Nuo kovo pradžios branduolinė terapija, skirta pažengusio prostatos vėžio gydymui, įtraukta į kompensuojamų vaistų sąrašą. Gydytojai teigia, kad specializuotos įstaigos pasirengusios taikyti šį metodą, tačiau kartu pabrėžia, jog valstybei būtina investuoti į ligos diagnostikos priemones, kurių Lietuvoje šiuo metu trūksta.
Nacionalinio vėžio centro Radiacinės onkologijos centro vadovas Jonas Venius aiškina, kad branduolinės terapijos metu naudojamos tam tikros radioaktyvios ir jonizuojančią spinduliuotę skleidžiančios medžiagos. Patekusios į organizmą, jos gali paveikti ir gydyti ląsteles bei audinius. Šis metodas dar vadinamas teranostika.
„Tai reiškia, kad medžiaga, patekusi į žmogaus organizmą, <...> nukeliaus ten, kur yra numatyta. Konkrečiai siekiama sukurti vaistus, kurie susirinktų navike. Išspinduliavus spinduliuotę mes matysime, kur yra mūsų navikas ir galėsime jį gydyti. Tad branduolinė medicina ir teranostika yra inovatyvios terapijos sinonimai, kai mes matome, ką gydome ir gydome, ką matome“, – pasakoja jis.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čekienė sako, kad moderniose Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija ir Prancūzija, branduolinė terapija taikoma jau daugiau nei penkerius metus. Praėjusiais metais šį vaistą pradėta vartoti Slovakijoje, o nuo kovo jis įtrauktas į kompensuojamų vaistų sąrašą ir Lietuvoje.
Visgi, pasak jos, nors dalis pacientų laukia galimybės pradėti branduolinę terapiją, ji skiriama ne visiems.
„Terapija skiriama tais atvejais, kai kiti gydymo metodai yra išbandyti ir jau nebeveikia. Tai yra pakankamai sudėtingas ir ne kiekvienam tinkamas gydymas su savitais pašaliniais poveikiais“, – pažymi N. Čekienė.
Jai antrina ir gydytojas urologas, Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai Marius Kinčius, pabrėždamas, kad norint gauti šį gydymą reikia atitikti tam tikrus kriterijus. Vienas svarbiausių kriterijų – teigiamas pozitrono emisijos tomografijos tyrimo rezultatas.
„Terapija skirta pažengusio prostatos vėžio gydymui, kai pacientai jau buvo gavę keletą gydymo metodų – chemoterapiją ar gydymą antiandrogenais, bet tolimesnė hormonų terapija pasirodė esanti neefektyvi. Kitaip tariant, kai šis vėžys nebėra jautrus hormonų terapijai“, – teigia specialistas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje yra dvi sertifikuotos įstaigos, galinčios taikyti šį gydymą – Santariškių klinikų filialo Nacionalinis vėžio centras ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikos.
M. Kinčius taip pat pažymi, kad pacientai, kuriems buvo atlikta branduolinė terapija, kol medžiaga neišsiskiria iš organizmo, yra radioaktyvūs, todėl apie parą ar ilgiau turi būti izoliuoti nuo kitų asmenų.
„Šis medikamentas kaupiasi tik navikinėje ląstelėje ir radioaktyvi medžiaga savo spinduliuotę atiduoda labai trumpu, keleto milimetrų atstumu. Tad pacientai, kol medžiaga neišsiskiria su šlapimu, prakaitu ar oru, trumpą laiką ją šiek tiek spinduliuoja. Bet ta spinduliuotė nėra kažkuo išskirtinė. Ji nedaug skiriasi nuo spindulinės terapijos ar rentgeno tyrimo. Tik tiek, kad tie žmonės tam tikrą laiką yra spinduliuotės šaltinis“, – sako gydytojas urologas.
„Mūsų įstaigoje yra branduolinės medicinos terapijos poskyris. Ten yra izoliuotos patalpos su specialia kanalizacija, vėdinimo sistema, kur žmonės, kuriems buvo pritaikytas šis gydymas, nekels jokio pavojaus aplinkiniams“, – priduria jis.
J. Veniaus teigimu, pasirengimas priimti pacientus terapijai yra pakankamas, tačiau Lietuvoje vis dar trūksta galimybių atlikti pozitrono emisijos tomografijos tyrimus.
„Šiuo atžvilgiu Lietuva tikrai atsilieka nuo Europos šalių ir gali būti, kad terapijai mes esame tarsi labai neblogai pasiruošę, bet būtent ištyrimui, reikalingam prieš gydymą, – ne. Todėl prioritetas bus skiriamas tiems pacientams, kuriems skubiai reikalingas gydymas. Ko gero, taip pat teks siųsti pacientus ir į kaimynines šalis“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Jis pabrėžia, jog branduolinės terapijos efektyvumas yra neabejotinas ir turi geresnius rezultatus, lyginant su kitais gydymo metodais, kurie šiuo metu yra prieinami pacientams.
„Todėl įvertinus naudą tiek pacientams, tiek, galima sakyti, ir ekonominę naudą valstybei, ir priėmėm šį medikamentą į kompensuojamų vaistų sąrašą“, – teigia J. Venius.
Pasak M. Kinčiaus, branduolinės terapijos efektyvumą įrodo ir moksliniai tyrimai.
„Moksliniai tyrimai įrodyta, kad šį gydymą pridėjus prie standartinio gydymo kokybiško gyvenimo trukmė prailgėja 4,5 mėnesio. Tai yra tikrai ilgas laikotarpis tokios ligos stadijos pacientui“, – pažymi gydytojas urologas.
N. Čekienė priduria, kad šiuo metu yra apie 10 pacientų, pasirengusių per artimiausią mėnesį gauti šį vaistą. Visgi, anot jos, reikia atkreipia dėmesį ir į logistikos iššūkius, apsunkinančius gydymo procesą.
„Visas tas planavimas, kiek reikės dozių ir panašiai, sukelia papildomą naštą, todėl labai svarbu, kad diagnostika veiktų tikslingai. Ir, kadangi aparatas, kuris galėtų dirbti su specifine radiologine medžiaga, Lietuvoje yra tik vienas, labai svarbu, jog į diagnostikos priemones investuotų ir valstybė“, – teigia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė.
Anot M. Kinčiaus, Lietuvoje kasmet nuo prostatos vėžio miršta apie 500 žmonių, o diagnozuojama apie 2 tūkst. naujų ligos atvejų. Penktadalis jų nustatomi jau pažengusioje stadijoje. Tad norint suteikti pagalbą daugiau pacientų, spręsti diagnostikos problemas yra būtina.
„Mes, europiečių akimis, vos spėjome iššokti į paskutinį traukinį su diagnostika, nes pozitrono emisijos tomografijos tyrimas, prostatos vėžio atveju, pakeitė supratimą apie ligos gydymą“, – kolegoms antrina gydytojas.
„Tai tikriausiai žinutė valstybės politikos formuotojams būtų tokia: šio tyrimo Lietuvos vyrams labai reikia ir tikrai svarbu plėsti branduolinės medicinos diagnostikos instrumentų tinklą Lietuvoje“, – sako jis.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše
