Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį nutarė ekspertų prašyti įvertinti siūlymą kitąmet su vyksiančiais savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atliks Vilniaus, Mykolo Romerio bei Vytauto Didžiojo universitetų ir Lietuvos socialinių mokslų centro ekspertai.
Pastarųjų komitetas prašo atsakyti į keturis klausimus.
Klausiama, kaip patariamasis referendumas paveiks teisinę sistemą ir socialinę aplinką, ar jis neprieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams bei ES teisės reikalavimams, kokias grėsmes jis gali sukelti, jei siūlomu reguliavimu nepatenkinti asmenys kreiptųsi į tarptautinius teismus.
Ekspertai taip pat turės atsakyti, kokias pasekmes galėtų sukelti patariamasis referendumas.
Atsakymai turėtų būti pateikti per 30 darbo dienų nuo rašto gavimo.
Pagal nutarimo projektą, kuriam po pateikimo pritarta balandžio pradžioje, per referendumą būtų prašoma gyventojų pareikšti nuomonę, ar pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Jie turėtų pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „Taip“ arba „Ne“.
Dabar Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.
Seimo Teisės departamentas savo išvadoje atkreipė dėmesį, jog siūlymas surengti patariamąjį referendumą „kelia rimtų abejonių dėl atitikties konstituciniams teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, atsakingo valdymo principams“. Taip pat nurodoma, kad pakeitimai „ignoruotų socialinę tikrovę“.
Apie galimą prieštaravimą Konstitucijai yra užsiminusi ir lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Teisės departamentas, kaip ir Vyriausioji rinkimų komisija, atkreipė dėmesį ir į tai, kad, norint referendumą rengti kartu su savivaldos rinkimais, jame negalėtų balsuoti užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai.
Komisija yra pabrėžusi, kad teisę balsuoti referendume turi visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo to, kur jų deklaruota gyvenamoji vieta, todėl turėtų būti papildomai sudarytos sąlygos užsienyje gyvenantiems lietuviams pareikšti savo valią.
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius yra užsiminęs, kad referendumas pritrauktų daugiau žmonių balsuoti rinkimuose, tačiau demografijos problemų nespręstų.
Pagal įstatymą, siūlymą Seimui paskelbti referendumą gali ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų vasario arba kovo mėnesį.
