„Ir kas gali pasakyti, kokia ir kas ji, toji senatvė? Komedija? Tragedija? Absurdas? Nesąmonė? O gal pati svarbiausioji žmogaus gyvenimo dalis?“ – svarsto Rolandas Kazlas spektaklio „Senjorai“ platintojų pranešime žiniasklaidai.
Rolando Kazlo režisuotas spektaklis „Senjorai“ – paprastas spektaklis apie nepaprastą paprastų pensininkų gyvenimą. Pats spektaklio pavadinimas aiškiai sufleruoja, apie ką jis – senatvę.
„Ir kas gali pasakyti, kokia ir kas ji, toji senatvė? Komedija? Tragedija? Absurdas? Nesąmonė? O gal pati svarbiausioji žmogaus gyvenimo dalis?“ – svarsto R. Kazlas.
Spektaklis sukurtas pagal italų dramaturgo Aldo Nicolaj pjesę „Geležinė karta“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Inga Tuliševskaitė. Jo herojai – orumo nepraradę, žvalūs italų pensininkai, kurie, nepaisydami gyvenimo iššūkių, vienas kitam įkvepia optimizmo ir tikėjimo rytdiena.
„Mes jau pasenom, o jauni nori pasenti. Lyg senatvė būtų kažin kokia laimė…“ „Nei laimė, nei nelaimė…“ Taip tarpusavyje kalbasi spektaklio herojai.
„Senjorų“ aktorių sudėtis išties įspūdinga – trys vienos kartos, vieno kurso draugai: Vitalija Mockevičiūtė (Ambra), Evaldas Jaras (Luidžis Lapalja) ir Rolandas Kazlas (Liberas Boka).
„Bendras mūsų amžius kartu sudėjus – gana solidus: 165 metai! Visu šimtu daugiau nei amžius, kai išeinama į pensiją. Tai patirties gilintis į senjorų pasaulį, senatvės herojų džiaugsmus ir vargus, užtenka“, – sako aktoriai.
Kelionę po Lietuvą „Senjorai“ pradėjo anšlagine premjera Utenoje ir jau kelia tikrą ažiotažą: 9 iš 24 paskelbtų spektaklių jau išparduoti.
