Susisiekimo ministerija kitąmet žada kompensacijas planuojantiesiems įsigyti elektromobilį. Tiesa, į paramą galės pretenduoti ne visi – už borto palikti didmiesčių gyventojai. Prioritetas taip pat bus skiriamas mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, vienišiems tėvams ir pan. Pasirodžius naujienoms apie planuojama priemonę imta nuogąstauti, kodėl dalis gyventojų tam tikra prasme bus diskriminuojami. LRT.lt kalbintas ekspertas įžvelgė ir daugiau grėsmių.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Susisiekimo ministerija skirs beveik 60 mln. eurų elektromobilių įsigijimui skatinti, siekiant sumažinti transporto taršą ir paskatinti mažiau taršių transporto priemonių naudojimą.
- Kompensacijos bus skirtos gyventojams iš 54 savivaldybių (išskyrus 6 didmiesčius), mažas pajamas turintiems namų ūkiams, šeimoms, auginančioms vaikus su vienu iš tėvų, namų ūkiams su negalią turinčiais asmenimis.
- Nors didmiesčių gyventojai negalės pretenduoti į šią paramą, jiems numatytos kitos priemonės, pavyzdžiui, dotacijos iš Modernizavimo fondo, kurios bus prieinamos nuo 2026 m. liepos mėnesio.
- Ekspertas išreiškė susirūpinimą dėl galimo sistemos sudėtingumo ir rizikos, kad parama pasieks ne tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
- Anot eksperto, elektromobilių skatinimas ir parama išlieka svarbūs, siekiant sumažinti finansinį barjerą ir paskatinti platesnį elektromobilių įsigijimą.
Paskirstys beveik 60 mln. eurų
Susisiekimo ministerija jau 2027-aisiais žada naują priemonę, kurios tikslas – skatinti elektromobilių įsigijimą. Kompensacijos gyventojams bus skirstomos iš Socialinio klimato fondo lėšų. Kaip LRT.lt informavo ministerija, planuojama skirti finansavimo suma siekia 59 960 000 eurų (be PVM).
„Tikslios finansavimo sąlygos yra rengiamos (planuojama patvirtinti š. m. pabaigoje) ir bus derinamos su susijusiomis institucijomis ir socialiniais partneriais, tačiau pagal ES teisės aktus ir EK reikalavimus, turės atitikti šias pagrindines sąlygas – finansinę padėtį (įskaitant turtą), gyvenamąją vietą“, – nurodė ministerija.
Anot jos, į paramą galės pretenduoti gyventojai iš 54 savivaldybių, išskyrus 6 didmiesčius: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų.
Taip pat tie, kurių pajamos yra santykinai mažos. Pavyzdžiui, paramos galės kreiptis namų ūkis, kai pajamos vienam nariui yra mažesnės nei du valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai. Šiuo metu VRP dydis siekia 233 eurus. Arba kai pajamos vienam asmeniui mažesnės nei trys VRP dydžiai, o turtas neviršija įstatyme numatytų normatyvų.
Kompensaciją galės gauti ir namų ūkiai, kuriuose vaikus augina vienas iš tėvų. Taip pat tie namų ūkiai, kurių sudėtyje yra asmenų su negalia. Kompensacijas galės gauti ir labai mažos verslo įmonės.
„Tai labai mažos įmonės (iki 10 darbuotojų), kurių metinė apyvarta arba metinis balansas neviršija 2 mln. eurų, o sąnaudų iškastiniam kurui dalis bendrose sąnaudose daugiau kaip 2 kartus viršija šios dalies medianą šalyje ir kurios: yra tiesiogiai paveiktos šilumos ir kuro kainų augimo; neturi galimybių investuoti į pastatų efektyvumą, šildymo sistemas ar mažataršį transportą; patiria finansinių kliūčių pereinant prie mažiau taršios veiklos“, – aiškino Susisiekimo ministerija.
Galės įsigyti tik elektra varomus automobilius
Kaip detalizavo ministerija, pažeidžiami transporto naudotojai bei labai mažos įmonės iš fondo lėšų galės įsigyti netaršias transporto priemones – tik grynuosius elektromobilius.
Šiuo atveju namų ūkiams numatoma iki 90 proc. elektromobilio įsigijimo kainos kompensacija, tačiau už naują elektromobilį ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų, o už naudotą – ne daugiau kaip 12 tūkst. eurų.
Labai mažoms įmonėms numatoma iki 100 proc. kainos skirtumo tarp taršaus ir netaršaus automobilio siekianti kompensacija, tačiau naujam elektromobiliui ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų, naudotam – ne daugiau kaip 8 tūkst. eurų.
„Kompensacijas planuojama mokėti įsigyjant elektromobilį. Papildomai bus taikoma prievolė išlaikyti įsigytą elektromobilį nustatytą terminą, arba utilizuoti / parduoti taršų automobilį, jei pareiškėjas ar jo namų ūkis tokį turi. Vienas asmuo / namų ūkis galės įsigyti vieną, o labai maža įmonė ne daugiau kaip du elektromobilius su šia parama. Atskiri reikalavimai bus ir patiems elektromobiliams, pavyzdžiui, jų amžius“, – aiškino ministerijos atstovai.
Didmiesčių gyventojams – alternatyva
Nors paskatas elektromobiliams įsigyti vairuotojai įprastai vertina palankiai, išgirdę apie naują priemonę dalis jų ėmė nuogąstauti, kad šešių šalies didmiesčių gyventojai buvo palikti paraštėse ir kompensacijų nesulauks.
Reaguodama į kritiką Susisiekimo ministerija argumentavo, kad šiuo atveju didmiesčių gyventojai į paramą negalės pretenduoti, nes EK Socialinio klimato fondo pagrindinis tikslas yra mažinti transporto skurdą regionuose ir užtikrinti socialiai pažeidžiamoms grupėms alternatyvius keliavimo būdus pagal jų poreikius.
„Atitinkamai Lietuvai patvirtintomis Socialinio klimato plano priemonėmis siekiame, kad regionuose gyvenantys žmonės galėtų laisvai judėti bei turėtų patogų ryšį su didmiesčiais, jų infrastruktūra ir turėtų galimybę naudotis būtiniausiomis paslaugomis – vykti į darbą, ugdymo ar gydymo įstaigas ir kt. Patogiai, saugiai ir oriai judėti turi galėti kiekvienas žmogus, net ir gyvenantis mažiausiame Lietuvos miestelyje“, – aiškino ministerijos atstovai.
Ministerijos teigimu, didmiesčių gyventojams numatytos kitos priemonės, kuriomis jie gali naudotis.
„Visiems fiziniams, juridiniams ir viešiesiems juridiniams asmenims nuo 2026 m. liepos 30/31 d. bus paskelbti kvietimai teikti paraiškas dėl dotacijų už elektromobilius gavimo iš Modernizavimo fondo lėšų. <...> Fiziniams asmenims kaip ir anksčiau bus skiriama 5 tūkst. eurų išmoka už naują elektromobilį, o už naudotą (ne senesnį kaip 4 metų) elektromobilį – 2,5 tūkst. eurų“, – dėstė ministerijos atstovai.
Sistema gali būti sudėtinga
Pasak elektromobilių eksperto Tado Ratkevičiaus, galutinės priemonės sąlygos dar tik dėliojamos, todėl sunku įvertinti, kiek ši priemonė bus efektyvi ir leis pasiekti išsikeltus tikslus.
„Pats siekis daugiau padėti tiems gyventojams, kuriems elektromobilis sunkiausiai įperkamas, atrodo logiškas. Vis dėlto kyla klausimas, ar pasirinktas modelis leis pasiekti būtent šį tikslą. Jei parama bus siejama su deklaruota gyvenamąja vieta, pajamomis, turimu turtu ir kitais kriterijais, sistema taps sudėtinga tiek gyventojams, tiek ją administruojančioms institucijoms. Kuo daugiau kriterijų ir išimčių, tuo brangesnis bei sudėtingesnis tampa visas administravimo procesas“, – LRT.lt kalbėjo ekspertas.
T. Ratkevičius pažymėjo, kad šiuo atveju nederėtų nuvertinti ir žmonių išradingumo, mat dalis gyventojų gali ieškoti būdų kompensacijai gauti, net jei neatitinka įvardytų kriterijų.
„Tarkime, deklaruos gyvenamąją vietą kitur, automobilius registruos giminaičių vardu ar ras kitų teisėtų būdų atitikti reikalavimus. Todėl kyla rizika, kad dalis paramos pasieks ne tuos žmones, kuriems jos labiausiai reikia. Man kyla klausimas, kodėl fiziniams asmenims nepritaikius panašaus principo, kuris jau šiandien galioja įmonėms. Šiuo metu įmonėms parama taikoma tik tam tikros vertės elektromobiliams, ir, mano nuomone, toks modelis yra racionalus.
Manau, kad kuo paramos sistema paprastesnė ir aiškesnė, tuo ji teisingesnė, lengviau administruojama ir efektyviau panaudojamos valstybės lėšos. Todėl, jei tikslas yra skatinti elektromobilių plėtrą, siūlyčiau ieškoti kuo paprastesnių sprendimų, kurie realiai skatintų platesnį elektromobilių įsigijimą, o ne kurtų sudėtingą sistemą su daugybe išimčių ir galimų apeiti kriterijų“, – į galimas sistemos spragas apeliavo pašnekovas.
Paskatos – vis dar reikalingos
Anot T. Ratkevičiaus, nors elektromobilių skaičius Lietuvos gatvėse nuosekliai auga, proveržio dar nėra. „Todėl valstybės skatinimas ir parama elektromobiliams, mano nuomone, kol kas turėtų išlikti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Viena pagrindinių priežasčių, pasak pašnekovo, yra ta, kad daugelis žmonių vis dar sprendimą priima vertindami tik pradinę automobilio kainą.
„Jie retai įvertina bendras eksploatacijos išlaidas per visą naudojimo laikotarpį, nors būtent čia elektromobiliai dažnai akivaizdžiai pranašesni. Kadangi jų įsigijimo kaina neretai yra didesnė nei analogiško vidaus degimo automobilio, valstybės parama padeda sumažinti šį finansinį barjerą“, – pridūrė jis.
Vis dėlto vien subsidijų, T. Ratkevičiaus nuomone, neužtenka. „Kur kas didesnį efektą duotų subalansuota politika, kai elektromobilių skatinimas būtų derinamas su nuosekliu didesnę taršą sukeliančių automobilių apmokestinimu. Tuomet žmonės aiškiau matytų finansinę naudą rinktis mažiau taršias transporto priemones – pradžioje galbūt hibridus, o vėliau ir elektromobilius. Toks modelis leistų rinkai keistis greičiau ir natūraliau“, – LRT.lt sakė elektromobilių žinovas.
