Žurnalas „Reitingai“ skelbia šiemetinius ugdymo įstaigų reitingus. Viršuje, kaip ir kasmet, įsitaisęs Vilniaus licėjus – jis pagal rezultatus atsirenka mokinius. O tarp tų, kurios negali atsirinkti mokinių, pirmoje gretoje – Klaipėdos licėjus. Tiesa, kaip sako reitingų sudarytojai, ne visose ugdymo įstaigose džiugu. Tarkime, kai kuriose savivaldybėse pagrindinės mokyklos išlaiko tvirtas pozicijas, o kai kur vaizdas yra liūdnas.
Šių metų atrankinių mokyklų reitinge – akivaizdžios rokiruotės: pirmoje vietoje ir toliau išlieka Vilniaus licėjus, tačiau iš antrosios vietos daugiau nei ketvirtį amžiaus nepajudinamą Kauno technologijos universiteto gimnaziją išstūmė Vilniaus jėzuitų gimnazija. Į ketvirtą vietą pakilo M. Biržiškos gimnazija, o penketuką užbaigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija.
Neatrankinių mokyklų sąraše ir toliau pirmauja Klaipėdos licėjus, o į antrą vietą iškilo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (ateityje ji persikels prie atranką vykdančių mokyklų, vėl gavo teisę atsirinkti mokinius).
Į trečiąją poziciją iškilo Kauno „Saulės“ gimnazija, ketvirtojoje – privati Vilniaus „Saulės“ gimnazija, o penketuką vainikuoja Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.
Kaip sakė „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, pastaraisiais metais smarkiai pagerėjo Kauno mokinių egzaminų rezultatai, tai rodo 2024 m. brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai. Tiesa, matyti ir liūdnas dalykas: savivaldybių skirtumai pagal pasiekimus skiriasi kelis kartus.
2025 m. geriausios atranką vykdančios gimnazijos:
1. Vilniaus licėjus;
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija;
3. Kauno technologijos universiteto gimnazija;
4. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija.
2025 m. geriausios atrankos nevykdančios gimnazijos:
1. Klaipėdos licėjus;
2. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija;
3. Kauno „Saulės“ gimnazija;
4. „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje;
5. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.
Mokyklų laukia didžiulis išbandymas
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad mokyklų laukia didžiulis išbandymas – netrukus, gegužės pabaigoje, prasidės intensyvi egzaminų sesija, ji truks gerą mėnesį. Tuomet kasdien vyks vienuoliktokų ir dvyliktokų egzaminai. Dažną dieną egzaminai vyks abiem klasėms. Be to, mokykloms didelis iššūkis ir tai, kad teks užtikrinti pamokas kitų klasių mokiniams, juolab kad mokykloje per egzaminus kitų žmonių negali būti.
Pasak G. Sarafino, mokyklų vadovai laužo galvą, ką daryti. Kad vaikai galėtų keliauti į ekskursijas, reikia išteklių, tarkime, autobusų.
Kaip dar vieną bėdą, iškylančią švietimui, G. Sarafinas įvardijo ugdymo programų netolygumus: jas atnaujinus kai kurios temos persikėlė į kitas klases, įžvelgiama net universitetinio lygio dalykų.
„Nepakaks, kaip kalbama, savaite trumpinti mokslo metus, teks trumpinti ir ugdymo programas“, – sakė G. Sarafinas.
Pasak jo, mūsų švietimo sistemoje nėra ryšio „tarp galvos, kojų ir rankų.“
Padidino mokinių skaičių
„Reitingų“ žurnalas apžvelgė ir bendrą padėtį ugdymo įstaigose.
Nors mokinių skaičius traukiasi, per pastaruosius penkerius metus mokinių skaičių padidino apie 40 proc. Lietuvos mokyklų. Ir tai, anot žurnalo, lėmė ne tik demografija.
Priežastys, kodėl taip įvyko, labai skirtingos: vienur mokinių skaičių gausino mokyklų tinklo reforma, kitur – besiplečiantys miestų mikrorajonai, dar kitur – gera atmosfera ir santykiai, o dar kitose mokyklose – tinkama vadyba ir geri mokinių pasiekimai.
Žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė sako, kad ryškėja tendencija, kad tarp regionų ir didmiesčių didėja skirtis: didmiesčių mokyklos braška per siūles negalėdamos sutalpinti mokinių, o rajonų mokyklos stokoja mokinių.
Tarkime, Vilniui šiais metais tenka spręsti klausimą, kur sutalpinti 2010 m. gimusius vaikus, kurių yra daugiau kaip septyni tūkstančiai. Tai, anot J. Kučinskaitės, buvo bumo metai.
Kita vertus, matyti ir kita tendencija, kuri sustiprės artimiausiais metais. Kaip teigia „Reitingų“ žurnalo atstovai, Lietuvos mokyklose įsibėgėja tuštėjimo metas. Jį jau gerai jaučia rajonų ugdymo įstaigos, bet po šešerių metų tai pajus ir didžiųjų miestų gimnazijos, progimnazijos ir pradinės mokyklos.
Tarkime, Kelmės rajonas skaičiuoja, kad šiais mokslo metais buvo 200 pirmokų, o po penkerių metų bus vos šimtas. Kad smarkiai praretės mokinių gretos, anot „Reitingų“, rodo ir sostinės Vilniaus gimstamumo statistika.
Pasak J. Kučinskaitės, netrukus matysime rimtą konkurenciją dėl kiekvieno vaiko. Juolab kad darželiai ir pradinės mokyklos, kaip sakė ji, tarkime, Panevėžyje ir Šiauliuose jau tai pajuto: nebeliko eilių.
Regionų bėdas rodo ir studijas baigusiųjų pasirinkimai. Kaip pabrėžė žurnalo vyriausiasis redaktorius, neretai po studijų didmiesčiuose į regionus sugrįžta vos 3–4 proc. jaunų žmonių.
„Dauguma Lietuvos jaunimo su regionais savo ateities nesieja. (...) Švietimas yra viena iš priežasčių“, – sakė G. Sarafinas.
Netolygumai dėl pagalbos specialistų
„Reitingai“ pažvelgė ir į tai, kaip mokyklos pasirengusios teikti pagalbą įvairių poreikių vaikams.
„Šalyje turime daugiau nei 900 mokyklų ir tvarkos bei pagalbos specialistų skaičiai jose yra visiškai skirtingi. Neretai skiriasi dešimt ar daugiau kartų. Vienose mokyklose 100 mokinių tenka po 3–4, o kai kuriais atvejais – ir po 5 pagalbos specialistus, o kitose tokio paties tipo mokyklose – tik po 0,13–0,3 specialisto.
Ir kalbame ne apie specialiąsias, o apie įprastas mokyklas, bet ir specialiosiose įvairovė taip pat milžiniška: vienose su 100 mokinių darbuojasi po 3 specialistus, kitose – 25 mokiniams padeda 8 pagalbos specialistai“, – sako „Reitingų“ atstovai.
Kokia progimnazijų padėtis?
Reitingų sudarytojai pažvelgė ir į progimnazijas.
Anot jų, jeigu kai kurios mokyklos penkerius metus neiškrenta iš stipriausiųjų dešimtuko, vadinasi, jos iš esmės kažką daro teisingai.
Progimnazijų lygoje metų metus aukštumose išsilaiko Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazija, Kauno S. Daukanto progimnazija, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, Kauno M. Mažvydo progimnazija.
O kokia padėtis pagrindinėse mokyklose? Išties aukštą lygį pavyksta palaikyti Plungės, Visagino, Lazdijų, Prienų, Kėdainių, Klaipėdos r. ar Kauno r. pagrindinėms mokykloms. Kaip sako „Reitingų“ atstovai, kai kurios jų net nesutalpina visų norinčiųjų patekti.
„Bet daugelyje kitų savivaldybių vaizdas liūdnesnis – pagrindinės mokyklos atsidūrusios nepavydėtinoje padėtyje: jos nepajėgios konkuruoti su gimnazijomis“, – teigia „Reitingai“
Dar viena įžvalga – ilgus metus pagal švietimo rodiklius pirmavusi sostinė išstumta iš pirmosios vietos. Miestu, kurio dešimtokai ir abiturientai išsiskiria aukštais akademiniais pasiekimais, laimėtomis prizinėmis vietomis įvairiose mokslo olimpiadose ir sėkmingu stojimu į konkurencingiausių universitetinių studijų programų valstybės finansuojamas vietas, tampa Kaunas.
Savivaldybių reitinge pagal švietimo rodiklius Kauno miesto savivaldybė surinko 86,19 taško iš 100 galimų. Jai nusileidęs Vilnius – 82,16 taško. Trečioje vietoje – Marijampolės savivaldybė.
Geriausios savivaldybės pagal mokinių pasiekimus ir kitus švietimo rodiklius:
1. Kaunas;
2. Vilnius;
3. Marijampolė;
4. Šiauliai;
5. Palanga.
Kaip sudarytas reitingas?
Reitingų sudarytojai pirmiausia skaičiavo visų abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją 2024 m., kiekvieno valstybinio brandos egzamino (lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, informacinių technologijų (IT), fizikos, chemijos, geografijos) balų vidurkius.
Tiesa, kiekvieno egzamino svarbą „Reitingai“ diferencijavo pagal jų svarbą priimant į aukštąsias mokyklas ir abiturientų gausą juos laikant. Kadangi lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE yra privalomi stojant į aukštąsias mokyklas, jiems skirta po 15 taškų. Anglų kalbos egzaminas taip pat labai reikšmingas, tad jo vertė – 10 taškų.
Trečioji egzaminų grupė, kurią kasmet renkasi vidutiniškai po 6–7 tūkst. abiturientų, yra istorija ir biologija, šių dalykų egzaminams reitinge skirta po 7,5 taško.
Visiems kitiems VBE, kadangi juos renkasi gerokai mažiau abiturientų, skirta po 5 taškus. Taigi gimnazija, turinti aukščiausią konkretaus egzamino vidurkį, gavo aukščiausią tašką, o turinti žemiausią įvertį arba jei niekas to egzamino nelaikė, taškų negavo.
Taip pat reitingų sudarytojai rėmėsi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, vertino, kokiai daliai visų 2024 m. laidos abiturientų tenka vienas šimtukas, 5 taškai. Tos gimnazijos, kurių 2024 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, taškų negavo.
Remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, „Reitingai“ vertino, kiek kiekvienos gimnazijos abiturientų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas. Šiam kriterijui skirta 10 taškų.
Taip pat vertinta ir kiek kiekvienos gimnazijos mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Gimnazija, kurios didžiausia 2024 m. laidos abiturientų dalis išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus, gavo 5 taškus. Šiuos duomenis žurnalui „Reitingai“ pateikė pačios gimnazijos.
Iš visų 2024 m. laidos abiturientų studijas užsienyje rinkosi 825 abiturientai. Faktinis skaičius gali būti gerokai didesnis, nes ne visos gimnazijos su buvusiais abiturientais palaiko ryšius ir žino jų pasirinkimus.
Iš viso 2024 m. gimnazijas baigė 27 242 jaunuoliai.
