Lietuvoje nutukimu serga maždaug kas penktas gyventojas, Amerikoje iki 2050 m. prgnozuojama, jog nutukimu sirgs 80 proc. gyventojų. Biomedicinos mokslų daktaras prof. Arūnas Emeljanovas LRT RADIJO laidoje teigia, jog nutukimas nėra tik subjektyvi savidiagnozė, tai yra liga, kurią gydyti būtina. Laidoje „Kaip jautiesi?“ gydytojas dalijasi įžvalgomis apie nutukimą bei metabolinį sindromą.
Nutukimas – lėtinė liga, pasireiškianti per dideliu riebalų kaupimusi. Anot prof. A. Emeljanovo, nepaisant to, jog nutukimas pasireiškia lėtiniais simptomais, gydyti nutukimą yra būtina.
„Nutukimas nėra subjektyvus kūno suvokimas. Nutukimas yra liga, kurią reikia gydyti. Nutukimas yra nustatomas pagal kūno masės indeksą (KMI), dabar atsiranda gydytojų, kurie peikia šį būdą, tačiau jis yra efektyvus, siekiant įvertinti kūno masę – pasiskaičiuoti gali kiekvienas“, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi prof. A. Emeljanovas.
Anot prof. A. Emeljanovo, naujausi „Eurostat“ tyrimų duomenys rodo, jog kas antras suaugęs lietuvis turi problemų su kūno svoriu, tačiau aiškių prognozių, kaip ši statistika keisis ateityje – nėra.
„Ir pasaulyje, ir Lietuvoje nutukusių žmonių skaičius tik didėja. Amerikiečiai prognozuoja, jog iki 2050 metų net 80 proc. gyventojų gali turėti antsvorį arba nutukimą – tai yra žiaurūs skaičiai. Lietuvoje tokių prognozių kol kas nėra.
Galbūt dėl to amerikiečiai patobulino mitybos piramidę – dabar joje daug baltymų, mažiau raudonos mėsos ir sočiųjų riebalų, sumažintas angliavandenių skaičius, išliko daržovės ir vaisiai, sumažėjo tolerancija cukrui“, – priduria jis.
Metabolinis sindromas ir nutukimas – dvi nesusijusios ligos. Anot prof. A. Emeljanovo, nors abi diagnozės kartais yra tapatinamos, žmonės, turintys metabolinį sindromą, pasižymi platesne simptomatika.
„Metabolinis sindromas kartais gali būti vartojamas kaip nutukimo sinonimas, tačiau tai nėra tas pats. Metabolinis sindromas turi skirtingų ligų puokštę. Sindromą turintis žmogus pasižymi didele liemens apimtimi, aukštu kraujospūdžiu, lipidų apykaitos sutrikimais, aukštu gliukozės kiekiu kraujyje esant nevalgius.
Metabolinis sindromas ateityje, kaip ir nutukimas, gali iššaukti dar daugiau ligų, tačiau pirminiai simptomai taip pat yra ne kokie, kaip pavyzdžiui – aukštas kraujospūdis“, – įžvalgomis dalijasi prof. A. Emeljanovas.
Sužinojus nutukimo diagnozę prof. A. Emeljanovas pataria pirma imtis natūralių svorio reguliavimo būdų: užsiimti fizine veikla, peržiūrėti savo mitybą, atsisakyti nereikalingų angliavandenių ir padidinti suvartojamų baltymų kiekį.
„Dažna klaida – turintis antsvorį ar nutukimą žmogus pradeda kilnoti sunkios svorius, bėgti dideles distancijas. Reikėtų pradėti nuo elementarių pratimų: greito vaikščiojimo, lengvų jėgos treniruočių, organizmas privalo priprasti prie padidėjusio fizinio aktyvumo. Tačiau greitų rezultatų tikėtis taip pat nereikėtų, organizmui reikia bent kelių mėnesių, kad jis galėtų užsikurti.
Jei nutukimo nepavyksta suvaldyti natūraliais būdais, tada į pagalbą turėtų ateiti vaistai, tačiau taip įvyksta tik išskirtiniais atvejais. Vaistai trumpalaikėje perspektyvoje veikia puikiai, tačiau svoris krenta netvariai, jei per mėnesį nukrenta 20 kg, organizmas patiria didžiulį šoką (...). Jei rezultatų nepavyksta pasiekti per pusmetį ar metus, vaistai privalo būti vartojami pasitarus su gydytoju, gavus receptą, kitu atveju, nepatikrintų vaistų naudojimas gali baigtis mirtimi“, – priduria mokslų daktaras.
Viso pokalbio su prof. A. Emeljanovu klausykite čia:
