Gydymo įstaigoms stingant lėšų apmokėti viršsutartines paslaugas, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad tai visiškai įprastas kiekvienais metais vykstantis procesas, kurio politikams nereikėtų išnaudoti.
„Viršsutartinių paslaugų apmokėjimo sveikatos sistemoje klausimas yra rutininis, sprendžiamas kiekvienais metais. Kai baigiasi pirmasis ketvirtis, tuomet toliau vyksta diskusija, kokia tvarka, kokiomis apimtimis, atsižvelgiant į biudžeto galimybes, bus apmokėtos viršsutartinės paslaugos“, – pirmadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto neeiliniame posėdyje kalbėjo M. Jakubauskienė.
Ji sakė, kad procesas yra „visiškai kontroliuojamas“.
Taip ji kalbėjo praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovui pristačius, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį sveikatos priežiūros įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už maždaug 40 mln. eurų, tačiau nėra lėšų joms apmokėti.
Komentuodamas situaciją, komitetui priklausantis R. Žemaitaitis SAM ir Finansų ministerijos darbuotojus vadino „aferistais“, ragino juos išeiti iš darbo, finansų ministrui – atsistatydinti.
„Galime pasakyti, kad viršsutartinių paslaugų apmokėjimas bus užtikrintas, ir visi Lietuvos pacientai gali jaustis saugūs, kad reikalingą medicininę pagalbą jie visose Lietuvos gydymo įstaigose tikrai gaus“, – teigė ministrė.
„Papildomas įsikišimas ar intervencijos čia tikrai nėra reikalingos, mūsų pajėgos yra sutelktos, resursai ir mechanizmai yra vietoje, (...) kasmetinių finansinių procedūrų išnaudojimas politiniams dividendams tokioje jautrioje sistemoje, kaip sveikatos apsaugos sistema, daugiau stabilumo nesuteikia“, – sakė ji.
VLK vadovas: neramina, jog suteikiama daugiau konsultacijų ir paslaugų, nei numatyta
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius teigė, jog jį neramina, kad suteikiama daugiau konsultacijų ir dienos chirurgijos paslaugų, nei numatyta sutartyse su gydymo įstaigomis.
„Mes vertiname, kad realaus medicininio poreikio tokiai gausai operacijų ir konsultacijų nėra. Tas pačias žmonių sveikatos problemas galima išspręsti su mažesniu paslaugų teikimu“, – kalbėjo jis.
VLK direktoriaus teigimu, viršsutartinėms paslaugoms išleista suma – 40 mln. eurų – sudaro apie 4 proc., kiek Ligonių kasos apskritai išleido per pirmąjį šių metų ketvirtį.
„Didelės dramos bendrąja prasme čia nėra“, – sakė G. Bendorius.
Pasak jo, jei gydymo įstaigos nutartų šiek tiek sumažinti teikiamų paslaugų apimtis, tai leistų „sutilpti į finansus“.
„Vietoje 30 dienų laukimo laiko kokiai konsultacijai, būtų 31,5 dienos laukimas. Irgi ne tragedija. Vienam kitam žmogui pavėlintų, bet mes sutilptume tuose finansuose, dėl kurių esame sutarę“, – kalbėjo VLK vadovas.
„Manau, su gydymo įstaigomis diskusijų metu per artimiausius mėnesius, pasieksime balansą tarp finansinių galimybių ir realių gyventojų poreikių“, – pridūrė jis.
M. Jakubauskienė teigia, kad rasti šaltiniai, iš ko bus padengtos pirmojo ketvirčio paslaugos.
„Tas 40 mln. eurų viršsutartinių paslaugų apmokėjimo apimtis yra identifikuota ir aiškiai apibrėžta, 20 mln. eurų (...) yra surasti tie rezervai, resursai Ligonių kasoje, PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo – BNS) biudžete, likę 20 mln. eurų bus apmokami iš PSDF rezervo“, – kalbėjo ministrė.
G. Bendorius teigė, kad lėšos gali būti paimtos, pavyzdžiui, iš inovatyvių vaistų kompensavimo eilutės.
„Įtraukti naujai sukurtą vaistą, bet nesumokėti už daugybines traumas ar insulto gydymą – čia yra sunki etinė dilema, aišku, kad jeigu ją teks spręsti, tada kažkokiu būdu tarsimės. Bet taip, gali taip nutikti, kad vietoje vieno kito naujo vaisto išleisime pinigus paslaugoms apmokėti“, – sakė VLK direktorius.
„Gali būti, kad naudosime paslaugų pinigus vaistams, o galbūt vaistų pinigus paslaugoms“, – pridūrė jis.
Finansų ministras: sunku prognozuoti, kiek lėšų reikės
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad praėjus pirmajam metų ketvirčiui dar sunku prognozuoti, kiek šiemet reikės lėšų viršsutartinėms paslaugoms.
„Paslaugų yra suteikta keliais procentais daugiau, negu buvo suplanuota. Ketvirčiai gali skirtis, kitą gal bus mažiau, dar kitą vėl daugiau, ketvirtą vėl mažiau, pamatysime, kol kas sunku čia šnekėti. Kaip ministrė ir sakė, paslaugos yra teikiamos ir bus teikiamos, gyventojai, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, gaus sveikatos paslaugas“, – teigė ministras.
Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė pirmadienį teigė, kad R. Žemaitaičio elgesys Sveikatos reikalų komitete jai yra nepriimtinas, koalicijos partneris „daro šou“, o situacija dėl sveikatos srities finansavimo Vyriausybėje yra sprendžiama.
