Verslas

2019.05.30 10:16

„Sodros“ duomenys rodo, kad gyvenimas gerėja: dirbantieji ir pensininkai gauna daugiau

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.05.30 10:16

Vidutinė senatvės pensija augo 12 proc. ir siekia 344 eurus. Ji didėjo netgi sparčiau nei darbo užmokestis, kurio augimo tempai lėtėjo ir siekė 8 proc. (5 proc. punktais mažiau nei praėjusiais metais), rodo „Sodros“ duomenys.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, siekė 1 202 eurus. Įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, tai yra 88 eurais arba 8 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis dėlto, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Zitikytė pripažįsta, kad atlyginimų augimo tempas lėtėja. 

„Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc., augimas lėtėjo, tačiau dėl to nerimauti nereikėtų“, – mano K. Zitikytė bei priduria, kad labiausiai pajamų augimo skirtumą pajuto mažiausiai uždirbantieji – jiems pajamos augo labiausiai.

K. Zitikytės teigimu, pastarąjam 2018 m. pirmo ketvirčio pajamų augimui įtaką galėjo daryti tuo metu įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, paskatinusios dalį darbdavių kilstelėti atlyginimus bent iki minimalios mėnesio algos (MMA). 

„Šiais metais reikšmingos įtakos pajamų augimui turėjo padidėjusi minimali mėnesinė alga, nes 60 proc. gyventojų, uždirbančių mažiau nei MMA, alga didėjo bent 10 proc. Bendrai ne mažesnį nei 10 proc. pajamų augimą galėjo pajusti beveik pusė visų dirbančiųjų“, – sako K. Zitikytė. 

Ji taip pat išskiria dar vieną tendenciją: kad asmenų, kurių pajamos nesiekia MMA – mažėja. Balandžio mėnesį šis skačius siekė 10,1 proc. 

Daugėja dirbančių pensininkų

K. Zitikytė teigia, kad pensijos per pirmąjį šių metų ketvirtį augo sparčiau nei darbo užmokestis, o labiausiai pensijų augimą lėmė jų indeksavimas. Tai senatvės išmokas padidino beveik 8 proc. 

„Sodros“ specialistė pastebi, kad pensinio amžiaus sulaukusių ir dirbančių senjorų, vidutinis darbo užmokestis šiandien siekia apie 841 eurą bruto, o  dirba daugiau nei ketvirtadalis senjorų nuo 60 iki 70 metų. „Vyresnių dirbančių pensininkų skaičius jau smarkiai krenta“, – sako K. Zitikytė. 

„Sodra“ prognozuoja, kad ir kitais metais pensijos augs apie 8 proc.

Ne visi turi vienodas galimybes

Pastaraisiais metais pastebima dirbančių pensininkų skaičiaus augimo tendencija. Tai rodo, kad darbo rinka vyresnio amžiaus žmonėms šiandien yra atviresnė. Bet ne visiems. 

Ilgiau darbo rinkoje išlieka tie pensininkai, kurie jau turi sukaupę būtinąjį stažą – iš jų darbo rinkoje lieka apie 60 proc., nors vidutinė jų pensija viršija 400 eurų.

K. Zitikytė pastebi, kad apie 20 proc. dirbančiųjų pensininkų užima vadovaujančias pareigas. Tuo metu apie 30 proc. nedirbančiųjų pensininkų neturi įgiję kvalifikacijos. 

„Galime kalbėti apie dvi žmonių grupes, – aukštesnės kvalifikacijos, o kita grupė yra žemesnės kvalifikacijos, kurie ir iš darbo rinkos pasitraukia anksčiau“, – pastebi K. Zitikytė.

Nors nemaža dalis stažą sukaupusių pensininkų dirba bei gauna darbo užmokestį, kuris siekia 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje, visiškai kitokia situacija yra tų senjorų, kurie būtinojo stažo nesukaupė. 

„Neturint būtinojo stažo vidutinė senatvės pensija yra kone perpus mažesnė ir nesiekia 200 eurų, tačiau iš tokių pensininkų dirba tik 10 proc.“, – nuogąstauja K. Zitikytė.

„Viena iš šio reiškinio priežasčių – darbo rinkos poreikiai. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams. Ilgai dirbančių vadovų dalis sudaro 18 proc., kai nekvalifikuotų darbininkų ji netgi mažesnė –17 proc. nors darbo rinkoje jų santykis visiškai kitoks“, – pastebi K. Zitikytė.

Iššūkis – kvalifikacijos trūkumas

Kvalifikacijos trūkumas gali tapti problema ir vyresnio amžiaus gyventojams, dar nesulaukusiems pensinio amžiaus. 

Dalis gyventojų, praradusių darbą ir pajamas, likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus, renkasi išankstinę pensiją. 

„Sodros“ duomenimis, daugiau nei pusė išankstinės pensijos gavėjų metus iki prašymo mokėti išankstinę pensiją neturėjo draudžiamųjų pajamų. Kitų pajamos buvo labai mažos – vidutiniškai 450 eurų. Dažniausiai išankstinės pensijos prašė nekvalifikuoti darbuotojai – valytojai, kiemsargiai ir kiti. 

Svarbu žinoti, kad pasirinkus išankstinę pensiją, mėnesinis pensijos dydis mažėja po 0,4 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos mėnesį. Vidutinė išankstinė pensija – 250 eurų ir yra 30 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija. 

Kita vertus, gyventojų, pasirenkančių gauti išankstinę pensiją skaičius mažėja ir sudaro vos 1 proc. visų senjorų – ją gauna 6200 gyventojų. Palyginti, nuo piko, kuris buvo 2012 metais, išankstinės pensijos gavėjų skaičius sumažėjo perpus, o tai reiškia, kad vyresnio amžiaus gyventojams šiandien darbo rinka yra atviresnė nei visą pastarąjį dešimtmetį. 

„Senėjant visuomenei ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei darbo rinka turės prisitaikyti prie vyresnių dirbančiųjų, o vyresnių žmonių užimtumo didinimas yra vienas iš būdų mažinti atskirtį. Tačiau reikia sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, pritaikyti darbo vietas visoms amžiaus grupėms, plėtoti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybes ir remti aktyvų ir sveiką senėjimą“, – sako K. Zitikytė.