Ar būsimas pirmokas turi mokėti skaityti, skaičiuoti? Taip, turi. Taip pat turėtų mokėti pasekti trumpas pasakas, deklamuoti, skirti eiliuotą tekstą nuo prozos, pats sukurti istorijas. Kaip ir sudėti bei atimti dešimties ribose, surikiuoti daiktus pagal tam tikrą požymį. Bet ne tik tai svarbu – priešmokyklinukas turėtų mokėti perprasti kitų žmonių emocijas, nusakyti savo jausmus ir, užuot konkuravęs, bendradarbiauti.
Ko turi išmokti priešmokyklinukas, kam pravartu lankyti ikimokyklinę grupę ir kas nutiks, jei būsimas pirmokas neišmoks to, ką mokėti derėtų?
Į LRT.lt klausimus atsako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
– Ką turi mokėti vaikas po priešmokyklinės klasės eidamas į pirmą klasę?
– Priešmokyklinukas turėtų išmokti skirti raides nuo kitų ženklų ir simbolių, susieti garsą su raide, atpažinti daugumą raidžių, perskaityti nesudėtingus tekstus.
Rašyti spausdintinėmis raidėmis, tinkamai laikyti rašiklį, nurodyti teksto skaitymo kryptį, skirti puslapio, knygos pradžią, pabaigą ir kt., papasakoti apie savo mėgstamas knygas, veikėjus, pasekti trumpas pasakas, deklamuoti, skirti eiliuotą tekstą nuo prozos, pats sukurti istorijas.
Mokydamasis matematikos išmoksta skaičiuoti, naudodamasis aplinkos daiktais atlikti paprastus sudėties veiksmus, matuoti, palyginti, grupuoti, klasifikuoti.
Priešmokyklinukas turėtų mokėti nurodyti daikto vietą eilėje, pasakodamas epizodiškai derinti skaičių ir giminę, pvz., dvi žvaigždės, du obuoliai. Susieti daiktų skaičių su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu ir atvirkščiai 20 ribose.
Taip pat atlikti sudėties ir atimties veiksmus 10 ribose, palyginti objektų kiekį, klasifikuoti objektus pagal pasirinktą arba nurodytą požymį (dydį, formą, spalvą ir pan.). Išrikiuoti iš eilės pagal vieną savybę, pvz., nuo trumpiausio iki ilgiausio, paaiškinti, kokia tvarka sudėliojo objektus, ir pan. Pažįstamose gyvenimiškose situacijose išmatuoti nedidelį atstumą, ilgį, tūrį, masę ir kt.
Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai priešmokyklinio ugdymo mokytojo (ar švietimo pagalbos specialisto, jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.
Kokias kompetencijas vaikas turi įgyti, nustatyta Priešmokyklinio ugdymo programoje. Išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.
Ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios.
Programoje nustatyta, kaip vaikas turi būti ugdomas (dažniausiai žaidimo forma, tyrinėdamas, stebėdamas aplinką), ką turi sugebėti.
– Kiek laiko trunka priešmokyklinė klasė ir kada vaikui derėtų ją lankyti ne metus, o dvejus?
– Priešmokyklinis ugdymas trunka vienerius metus. Ją įprastai pradeda lankyti šešiamečiai.
Tačiau yra galimybė leisti vaiką į priešmokyklinę grupę nuo 5-erių (jeigu 5-eri sueina iki balandžio 30 d.). Tokiu atveju tėvai kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra priešmokyklinio ugdymo grupė, ir turi gauti iš šių tarnybų rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis. Galutinį sprendimą priima tėvai. Jeigu penkiametis bus pradėtas ugdyti priešmokyklinio ugdymo grupėje, tokiu atveju jis anksčiau ateis ir į pirmą klasę.
Priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus tik jei vaikas pradėjo mokytis pagal priešmokyklinio amžiaus programą 5-erių ir dėl jo raidos ypatumų ar nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių nepavyksta pasiekti priešmokyklinio ugdymo programoje apibrėžtų minimalių pasiekimų.
– O jeigu vaikas neišmoko to, kas priklausytų? Jis negali tapti pirmoku?
– Jei vaikas priešmokyklinio ugdymo programą pradėjo būdamas 6-erių, tuomet, nesvarbu, kokie yra jo pasiekimai, baigęs programą vaikas turi pradėti lankyti pirmąją klasę.
Nuo pat pirmos klasės mokiniui gali būti suteikiama mokymosi pagalba, jei toks poreikis yra, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Ugdymo planuose nustatyta: pastebėjus, kad sumažėjo mokinio motyvacija ar mokymosi rezultatai, diagnozavus mokymosi spragas, praleidus pamokas dėl įvairių aplinkybių, nustačius išskirtinius mokinio gebėjimus ar mokiniui pageidaujant, mokykloje teikiama mokymosi pagalba.
Mokiniams pagal poreikį teikiamos įvairios trukmės ir dažnumo grupinės ir individualios konsultacijos. Konsultacijas gali vesti ne tik klasę mokantis mokytojas, bet ir kiti atitinkamo dalyko mokytojai. Esant galimybei mokykla organizuoja mokymosi pagalbą namų darbų užduotims atlikti, tokiu atveju gali būti įtraukiami ir vyresnių klasių mokiniai. Tokia veikla jiems gali būti įskaitoma kaip socialinė-pilietinė veikla.
– Kokių socialinių įgūdžių jau turi būti įgijęs pirmokas?
– Jau ugdydamiesi privalomoje, metus trunkančioje priešmokyklinio ugdymo programoje, būsimieji mokiniai ugdosi ir socialines, emocines, sveikos gyvensenos kompetencijas.
Pvz., mokosi suprasti kitų žmonių mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoti, nusakyti savo jausmus. Dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai išmoksta valdyti savo emocijas, palaikyti draugiškus santykius su grupės draugais ir mokytojais, stengtis laikytis grupės susitarimų ir taisyklių. Taip pat turėtų išmokti atpažinti patyčias ir tinkamai reaguoti į jas. Suprasti saugaus elgesio taisyklių svarbą, jų laikytis.
Turėtų išmokti ir atsakingo elgesio aplinkoje, gamtoje: tausoti išteklius, atlikti bendrus tyrimus, dalintis patirtimi. Vaikai, dalyvaudami bendroje veikloje (poroje, grupėje ar pan.), turi išmokti atsakingai ir saugiai elgtis su priemonėmis, stengtis dėmesingai klausytis, laikytis sutartų taisyklių, baigti veiklą iki galo ir pan.
Taigi, būsimieji pirmokai įgyja socialinio gyvenimo pagrindų, išmoksta laikytis visai grupei priimtinų taisyklių, ne konkuruoti, o labiau bendradarbiauti, žaisti ir mokytis kartu su kitais. Mokykloje, vaikui bręstant, šie įgūdžiai toliau dar labiau stiprinami, įtvirtinami nauji.
– Kodėl svarbu lankyti ikimokyklinę grupę? Ko joje išmoksta vaikas? Kas privalo lankyti ikimokyklinę grupę? Nuo kelerių metų?
– Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Privalomas jis gali būti tik atskirais atvejais, kai savivaldybė socialinės rizikos šeimų vaikams skiria privalomą ikimokyklinį ugdymą.
Ikimokyklinis ugdymas gali būti teikiamas nuo pat vaiko gimimo iki 6 metų, kol jis pradeda lankyti privalomą priešmokyklinę grupę.
Įtakingiausi pasaulio švietimo ekspertai vienareikšmiškai pabrėžia, kad ankstyvasis ugdymas itin svarbus – šiuo vaiko amžiaus tarpsniu sudedami pagrindai, turėsiantys stiprios įtakos vėlesniam jo mokymuisi, padeda suteikti visiems vaikams, taip pat augantiems nepalankioje ekonominėje aplinkoje, vienodas starto galimybes.
Visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos dirba pagal savo pasirengtas individualias programas. Rengiant programą, atsižvelgdama ir į nacionalines gaires (buvo atnaujintos 2023 metais, įsigaliojo 2024 metais) ir į savo bendruomenės poreikius, aplinkos specifiką, ugdymo savitumus ir kt.
Ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus rūpinamasi ne tik žiniomis, bet ir emocijomis, bendradarbiavimu, judėjimu, kūryba. Šalia raidžių ar skaičių pažinimo darželyje tiek pat dėmesio skiriama STEAM ugdymui, šokiams, pasakoms, sportui, dailės darbeliams.
Vaiko raida turi būti matoma nuosekliai: tai, ką jis išmoksta ikimokykliniame amžiuje, natūraliai pereina į priešmokyklinį, o vėliau – į pradinį ugdymą. Šiam tęstinumui užtikrinti parengti vaikų ugdymosi pasiekimų aprašai, padedantys pedagogams stebėti kiekvieno vaiko pažangą ir planuoti tolesnius žingsnius.
Vaikų pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Pasiekimų ūgtis žingsniais nuo gimimo iki šešerių metų pateikta Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų apraše.
Pasiekimų rezultatus nusako tokios pasiekimų sritys:
kasdienio gyvenimo įgūdžiai;
fizinis aktyvumas;
emocijų suvokimas ir raiška;
savireguliacija ir savikontrolė;
savivoka ir savigarba;
santykiai su suaugusiaisiais ir bendraamžiais;
aplinkos pažinimas;
matematinis mąstymas;
skaitmeninis sumanumas;
kalbų supratimas;
kalbinė raiška;
estetinis suvokimas;
meninė raiška;
kūrybiškumas;
tyrinėjimas;
problemų sprendimas;
gebėjimas žaisti;
mokėjimas mokytis.
