Siekiant užtikrinti didesnį mokyklų ir jų teritorijų saugumą, įstatymu siūloma įpareigoti švietimo, mokslo ir sporto bei vidaus reikalų ministrus iki 2027 metų rugsėjo 1 dienos parengti minimalius bendrojo ugdymo įstaigų saugumo reikalavimus.
Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė kartu su frakcijos kolegomis.
Jos teigimu, minimalūs bendrojo ugdymo įstaigų saugumo reikalavimai nacionaliniu mastu galėtų apimti technologinių, organizacinių ir procedūrinių priemonių visumą, pavyzdžiui: metalo ir dūmų detektorių diegimą; aiškiai apibrėžtas ir stebimas ugdymo įstaigos teritorijos ribas; pašalinių asmenų patekimo į mokyklos teritoriją ir pastatus kontrolę; ugdymo proceso metu atvykusių lankytojų registravimo ir tapatybės nustatymo tvarką. Taip pat – ir glaudesnį bendradarbiavimą su policija organizuojant prevencinius patikrinimus bei kitas priemones.
„Saugumo iššūkių mūsų mokyklose netrūksta, pirmiausia tėvų ir mokytojų bendruomenė kelia klausimus apie narkotinių medžiagų paplitimą, elektronines cigaretes, nesaugumą, kurį kelia pašalinių asmenų patekimas į mokyklos teritoriją. Visa tai būtina spręsti iš esmės, numatant vieningą sistemą visoms mokykloms“, – sako projekto iniciatorė A. Jakavičiūtė-Miliauskienė.
Dokumento aiškinamajame rašte ji nurodo, kad šiuo metu saugumo priemonių taikymas skirtingose mokyklose yra nevienodas ir dažnai priklauso nuo konkrečios įstaigos finansinių galimybių, infrastruktūros, aplinkos, administracinių sprendimų bei kitų individualių aplinkybių.
„Neturime nacionaliniu lygiu nustatytų bent minimalių saugumo reikalavimų, kurie padėtų mokykloms spręsti kylančius iššūkius ir vykdyti nusikalstamumo prevenciją. Kalbu apie poreikį visoms mokykloms numatyti galimybę turėti vaizdo kameras, elektroninių cigarečių dūmų detektorius, naujųjų technologijų priemones, kurios prisidėtų prie mūsų vaikų saugumo.
Šiuo metu mokinių ir darbuotojų saugumo lygis priklauso ne nuo vienodų valstybės nustatytų standartų, o nuo konkrečios mokyklos galimybių ir pasirinktų sprendimų. Manau, kad valstybė turėtų nustatyti bent minimalius privalomus saugumo standartus, kurie užtikrintų vienodą bazinį mokinių ir darbuotojų apsaugos lygį visoje Lietuvoje“, – sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė A. Jakavičiūtė-Miliauskienė.
Jos nuomone, esama tvarka užkrauna per didelę atsakomybę mokykloms ir jų vadovams, nukreipia pedagogus nuo pagrindinio tikslo – ugdymo proceso organizavimo.
„Visi mūsų vaikai visoje Lietuvoje turi būti vienodai saugūs ir tai negali priklausyti nuo konkrečios mokyklos finansinės situacijos ar vadovo požiūrio, tam reikalingas šis teisinis reguliavimas“, – sako parlamentarė.
Jei Seimas pritartų, švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su vidaus reikalų ministru iki 2027 m. rugsėjo 1 d. parengtų ir patvirtintų minimalius bendrojo ugdymo įstaigų saugumo reikalavimus, o nuo 2029 m. rugsėjo 1 d. atitiktis šiems saugumo reikalavimams taptų būtina sąlyga vykdyti bendrojo ugdymo programas.
„Siūlomi įsigaliojimo terminai nustatyti atsižvelgiant į tai, kad saugumo sprendimams suplanuoti ir įgyvendinti reikalingas laikas bei finansiniai ištekliai, taip pat į tai, kad valstybės biudžetas planuojamas trejų metų laikotarpiui“, – sako įstatymo pataisų autorė A.Jakavičiūtė-Miliauskienė.
Šiuo metu įstatyme nėra nustatytų minimalių saugumo užtikrinimo gairių bendrojo ugdymo įstaigoms.
