Abiturientai antradienį laikė vieną populiariausių iš pasirenkamųjų egzaminų – istoriją. Jį pasirinko daugiau kaip 9,4 tūkst. mokinių. Istorijos egzamino užduotis nebuvo sudėtinga, nebuvo klampinusių klausimų, o jei moki analizuoti šaltinius, kurie čia pat – egzamino lape, tai turėjai surinkti daug balų. Šitaip vertino dažnas prie vienos Vilniaus gimnazijos, virtusios egzaminų centru, sutiktas abiturientas. Neretas patalpą paliko dar egzaminui nesibaigus.
Su egzamino užduotimi galite susipažinti ČIA.
O korepetitorių mokykla „Alfa Klasė“ pasidalijo preliminariais atsakymais. Jie ČIA.
„Egzaminas tikrai atitiko lūkesčius, buvo netgi lengvesnis, nei tikėjomės, nei kad ruošėmės. Viskas buvo lengva ir suprantama“, – užduotį įvertino Domas iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos.
Vaikinas egzaminui nesiruošė, užduočiai atlikti pasitelkė per pamokas įgytas žinias. Istorijos stojant jam nereikės. Abiturientas Domas studijuos aviaciją, tad rinkosi laikyti ir fiziką bei biologiją.
„Juventos“ gimnazijos abiturientas Nazaras, prieš ketverius metus atvykęs į Lietuvą iš Ukrainos, sakė, kad užduotys atitiko tai, ko mokėsi mokykloje. Jam asmeniškai įdomiausia 20 amžiaus istorija, o egzamine kaip įdomiausius jis išskyrė klausimus apie LDK kilminguosius ir žemėtvarką.
Vaikinas sako, kad gerai lietuviškai kalbėti išmoko, kai dėl plataus masto karo iš tėvynės persikraustė į Kauno rajoną. Norėdamas bendrauti su vietiniais, jis spėriai mokėsi lietuvių kalbos.
Nazaras ketina studijuoti Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
„Palyginti su tuo, kam ruošėmės mokykloje, egzaminas buvo labai lengvas. Iš esmės didžiąją dalį atsakymų buvo galima rasti egzaminų lape esančiuose šaltiniuose. Tad daug žinių neprireikė“, – apibendrino Mijūnė.
Jai pritarė ir Adelė – mergina sakė, kad, sugebant analizuoti šaltinius, egzamino užduotis nebuvo sudėtinga.
Abiturientės teigė esančios užtikrintos dėl savo rezultato, tad egzamino pabaigos nelaukė – išėjo likus dar gerai valandai.
Kamilei egzaminas taip pat nepasirodė sudėtingas. Kaip sakė mergina, nebuvo nė vienos netikėtos temos. Tiesa, jai įstrigo kelios keistos klausimų formuluotės.
Staigmenų nebuvo: egzaminas – nesunkus, šaltiniai – įdomūs
Antradienį Kauno „Aušros“ gimnazijoje istorijos egzamino II dalies užduotis atlikęs Tadas sako, kad sekėsi gerai – egzaminas nebuvo sunkus. „Tiesiog istoriniai klausimai, bet daug tokių užduočių darėme, tai sunku nebuvo“, – dalijosi jis.
LRT.lt pašnekovas sakė istorijos egzaminą pasirinkęs, nes gerai sekėsi pamokose.
„Tikiuosi 40–50 taškų surinkti“, – teigė jis.
Tadas planuoja studijuoti Kauno technologijos universitete, o istorijos egzaminas ateityje tikrai pravers, sakė jis.
„Tikėjausi šiek tiek sunkesnio, o nebuvo nieko sunkaus, daug informacijos, ką reikėjo parašyti, buvo galima rasti šaltiniuose. Buvo Lietuvos krikšto privilegijos, Romos imperijos karai, neoliberalizmas, Švedijos premjero Olofo Palmės tema. Mūsų mokytoja tikrai gerai paruošė, nors papildomai pasimokyti reikia, jeigu pamokose nesiseka“, – kalbėjo kaunietis Jokūbas.
Jis tikisi surinkti daugiau kaip 70 balų, o egzaminą rinkosi tik dėl to, kad turėtų didesnį pasirinkimą, kur studijuoti.
Nikolas pasakojo, kad egzamino užduoties lape nieko netikėto neišvydo, o išlaikyti tikrai nebus sunku. „Palyginti su bandomuoju, gal net truputį lengviau buvo. Šaltiniai tikrai aiškūs, tik kai kur reikėjo labai gerai įsiskaityti. Tikiuosi bent 40 balų mažiausiai“, – vertino jis.
Vaikino teigimu, ruoštis istorijos egzaminui nėra labai sunku, užtenka pamokose pateikiamos medžiagos ir gebėti suprasti šaltinius.
„Mane tiesiog domina istorija“, – sakė Nikolas, paklaustas, kodėl pasirinko šį egzaminą.
Skaistė: „Dėjau viltis į bendrą istorijos suvokimą“
Kaunietis Vilius kalbėjo, kad egzaminas nebuvo nei per lengvas, nei per sunkus. Anot jo, pateikti šaltiniai buvo aiškūs, o juos skaityti – įdomu. „Nereikėjo tiek daug ruoštis, labiau reikia išmokti šaltinius skaityti ir juos vertinti. Tikiuosi, kad nors 40 balų surinksiu, o istoriją pasirinkau, nes man tai įdomiausias mokslas iš trijų pasirenkamųjų. Jau anksčiau sudomino istorija“, – LRT.lt pasakojo jis.
Jaunuolis kalbėjo dar nežinantis, ką studijuos, tačiau bent jau kol kas su istorijos mokslu ateities nesieja.
„Įdomu buvo, tikėjausi sunkesnio. Kai kurie klausimai buvo ypatingi, reikėjo perskaityti tarp eilučių ir panaudoti sukauptas žinias, bet esu patenkintas“, – dalijosi kaunietis Erikas.
Anot jo, pirmoji egzamino dalis buvo kiek sunkesnė. Vaikinas taip pat pastebėjo, kad šįkart nemažai informacijos buvo pateikta šaltiniuose, tik reikėjo mokėti juos tinkamai analizuoti. Paklaustas, kodėl pasirinko šį egzaminą, jis sakė, kad mokytis šį dalyką buvo įdomu. „Labai pasisekė, buvo labai gera mokytoja ir viską gerai išdėstė, tai ir paskatino domėtis“, – antradienį po egzamino sakė vaikinas.
Skaistė į egzamino salę žengė be išankstinių lūkesčių, todėl, sako ji, ir staigmenų nebuvo. „Nelabai ruošiausi, dėjau viltis į bendrą istorijos suvokimą. Tikiuosi, kad sekėsi gerai, viską parašiau“, – tvirtino ji.
Mergina pritarė kitiems pašnekovams, kad nemažai informacijos slypėjo šaltiniuose. „Konkursinis balas reikalingas, bet tikrai tai nėra reikšmingiausias egzaminas. Rinkausi, nes tai daug kelių atveriantis egzaminas, naudingas skirtingose srityse, todėl pasirinkau tai, kas universaliau“, – aiškino Skaistė.
Mokytojas: nėra netikėtumų
Su mokinių nuomone sutinka ir istorijos mokytojas Antanas Jonušas.
„Nėra netikėtumų, užduotys pagal programą, atitinka nusistovėjusią šio egzamino tipo praktiką“, – apibūdino Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos vadovas A. Jonušas.
Pasak istorijos mokytojo, aukštesnieji mąstymo gebėjimai iš esmės egzamine nebuvo vertinami, bet tai sena problema.
„Niekas nepasikeitė iš esmės su nauja programa ir egzaminu“, – apibendrino A. Jonušas.
Pasak pedagogo, didžiausia egzamino problema, kad toli gražu nevertinama per egzaminą tai, ką turėtume.
„Sistema inertiška, visiems tinka, egzaminai pakankamai nesunkūs. Bet programoje surašytų pasiekimų mes visa apimtimi nevertiname“, – mano mokytojas.
Anot A. Jonušo, šaltinių analizė kasmet pakankamai skurdi, labiau vertinanti gebėjimą rasti atsakymą tekste, jį perfrazuoti.
Pedagogas: rezultatai turėtų būti geri
Pasak istorijos mokytojo Roberto Ramanausko, antroji užduotis, skirta LDK bajorų privilegijų plėtrai XIV-XV a. ir XVI a. Valakų reformai, lygiai. kaip ir pirmoji užduotis. atitiko programą ir buvo orientuota į atpažinimą ir suvokimą.
„Gaila, kad ir šioje užduotyje nebuvo aukštesniojo lygio reikalavimus atitinkančių užduočių ir deklaruojamų programoje kompetencijų patikrinimo ir įvertinimo, pvz., komunikacinės kompetencijos, nes tereikėjo įrašyto iš esmės atsakymus pagal „paruoštuką“ iš istorijos pamokų“, – sakė pedagogas.
Gal tik paskutinėje užduotyje, skirtoje ekonominės minties ir politikos istorijai, anot R. Ramanausko, galima įžvelgti bandymų lyginti, vertinti ir daryti kiek savarankiškesnes išvadas.
Pirmasis struktūrinis klausimas, susijęs su Romos imperijos teritorijos plėtra. techniškai atitiko programą ir iš esmės reikalaudamas minimalių žinių ir teksto suvokimo gebėjimų neturėjo sudaryti sunkumų egzaminą laikiusiems mokiniams, mano mokytojas.
„Analogiška situacija vertinant trečiąjį struktūrinį klausimą skirtą Lietuvos Nepriklausomybės karams ir Laisvės kovoms. Čia irgi užduoties sudarytojai nepademonstravo jokio intelektualinio proveržio. Asmeniškai pasigendu apibendrinamųjų klausimų“, – sako R. Ramanauskas.
Pasak pedagogo, apibendrinant galima teigti, jog šių metų istorijos egzaminą laikiusiems dvyliktokams pasisekė: užduotis buvo nuosaikiai subalansuota, ne per sunki ir sistemingai nagrinėję šiuos klausimus istorijos pamokose mokiniai turėjo visas prielaidas sėkmingai jas atlikti.
„Reikėtų tikėtis gerų rezultatų“, – pabrėžė R. Ramanauskas.
Istorijos egzamino antrosios dalies užduotį sudaro keturi struktūriniai atviri klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius. Po 50 procentų užduoties sudaro klausimai, susiję su tarptautiniais santykiais, ir klausimai, apimantys visuomenės temas: socialinę struktūrą, ekonomiką, pamatinius lūžius.
Egzaminui skirtos trys valandos. Praėjusiais metais laikyti istorijos egzaminą pasirinko apie 10 tūkst. kandidatų. Jį išlaikė 95,5 proc. mokinių.
