Teismui netenkinus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymo pavėlinti sprendimo dėl lietuvių kalbos pamokų skaičiaus tautinių mažumų mokyklų pradinukams įsigaliojimo, ministrė Raminta Popovienė sako, kad įgyvendinti pakeitimus bus sudėtingiau.
„Įgyvendinimas tikrai šiuo metu bus sudėtingas, tiesiog koreguosime bendruosius ugdymo planus (...). Dvi savaites jie bus derinami pagal visas procedūras, ir mokyklos turės pasiruošti ir įgyvendinti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
R. Popovienės teigimu, korekcijos palies apie 8 tūkst. mokinių.
Ministerija siekė, kad sausį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) priimtas sprendimas dėl lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų mokyklose įsigaliotų tik nuo ateinančių mokslo metų, tai yra 2026 metų rugsėjo 1 dienos, o ne šiais mokslo metais.
Pasak ministrės, dėl termino atidėjimo kreiptasi, norint mokykloms suteikti daugiau laiko koreguoti bendruosius ugdymo planus, jei yra poreikis, rasti mokytojų.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tautinių mažumų mokyklų pradinukai turi mažiau lietuvių kalbos pamokų nei gimtosios kalbos pamokų: 1–4 klasėse – penkias pamokas per savaitę, o gimtosios kalbos – septynias pamokas per savaitę.
LVAT sausio pradžioje konstatavo, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse šiuo metu galiojanti tvarka, kai lietuvių kalbos pamokų yra mažiau nei gimtosios kalbos, prieštarauja įstatymams.
Anot R. Popovienės, Seimo pavasario sesijoje ministerija teiks pataisas, kuriomis tautinių mažumų mokyklose pradinukams planuojama padidinti pamokų skaičių. Dėl to sutarta, kad higienos normas dėl pamokų skaičiaus nustatinės Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Šiuo metu higienos normoje nustatyta, kad per dieną pirmoje klasėje negali būti daugiau kaip penkios pamokos, 2–4 klasėse – šešios, 5–10 klasėse ir gimnazijos I–IV klasėse – septynios pamokos.
Ministerija siūlo didžiausią galimą pamokų skaičių pradinių klasių mokiniams padidinti nuo 30 iki 31–32 per savaitę.
Popovienė: dalį mokytojų pritraukimo priemonių būtų galima pradėti įgyvendinti rugsėjį
Švietimo ministrė R. Popovienė sako, kad pasiūlytas priemonių planas mokytojų pritraukimui ir darbo sąlygų gerinimui artimiausias dvi savaites bus aptariamas su suinteresuotomis grupėmis, o dalį priemonių planuojama pradėti įgyvendinti nuo rugsėjo.
„Mūsų pasiūlytas priemonių planas dabar dviem savaitėms yra diskusijoms pasiūlytas, mes labai lauksime diskusijų, tobulinsime ir tikrai pradėsime įgyvendinti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
„Pagal mūsų tam tikrus terminus, vienos priemonės truputėlį numatytos vėlesniame laikotarpyje, bet kitos, kurias tikrai galima greitai įgyvendinti, jos bus ir nuo šio rugsėjo. (...) Pasiūlytos priemonės nėra tokios sudėtingos įgyvendinant tiek finansiškai, tiek laikotarpio atžvilgiu“, – teigė ji.
ŠMSM trečiadienį svarstymui pateikė priemonių plano projektą dėl mokytojų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose, darbo sąlygų gerinimo. Siūlymai, anot ministerijos, buvo aptarti ir svarstomi drauge su socialiniais partneriais, profesinėmis sąjungomis.
Papildomų pasiūlymų iš suinteresuotų grupių ministerija lauks iki kovo 20 dienos.
2026–2028 metų pedagogų pritraukimo planas orientuotas į dvi kryptis – naujų mokytojų pritraukimą ir mokytojų darbo sąlygų gerinimą, kad mokytojai liktų švietimo sistemoje.
Plane numatoma tikslinti finansinę paramą studentams, įteisinti studento-stažuotojo modelį, stiprinti jaunų mokytojų mentorystę bei mokytojų profesinį saugumą ir psichologiškai saugią darbo aplinką.
BNS rašė, kad vasarį keturios profesinės organizacijos kreipėsi į šalies institucijas ragindamos per artimiausius tris mėnesius parengti ir patvirtinti nacionalinę programą, skirtą mokytojams pritraukti į švietimo sistemą, jų saugumui užtikrinti, bei tėvų ir mokinių atsakomybės ir ugdymo įstaigų vadovų atsakomybės stiprinimui.
Profesinės organizacijos tuomet pabrėžė, kad jokios priemonės nebus veiksmingos, kol nebus užtikrintas pedagogų saugumas.
Ministerijos teigimu, įgyvendinant planą būtų siekiama mažinti mokytojų patiriamą biurokratinę naštą, išbandyti biurokratinę naštą mažinančias priemones, peržiūrimas mokytojų darbo krūvis ir etato struktūra, papildomai planuojamos priemonės sustiprinti mokytojų profesinės veiklos apsaugą – bus siekiama aiškiai įtvirtinti mokytojo saugumą nuo nepagrįstų reikalavimų, patyčių ar agresyvaus elgesio, nustatyti mokyklos pareigą ginti mokytoją ir užtikrinti teisinę bei psichologinę pagalbą.
Taip pat numatoma bendradarbiaujant su Teisingumo ministerija inicijuoti nepriklausomų teisininkų konsultacijas mokytojams, tam skiriant specialų finansinį krepšelį.
Be kita ko, numatoma išanalizuoti ir parengti siūlymus dėl mokytojų etato struktūros tobulinimo.
„Pirmiausia turėtumėm siekti, kad jauni žmonės, baigę studijas, ateitų dirbti į mokyklas ir kad darbo sąlygos (...) tenkintų tiek atėjusius jaunus specialistus, tiek jau dirbančius ilgesnį laiką mokytojus, – kalbėjo R. Popovienė. – Ką mes taip pat girdime ir iš tų mokytojų, kurie dirba jau 10–15 metų, sako, mumis jau niekas nesirūpina. Ne, mums svarbus tikrai kiekvienas mokytojas.“
Pasak ŠMSM, naujų mokytojų poreikis atsiranda dėl dirbančių mokytojų amžėjimo: 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis 2022 metais siekė 42 proc., o 2025-aisiais – 45 procentų.
Ministerijos duomenimis, mokytojų poreikis nuo 2023 metų kasmet auga: 2023 metais trūko 150 mokytojų, 2024 – 350, 2025 – 600. Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje Lietuvoje trūks apie 6 tūkst. mokytojų.
