Kaunietis Majus Pupelis – vienas iš vos 12 jaunuolių, šiemet laikiusių prancūzų kalbos egzaminą. Anot jo, Lietuvos mokyklose nykstančią kalbą moksleiviai rinktųsi dažniau, jeigu mokyklos sukurtų tam sąlygas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje Kaune prancūzų kalbos pamokos privalomos, tai ir atvėrė duris Majui į Prancūzijos kultūrą. Su šia šalimi LRT.lt pašnekovas sieja ir savo ateitį – jis išvyks į Prancūziją studijuoti medicinos. Prancūziją pamilusi ir beveik metus ten gyvenusi Andželika sako, kad egzaminas nebuvo sunkus. Rudeniop ji ketina sugrįžti ten ir studijuoti teisę.
Šiemet prancūzų kalbos egzaminą rinkosi vos 12 abiturientų, o vokiečių kalbos egzamino užduotis atliko šiek tiek daugiau – 44 jaunuoliai.
Praėjusią savaitę Majus laikė anglų kalbos egzaminą, jis sakė, kad prancūzų kalbos egzamino struktūra tokia pat, tik čia reikėjo rašyti ne straipsnį, o esė.
„Sudėtingesnė buvo duomenų analizė. Nors kalbą moki, duomenims aprašyti reikalingas žodynas kiek kitoks, rečiau vartojamas. Egzaminui ruošiausi, jaučiuosi labai gerai parašęs“, – sakė vaikinas.
Majus dalijosi, kad reikėjo prancūziškai rašyti laišką su prašymu priimti į mokyklos mainų programą, taip pat pakomentuoti keturių Europos šalių duomenis apie tai, kiek užsienio kalbų moka jų gyventojai. Esė tema, pasakojo jis, šiemet teko lengva.
„Kaip tik vakar su „ChatGPT“ kartojausi, tai nuspėjo, kad tema bus socialinių tinklų įtaka asmenybei, todėl šią temą vos ne atmintinai mokėjau“, – juokėsi jis.
LRT.lt pašnekovas tikisi aukščiausio įvertinimo – mažiausiai 95 balų. Sunkiausia, anot jo, taisyklinga prancūzų kalbos rašyba.
„Pirma egzamino dalis kėlė streso. Mano mokykloje prancūzų kalbą dėsto mokytoja prancūzakalbė, todėl ji nėra taip gerai susipažinusi [su lietuviška sistema]. Mus labiau ruošia tarptautiniams DELF egzaminams, o jų struktūra kitokia. Bet mokykla man suorganizavo mokytoją, kuri padėjo ruoštis kalbėjimo užduočiai. Šią dalį atlikau vienintelis mokykloje, buvo labai smagu“, – sakė jis.
Prancūzijoje studijuos mediciną
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje besimokantis jaunuolis pasakojo, kad prancūzų ir anglų kalbos čia privalomos. Anglų kalbos egzaminą laiko dažnas, o prancūzų – retenybė.
„Penkerius metus, iki pat 10 klasės, esame priversti mokytis, o 11 klasėje pagalvojau, kad būtų gaila nelaikyti egzamino, jeigu mokiausi tiek daug metų“, – sakė Majus ir pridūrė, kad gimnazija vykdo unikalų projektą – kelerius metus moksleiviai mokėsi istorijos prancūzų kalba, taip dar pagilindami žinias.
„Viskas sukosi aplink prancūzų kalbą, todėl pagalvojau, kodėl nenuėjus į egzaminą. Tiesą sakant, prasidėjus sesijai, šiek tiek sudvejojau, nes rytoj laukia istorijos egzaminas, todėl grįšiu ir eisiu mokytis toliau. Bet pagalvojau, kad norėčiau atestate turėti tokį įvertinimą. Jeigu vaikai kada nors paprašys parodyti atestatą, galėsiu didžiuotis“, – juokėsi vaikinas.
Vis dėlto prancūzų kalba reikalinga ne tik popieriuje, nes Majus ateitį sieja būtent su šia šalimi. Jis jau įstojo į universitetą Prancūzijoje ir studijuos mediciną. LRT.lt pašnekovas 4 metus savanoriauja LSMU Kauno klinikose, šiame mieste ir mokosi, tad norėtų pakeisti aplinką ir studijuoti svetur.
Vaikinas norėtų gilintis į sudėtingą rekonstrukcinės chirurgijos sritį.
Paklaustas, ko reikėtų, kad daugiau jaunuolių rinktųsi mokytis prancūzų kalbą, abiturientas svarstė, kad svarbiausias vaidmuo tenka mokyklai: „Inicijuoti turėtų mokykla ir kuo anksčiau, kaip daroma mano mokykloje. Kai neturime galimybės atsisakyti, tai ir mokomės, o augdamas supranti, kad mesti neverta, prancūzų kalbos aplinkoje visada yra“, – kalbėjo jis.
Prancūzija susižavėjo anksti: jaučiuosi ten kaip namuose
Kaune prancūzų kalbos egzaminą pirmadienį laikė vos du jaunuoliai. Įspūdžiais su LRT.lt pasidalijo iš Jonavos atvykusi Andželika. „Egzaminas man labai patiko, temos panašios kaip ir pernai. Ruošiausi, tikrai nesunku ir galima lengvai parašyti“, – pasakojo ji.
Mergina beveik metus jau gyveno Prancūzijoje, ten studijavo apskaitą, bet nusprendė pakeisti kryptį – išlaikiusi egzaminus ji sugrįš į pamiltą šalį ir ten studijuos teisę.
„Metus gyvenau Prancūzijoje, išmokau kalbą. Dabar išlaikiusi visus egzaminus stosiu į teisę“, – dalijosi ji.
Anot jos, natūralu, kad dažniau jaunuoliai renkasi laikyti anglų kalbos egzaminą, nes prancūzų kalba retesnė ir nėra tokia lengva.
Paklausta, kaip susižavėjo prancūzų kalba, Andželika pasakojo šį klausimą girdinti dažnai, tačiau atsakymo neturinti: „Neįsivaizduoju, bet nuo pat mažens mane labai traukė, nors net nežinau, kas tiksliai. Nuvažiavusi ten supratau, kad teisingai pasirinkau, man labai patinka, jaučiuosi ten kaip namuose.“
Lietuvoje nykstanti kalba
Prancūzų kalbos egzaminą laikyti moksleiviai galėjo tik dviejuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Vokiečių kalbos egzaminas vyko Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Mažeikiuose.
Pirmadienį vyko antroji prancūzų ir vokiečių kalbos egzamino dalis, ją sudarė kalbėjimo ir rašymo užduotys.
Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) egzaminą sudaro dvi dalys, pirmosios dalies užduotis atliekama 11 klasėje, antrosios – 12 klasėje. Kaip nurodo Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), rašymo užduotyje gali būti prašoma parašyti esė arba straipsnį, taip pat rašomas laiškas ir raštu komentuojami duomenys.
Pernai prancūzų kalbos egzaminą laikė vos 12 abiturientų, vokiečių – kiek daugiau, 42.
Šios dvi užsienio kalbos jau daug metų nyksta Lietuvos mokyklose. Tarkime, prancūzų kalbą 2023 metais laikyti buvo užsiregistravę vos 23 abiturientai visoje Lietuvoje. Vokiečių kalbą laikyti planavo 71 abiturientas.
Taip pat skaitykite
Birželio 1–19 dienomis vyksta pagrindinė brandos egzaminų sesija, šalies vienuoliktokai (III gimnazijos klasė) šiuo metu laiko pirmąsias egzaminų dalis, o abiturientai (IV gimnazijos klasė) – antrąsias.
Šią savaitę 11–12 klasių mokiniai laikys paskutinius pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos egzaminus, skelbia NŠA.
Vienuoliktokams vyks matematikos, fizikos, inžinerinių technologijų, filosofijos ir geografijos valstybinių brandos egzaminų pirmosios dalys. Dvyliktokams – užsienio (prancūzų ir vokiečių) kalbų, istorijos, fizikos, chemijos, tautinių mažumų (baltarusių, lenkų ir rusų) gimtosios kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų antrosios dalys.
