovų aiškinimu, paprastai prenumeratos kaina skiriasi, priklausomai nuo to, kokį planą ir kuriam laikotarpiui pasirenka klientas, tačiau vienos dienos maistui, užsisakant šią paslaugą, piniginėje derėtų atsidėti vidutiniškai apie 15 eurų.

Jeigu klientas laisvalaikio neleidžia itin aktyviai, neturi išskirtinių poreikių savo mitybai ir nori sveikai maitintis, per mėnesį savo piniginėje jis šiai paslaugai turėtų numatyti bent 300 eurų, nurodo bendrovių atstovai.

300 eurų per mėnesį – nedidelė suma?

LRT.lt pašnekovai nesutinka, kad 300 eurų suma, norint pavalgyti darbo dienomis, yra didelė. Kaip sako bendrovės „Healthstate“ įkūrėja Elena Kovbasiuk, vertinant vien maisto produktų, reikalingų patiekalams paruošti, kainas, paslauga atrodo brangesnė, tačiau žmogus taip pat turi gaišti ir savo laiką.

„Mes taupome laiką, nes maistą pagamina kiti žmonės, kurjeriai tą maistą atveža. Paslauga nėra labai brangi visa tai įvertinus. Tuomet galime vertinti, kur galime skirti likusį laiką, nes, kaip žinome, pagaminti maistą laiko užima“, – sako E. Kovbasiuk.

Ji priduria pastebinti, kad neretai žmonės susiduria su problema, jog kartais vieno ar kito produkto įsigyja daugiau, nei reikia, todėl galiausiai dalį maisto tenka tiesiog išmesti.

Panašios pozicijos laikosi ir M. Katelynas. Jo tvirtinimu, labai dažnai į paslaugos vertę žiūrima vien tik iš finansinės pusės ir pamirštama įvertinti, kad laikas šiandien taip pat itin brangus.

„Per dieną žmogus vidutiniškai skiria maždaug 1–3 valandas su maisto ruoša susijusiems darbams: produktų pirkimo planavimui, vykimui į parduotuvę, stovėjimui eilėse (spūstyse ir kasose), maisto gaminimui, indų plovimui. Be to, dažnai pamirštama įvertinti, kad su maisto gamyba susiję dalykai taip pat kainuoja: kelionė iki parduotuvės, elektros sąnaudos maisto ruošimui, vanduo indų plovimui“, – vardija M. Katelynas.

Savo ruožtu T. Cicėnas skaičiuoja, kad vieno patiekalo kaina, užsisakant tokią paslaugą, paprastai svyruoja apie 3,5–4,5 euro. „Tarkime, restorane tu net negausi taip pigiai jokio patiekalo, tai santykinai tas maistas yra tikrai nebrangus. Gal tiesiog tas kainos vidurkis yra toks, atsižvelgiant į pačią maisto kokybę“, – sako T. Cicėnas.

Asmeninių finansų ekspertė: už mažiau nei 300 eurų per mėnesį pavalgo šeima

Visai kitokios nuomonės laikosi banko „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Vilniuje gyvenančiai keturių asmenų šeimai – dviem suaugusiems žmonėms ir dviem vaikams maždaug iki 12 metų – maistas visam mėnesiui, gaminant namuose, turėtų atsieiti 293 eurus.

Tokią būtinųjų išlaidų sumą nurodo ekspertė. Jos vertinimu, užsisakant maisto prenumeratą, kuri pristatoma tik darbo dienomis, o savaitgaliais gaminant pačiam ar retkarčiais nueinant į kavinę, mėnesio išlaidos maistui vienam žmogui nesunkiai pasiektų 400 eurų.

„Turbūt labai gerai galime palyginti, koks yra skirtumas. Mano galva, tai yra tokia vis dėlto prabangos paslauga. Jeigu žmogus nenori gaminti, jis sau leidžia tokią paslaugą, bet čia galima sutaupyti, ir smarkiai“, – tvirtina J. Cvilikienė.

Ji priduria – nereikėtų pamiršti, kad tokiu atveju visada veikia masto ekonomikos dėsniai, todėl, gaminant maistą visai šeimai, suma, tenkanti vienam žmogui, yra mažesnė, nei tuomet, kai maistą sau gaminasi vienas žmogus ar pora.

Be to, sako J. Cvilikienė, išgirdus apie tokias istorijas visuomet kyla klausimas, kuo tokią paslaugą užsisakantis žmogus užsiima: „Jeigu jo darbo valanda labai brangiai apmokama, jeigu tai yra kad ir, pavyzdžiui, IT specialistas, kuris, skirdamas daugiau laiko darbui, mėnesio pabaigoje tiesiog uždirba daugiau lėšų, sprendimas turbūt priklauso nuo poreikių.“

Pasak finansų ekspertės, išgirdus apie 400 eurų per mėnesį vieno žmogaus maistui siekiančias išlaidas sunku nepagalvoti, kad tai – minimali šalies mėnesinė alga.

„Sakyčiau, kad turbūt tai vis dėlto yra dar mažai visuomenės daliai prieinama paslauga ir prabanga. Neretai būna, kad žmonės sako: turiu arba pinigų, arba laiko. Jeigu žmogus labai užsiėmęs, tikrai neturi laiko ir, sakykime, tą laiką „monetizuoja“ kitais būdais, ir tai yra jo pasverta investicija, jis gali sau tai leisti, tai kodėl ne? Jis uždirba tuos pinigus. Bet apskritai, žiūrint iš finansų perspektyvos, tai galima sutaupyti bent 50 proc., bent retkarčiais gaminantis maistą namuose, jeigu atsirastų toks noras“, – teigia J. Cvilikienė.

Siūlo per mėnesį nuo sumos atidėti bent 50 eurų

Ji skaičiuoja, kad nuo 400 eurų kas mėnesį atsidedant po 50 eurų ir stengiantis valgyti namuose gamintą maistą per metus galėtų susikaupti nemaža suma. „Turbūt išeitų visai geras SPA savaitgalis“, – juokiasi J. Cvilikienė.

Pasvarstyti apie galimybę dalį pinigų atidėti arba investuoti, užuot pirkus tokias paslaugas, asmeninių finansų ekspertė siūlo labai rimtai. Anot jos, nors žmogui dabar gali atrodyti, kad pinigų pakanka net ir užsisakant panašias paslaugas, situacija ateityje gali pasikeisti.

„Turbūt labai svarbu pasižiūrėti, kokie to žmogaus tikslai, – trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Ar jie apskritai yra, ar tas žmogus juos pasidėliojęs, ar yra apie juos pagalvojęs. Ne veltui turime patarlę, kad roges žiemai turėtume ruošti vasarą“, – sako J. Cvilikienė.

Ji rekomenduoja susidėlioti bent pusės metų planą, o dar geriau – nusimatyti didžiausius tikslus ir pirkinius artimiausiam dešimtmečiui.

„Pagal tai verta pasižiūrėti, kiek ir kam galima skirti lėšų. Turbūt tai vėl priklauso nuo to, kokios yra pajamos, kiek žmogus gali atsidėti“, – pataria J. Cvilikienė.

Ji taip pat siūlo pasvarstyti, ar maisto prenumeratos galiausiai neištiks sporto klubo abonemento likimas, kai susimokėjus už ištisus metus galiausiai į sporto klubą nueinama vos kelis kartus. J. Cvilikienė svarsto, kad netinkamai įvertinęs savo poreikius klientas galiausiai gali mokėti už maistą, kurio nesuvalgo.

Tiems, kas negali ar nenori tokios paslaugos atsisakyti, pašnekovė siūlo pasvarstyti apie galimybę tokias paslaugas paprasčiausiai užsisakinėti rečiau, o dalį laiko gaminti namuose.

Vis dėlto J. Cvilikienė pastebi, kad vis dažniau žmonės renkasi lankytis kavinėse ir restoranuose, nes vis daugiau žmonių gali sau leisti tokio pobūdžio prabangą.

Tikisi, kad paslauga dar labiau populiarės

Kalbintų bendrovių atstovai tikisi, kad jų paslaugos populiarės. Nors jiems buvo gana sunku prognozuoti, kokia ateitis laukia tokių paslaugų Lietuvoje, dauguma pašnekovų teigia pastebintys vis didesnį susidomėjimą ir tikisi, kad ateityje vis daugiau žmonių pasinaudos maisto prenumeratomis.

E. Kovbasiuk svarsto, kad ateityje šių paslaugų kainos turėtų didėti, tai lems kylančios maisto produktų kainos ir didėjantis darbo užmokestis.

T. Vitunskas laikosi tos pačios pozicijos. Jo vertinimu, maisto prenumeratų kaina galėtų mažėti nebent automatizuojant maisto gamybą arba pingant maisto produktams.

Tačiau T. Cicėnas svarsto, kad yra ir kitas variantas – paslaugų kaina gali tiek mažėti, tiek didėti, priklausomai nuo to, kokį kelią ši rinka pasirinks Lietuvoje.

Kaip sako pašnekovas, jeigu bendrovės pasirinks teikti biudžetinio pobūdžio paslaugą, jiems teks sumažinti savo kaštus ir tuomet paslauga taps prieinama didesniam gyventojų skaičiui.

Jeigu vis dėlto bendrovės pasirinktų kurti aukšto lygio paslaugą, ji turėtų brangti ir tapti prieinama tik aukštas pajamas gaunantiems žmonėms.

„Aš nežinau, sunku pasakyti, kur rinka pajudės, tačiau, žiūrint į Vakarų Europos pavyzdį, ko gero, labiau tikėtinas būtų biudžetinis variantas. Paslauga taptų prieinamesnė“, – LRT.lt sako T. Cicėnas.