Kodėl klausomės skirtingos muzikos, o susižavėjimą koncertuose išreiškiame plojimais? Kokia batutos, dirigento lazdelės, istorija? Ar tikrai dainininkai po vandeniu gali išbūti gerokai ilgiau? Į šiuos ir kitus įdomius klausimus atsakymų ieškos nauja muzikinė LRT PLIUS laida „Tarp dalių (ne)plojama“.
„Profesionaliosios muzikos pasaulio užkulisiai – be galo įdomūs ir, sakyčiau, gana paslaptingi. Nors pati didžiąją gyvenimo dalį praleidau skambindama fortepijonu ir tiesiog kvėpuodama klasika, ne kartą sulaukusi specifinių klausimų iš šios srities, iškart į juos atsakyti negalėjau. Pasikalbėjusi su kolegomis pastebėjau, kad ir jiems daugelis muzikinio pasaulio ritualų yra ne iki galo aiškūs. Taigi pamaniau – atėjo metas pasigilinti į tai, kas ir kodėl vyksta koncertų salėse, ir kaip sukasi profesionaliosios muzikos pasaulis“, – sako laidos vedėja Gerūta Griniūtė.
Kiekvieną savaitę laidos kūrybinė komanda kartu su skirtingų sričių profesionalais nagrinės muzikinio gyvenimo algoritmus ir aiškinsis, kodėl visiems gerai matomi dalykai kartais taip ir lieka paslaptimi.
Pirmoji laida bus skirta plojimų istorijai. Ilgametis Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas, vyr. dirigentas prof. Donatas Katkus atskleis, kuris kompozitorius siekė, kad jo kūriniai nebūtų pertraukiami plojimų lavina. O būgnininkas, grojantis su įvairiais ansambliais, Andrius Kairys paaiškins, kokia plojimų logika reikėtų vadovautis džiazo koncerte. Žurnalo „Bravissimo“ vyr. redaktorė Laūra Karnavičiūtė patikins, kad operose ir baletuose galioja savos aplodismentų taisyklės, o sociologas prof. Artūras Tereškinas padės žvilgtelėti į pačią plojimų prigimtį.
Pirmoji „Tarp dalių (ne)plojama“ laida – jau šeštadienį, vasario 1 d., 10.30 val. per LRT PLIUS.
