Verslas

2019.10.21 17:54

Ekspertai kritikuoja Seimo siekį atgaivinti vidaus sandorius: tai terpė korupciniams ryšiams įtvirtinti

Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.21 17:54

Seimas ėmėsi gaivinti prieš kelerius metus panaikintus vidaus sandorius. Po pateikimo projektui jau pritarta. Idėją palaikantys parlamentarai teigia, kad tokie sandoriai reikalingi savivaldybėms. Jos pirkdamos paslaugas iš savo, o ne privačių  įmonių, taupo lėšas.  Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi šių projektų vertinimą, teigia, kad uždari pirkimai, kokie ir yra vidaus sandoriai, didina korupcijos riziką.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) prieš porą metų pradėjus aiškintis situaciją „Lietuvos geležinkeliuose“, ypač daug problemų išryškėjo dėl vidaus sandorių 2008 ir 2016 metais. Esą bendrovė buvo apraizgyta įtartinais sandoriais, daugybė darbuotojų buvo susiję giminystės ryšiais.

Seimas prieš dvejus metus panaikino vidaus sandorius, palikdamas tik išimtis savivaldybėms. Tačiau parlamentarai vėl nori juos grąžinti. Vienas iš projekto iniciatorių, valstietis Jonas Jarutis, neatmeta galimybės, kad vidaus sandoriai gali grįžti ir į valstybines įmones.

„Vidaus sandoriai nėra uždrausti niekur Europos sąjungos šalyse. Jie taikomi tose srityse, kurios yra teikiant viešąsias paslaugas. Ar tai būtų vandentvarkos, atliekų tvarkymas, šilumos tiekimas, pašto paslaugų ar keleivių vežimas. Tiesiog yra tokių atvejų ir man pačiam kaip savivaldybės vadovui teko susidurti, kada privatus sektorius negali užtikrinti kokybiškų ir nepertraukiamų paslaugų. Todėl visa atsakomybė tenka savivaldybėms“, – pastebi Seimo LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojas J. Jarutis.

Nuomonės išsiskyrė

Tačiau buvęs nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas dėl vidaus sandorių atgaivinimo kategoriškas – jie buvo sukurti korupciniams ryšiams įtvirtinti.

„Kadencijos pradžioje Seimas apribojo vidaus sandorių galimybę. Tai buvo pateikta visuomenei kaip didžiulis laimėjimas. Štai atėjo dabar naujai suformuota koalicija, kur visą tą gyvulių ūkį, seną nomenklatūrinę tradiciją, tvarkytis organizuojant vidaus sandorius“, – stebisi V. Bakas.

Vis dėlto Seimas dėl vidaus sandorių gražinimo susiskaldęs. Juos palaiko ir dalis opozicijos, ir valdantieji.

„Tai labai svarbu palaikant vidutinį verslą regionuose, kada savivalda gali daryti vidaus pirkimus sandorių būdu. Tokiu būdu sutaupomos lėšos. Taip pat suteikiamos galimybės ir smulkiam verslui dalyvauti“, – svarsto Seimo LSDDP frakcijos narys Juozas Bernatonis.

Didina korupcijos riziką

Atlikusi įstatymo antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia – uždaros procedūros didina korupcijos riziką.

„Vidaus sandoriai yra pirkimas be viešų procedūrų ir konkurencijos. Tai be jokios abejonės, tiek konkurencija, tiek procedūros viešumas, skaidrumas, galimybė gauti duomenis suinteresuotiems tiekėjams, tai prielaidos mažinti korupcijos veiksnius. (…). Kada nelieka viešumo, kada nelieka suinteresuotų kitų tiekėjų, kurie galėtų kritiškai vertinti tas procedūras, kelti neskaidrių, neracionalių sprendimų klausimą. Jų paprasčiausiai nelieka, jie pašalinimai iš viso pirkimo“, – teigia STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė.

„Transparency International“ vadovas Lietuvoje siūlo ne grąžinti vidaus sandorius, o investuoti į darbuotojų vykdančių viešuosius pirkimus profesionalumą.

„Dažnai šiame sektoriuje, kai kalbame apie viešųjų paslaugų pirkimą, girdime, kad neužtenka žmonių. Kartais viešieji pirkimai vykdomi ne itin kokybiškai. Galbūt reikėtų juos centralizuoti arba dažniau taikyti kokybės ir kainos kriterijus“, – svarsto „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad savivaldybės palaiko Seimo iniciatyvą grąžinti vidaus sandorius. Jie kitų Europos Sąjungos šalių savivaldoje – įprasta praktika. Tik Lietuvoje, pasak M. Sinkevičiaus, šie sandoriai yra demonizuoti, kaip neva neskaidrūs.