Panevėžio Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis įsitikinęs – valstybiniai brandos egzaminai atima iš mokytojų kūrybiškumą, o iš mokinių – laiką tinkamai pasiruošti būsimoms studijoms.
Viso pokalbio klausykite čia:
Lietuvos rajonuose ir miesteliuose mokinių skaičius traukiasi, tačiau Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje – tik kyla. Čia mokytis važiuoja net vaikai iš Panevėžio miesto. Prieš du dešimtmečius mokykloje mokėsi beveik 400 mokinių, dabar jų skaičius siekia beveik 800.
„Šiemet turėjome 46 abiturientus (...). Manau, kad viską lemia žmonės: administracija, mokyklos komanda. Iš karto mokykla nesuklesti, turime girdėti, įsiklausyti, tartis, susitarti ir daryti.
Velžio gimnazija turi trauką, šių metų priėmimo tvarka daug kam užkirto kelią. Mūsų tvarka – centralizuota, numatyta įstatymo. Ganėtinai liūdna“, – teigia R. Baltušis.
Neseniai pasibaigus valstybinių brandos egzaminų maratonui, Velžio gimnazijos direktorius sako esantis užtikrintas gerais abiturientų rezultatais, tačiau egzaminų tvarka jo niekuomet netenkino.
„Aš niekada nebuvau valstybinių brandos egzaminų šalininkas, manau, kad mokykla turi ruošti gyvenimui ir brandai. Visada buvau už stojamuosius egzaminus, taip aš ir pats baigiau mokyklą“, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi R. Baltušis.
Anot Velžio gimnazijos direktoriaus, mokykliniai egzaminai yra puikus būdas patikrinti moksleivių žinias, tuo tarpu stojamieji egzaminai galėtų tapti būdu aukštosioms mokykloms atsirinkti, ar stojantieji jų turi pakankamai.
„Brandos egzaminų problema tęsis. Mes brandos egzaminų rezultatus pasiekiame kiekvienais metais, tik klausimas, kokia kaina. Klausimas, kiek tai kainuoja mokiniui, mokytojui, kiek kūrybiškumo tai atima“, – priduria R. Baltušis.
R. Baltušis atkreipia dėmesį ir į mokytojų trūkumą – situacija, anot jo, nėra gera, apie tai signalizuoja ir vidutinis mokytojų amžius.
„Turime sudaryti galimybes kūrybai ir laisvei. Džiaugsmo darbe nėra, kai yra milžiniški krūviai, kai tėvai turi savo nuomonę, vaikai galvoja, kad gali viską – jie turi ne tik galėti, bet ir išmokti dirbti.
Iš dalies mums lengviau formuoti vaikus, nes mokome juos nuo pirmos klasės, tačiau dėl to kyla ir problemos. Vienoje mokykloje savo vietą turi rasti ir septynmečiai ir pilnamečiai“, – sako jis.
