Seime – siūlymas keisti Švietimo įstatymą, kad mokyklose daugiau būtų kalbama apie santuokinės šeimos svarbą, tėvams būtų sudaryta galimybė spręsti dėl lytiškumo ugdymo. Daugiau dėmesio skirti šeimos vertybėms norima įpareigoti ir LRT. Švietimo ekspertams klausimų kyla, kaip reikėtų įgyvendinti pokyčius.
Didesnės pensijos, išmokos ar mažesnis pradinis įnašas jaunų šeimų pirmam būstui. Taip politikai svarsto įveikti blogėjančią demografiją. Seimo narė Aušrinė Norkienė įsitikinusi, finansinių paskatų neužtenka – reikia ugdyti vertybes. Todėl grupė parlamentarų siūlo keisti švietimo įstatymą. Nori, kad mokyklose atsirastų daugiau turinio apie santuokinės šeimos svarbą.
„Jeigu mes darželyje kiekvieną rytą su vaikais giedame Tautišką giesmę, kaip jūs manote, aš manau, įtakoja jo ir patriotinius jausmus, ir pagarbą valstybei. Tai tas pats, jei mes kalbame apie šeimą, apie darnią šeimą, kaip ją turėtume kurti, kokia ji turėtų būti“, – teigia Seimo LVŽS ir KŠS frakcijos narė Aušrinė Norkienė.
Įgyvendinus pokyčius, tėvai ar globėjai galėtų spręsti ir dėl lytiškumo ugdymo.
„Kitos šeimos, jos turi savas galbūt truputį vertybes, religingesni jie galbūt yra. Tai jų vertybės yra tokios, ir nemanau, kad mes turėtume jiems reguliuoti“, – priduria politikė.
„Tai yra galbūt pasirengimas tam referendumui, kurį čia planuoja 63-64 Seimo nariai dėl šeimos apibrėžimo inicijuoti“, – pažymi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalų lyderė sako, kad apie šeimą mokoma jau ir dabar. Tą patį kartoja ir ministrė.
„Tai ir dabar yra gyvenimo įgūdžių programa, yra etikos, tikybos pamokose, biologijos, gamtos pažinimo. Apskritai yra integruojama, mes ir lietuvių kalbą mokomės ir paliečiamos tos temos“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Kai kurie švietimo ekspertai abejoja, ar reikia papildomų pokyčių.
„Mes kaip švietimo bendruomenė ir vis dar labai sunkiai pereinam per ugdymo programų pakeitimus, ir tai truko keletą metų, ir vis tiek buvo per greita. Ir dabar čia atsiranda nauji dalykai“, – aiškina „Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė.
Pasak U. Kaunaitės, klausimų kyla ir dėl akcentuojamų krikščioniškųjų vertybių.
„Vienintelis man realus įgyvendinimas, kurį aš įsivaizduoju yra, kad mes sakom, nežinau, mums nebereikia etikos pamokų ir visi vaikai turi lankyti tikybos pamokas, nes kitu atveju, arba kituose dalykuose turi atsirasti krikščionybės mokymas, arba, nežinau, nėra niekaip parašyta, kaip tai turėtų būti įgyvendinta“, – svarsto ugdymo ekspertė.
Pabrėžti šeimos svarbą siūloma ir keičiant Kultūros politikos pagrindų bei LRT įstatymus. Tokiu atveju, nacionalinis transliuotojas turėtų rengti turinį, skatinantį palankų požiūrį į santuokines šeimas.
„Jei LRT parodys šeimą, kuri yra sudaryta ne santuokos pagrindu, ar tai reiškia, kad LRT pažeis įstatymą? Įsijungs LRT priežiūros mechanizmai, kurie sakys ne, ne, ne, – vyras, moteris ir vaikas, kurie gyvena ne santuokoje nėra tinkamas pavyzdys ir jų negalime rodyti televizijoje“, – sako Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Seimo Teisės departamentas kritikuoja siūlymą LRT įstatyme išskirti santuokinę šeimą. Abejojama, ar pokyčiai atitiktų Konstituciją, mat joje šeima apibrėžiama ne tik santuokos pagrindu.
