Lytiškai plintančios ligos – tema, kuria dažnai nepatogu, tačiau itin reikšminga kalbėti. „Šioje srityje sklando daugybė mitų: daug kas nežino, kaip šios ligos plinta, kad galimas nemokamas gydymas“, – LRT.lt laidoje „Išgelbėk man gyvybę" akcentuoja ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ atstovė. Savo ruožtu gydytojas urologas teigia, kad pasitaiko atvejų, kai randa ne tik infekciją, bet ir neištikimybės atvejus.
Pirminė stotelė – apsilankymas pas šeimos gydytoją
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ atstovė Jelena Kulšytė sako, kad į įstaigą kas mėnesį dėl lytiniu būdu plintančių ligų kreipiasi apie 200 žmonių.
„Žmogus turi galimybę atlikti keturis testus – ŽIV viruso, hepatito B, hepatito C ir sifilio bakterijos. Vidutiniškai daugiausiai kreipiasi jauni žmonės, nuo 20 iki 40 metų, bet yra ir vyresnių žmonių. Dauguma yra vyrai, bet, be abejo, ir moterys kreipiasi“, – sako J. Kulšytė.
Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo urologo Martyno Stanionio, šiuolaikinė visuomenė tampa vis labiau išsilavinusi – žmonės daugiau domisi lytiškai plintančiomis ligomis, atsakingiau rūpinasi savo sveikata ir dažniau lankosi pas specialistus profilaktiniams patikrinimams. Tačiau vis dar pasitaiko pacientų, kurie bijo pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų ir į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai liga jau būna pažengusi.
„Pirminė stotelė tikriausiai gali būti ir šeimos gydytojas, nebūtinai ginekologas ar urologas. Kiti eina tiesiai pas dermatovenerologus, pas kuriuos eilės, aišku, yra pavojingai ilgos, bet žmonės renkasi ir privačius kabinetus. Daugelis žino, kad dermatovenerologas yra odos ir venerinių ligų gydytojas – tai žmogus, kuris su tuo turi daugiausiai sąlyčio ir žino, kaip tai gydyti“, – teigia M. Stanionis, kalbėdamas apie tai, į ką reikėtų kreiptis pajutus pirmuosius simptomus.
Lytiškai plintančios ligos reikalauja skubaus gydymo
Gydytojas sako, kad apie lytinę ligą gali signalizuoti neįprastos išskyros iš genitalijų, dažniausiai iš šlaplės, taip pat maudimas, perštėjimas ar deginimo jausmas. Jo teigimu, pasireiškus šiems simptomams, būtina reaguoti nedelsiant ir kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta galimų liekamųjų reiškinių.
„Bakterinės infekcijos – gonoreja, sifilis, trichomonas – pakankamai gerai pasiduoda gydymui, bet jos neretai neturi jokios išraiškos, jokių simptomų. Tai jeigu kažkokie simptomai pasireiškia, vadinasi, ta infekcija yra pakankamai žydinti ir nepradėjus jos gydyti ankstyvame etape, pralaukus kažkiek, mes galime šnekėti ir apie nevaisingumą ar vaisingumo sutrikimus, spermos kokybės prastėjimą“, – įspėja urologas.
Pasak jo, lytiškai plintančios ligos nėra sloga – jos savaime nepraeina ir reikalauja gydymo.
„Žmonės, pavyzdžiui, kokius 2–3 metus nesėkmingai bando pastoti ir tik paskui kažkodėl sugalvoja, kad gal reikėtų pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų. Būna, kad ir suranda. Tada galvoja, kad kažkada galbūt buvo santykiai, o tai reiškia, kad lytiškai plintanti infekcija užsibuvo ir yra negydyta“, – pažymi M. Stanionis.
Kartais išaiškėja ir neištikimybės atvejai
Gydytojas atskleidžia, kad kartais ne tik nustatoma infekcija, bet ir išaiškėja neištikimybės atvejai.
„Vienas mano pacientas per pusę metų keturis kartus tyrėsi dėl lytiškai plintančių ligų ir keturis kartus jam nustatytas teigiamas rezultatas. Paskiriame jam gydymą, jis paskui ateina, viskas tvarkoj. Tada vėl ateina ir vėl teigiamas rezultatas. Jis man žegnojasi, sako: „daktare, aš į kairę tikrai neinu“. Aš sakau: „gerai, jūs neinat, o kaip žmona?“ Ir matau, kad jam pasaulis sugriuvo prieš akis“, – pasakoja M. Stanionis.
Jo teigimu, net ir žmonės, kurie yra įsitikinę savo partnerio ištikimybės, turėtų reguliariai pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų.
„Santykių pagrindinė esmė yra pasitikėti, kalbėtis ir būti vienas su kitu atvirais. [Pasitikrinimas dėl lytiškai plintančių ligų] galėtų būti būdas pastiprinti tarpusavio ryšį ir pasirūpinti savo sveikata. Tai yra atsakomybė ne tik prieš save, bet ir prieš partnerį“, – pabrėžia urologas.
Lytiškai plintančias ligas visuomenėje vis dar lydi stigma
Asociacijos „Demetra“ atstovė J. Kulšytė teigia, kad lytiškai plintančios ligos, o ypač ŽIV, vis dar yra apipintos baimėmis, stigma ir mitais, todėl jomis sergantys žmonės vengia ieškoti pagalbos.
„Tai yra ir baimė, ir gėdos jausmas, ir visuomenės požiūris. Dažnai būna, kad mūsų klientai, kai kreipiasi pas mus, pirmiausia klausia, ar nesužinos darbdavys. Tai liečia migrantus ir pabėgėlius, nes yra didelė baimė, kad sužinos ir žmonės praras darbą. Dažnai girdime, kad o ką pasakys mano šeimos gydytojas, pamatęs diagnozę? Žmonės bijo, nes ŽIV virusas yra labai stigmatizuotas“, – pasakoja J. Kulšytė.
Anot jos, pasitaikė atvejų, kai vienu metu buvo nustatyti net penki teigiami tyrimų rezultatai – ŽIV, hepatitas C, hepatitas B, sifilis ir tuberkuliozė. Tai rodo, kad liga yra įsisenėjusi, o imuninė sistema – stipriai nusilpusi, dėl ko atsiranda ir gretutinių ligų.
J. Kulšytė pastebi, jog nors visuomenė tampa tolerantiškesnė, baimė ir gėdos jausmas niekur nedingo.
„Yra du faktoriai – istorinis ir kultūrinis, nes anksčiau visai nekalbėjome apie lytiškumą, tai būdavo tabu. Buvo gėda arba baisu paklausti, gėda išgirsti tą atsakymą. Visuomenei atrodo, kad greičiausiai tos ligos gali būti kažkur kitur, bet tik nesu manimi, kad jos visai neegzistuoja. Dažnai žmogus, kuris jaučia simptomus, gal ir nori ateiti ir pasitikrinti, bet bijo“, – sako asociacijos „Demetra“ atstovė.
„Buityje ŽIV virusas neplinta“
Pašnekovės teigimu, šiuolaikinė visuomenė geriau informuota apie lytiškai plintančias ligas, tačiau vis dar yra daug klaidingos informacijos.
„Ne visi žino, kaip plinta virusas, kokių priemonių imtis ir kur kreiptis, jei atsiranda liga. Arba ne visi žino, kad yra nemokamas gydymas“, – akcentuoja J. Kulšytė.
Asociacijos „Demetra“ atstovė taip pat ragina nesibaiminti, jei šeimoje, giminėje ar draugų tarpe nustatytas ŽIV virusas.
„Jei žmogus gauna gydymą, jis negali tavęs užkrėsti. Buityje virusas neplinta“, – teigia pašnekovė.
Ji pasakoja ir apie skaudžias istorijas, kai teigiamas rezultatas, išsityrus dėl lytinių ligų, sukelia santykių griūtį ir gilius emocinius išgyvenimus.
„Yra ir išsiskyrimų, ir tokių liūdnų istorijų, kai žmogus visiškai nesitikėjo tokios išdavystės. Suaugęs vyras sėdi ir verkia ir jam sunku patikėti, jog artimas žmogus galėjo taip skausmingai pasielgti“, – sako J. Kulšytė.
Svarbu suprasti, kad gydytojų darbas – ne smerkti, o padėti
Anot M. Stanionio, nors lytiškai plintančių ligų diagnozė dažnai kelia baimę, svarbu suprasti, kad gydytojai nori padėti, o ne smerkti.
„Man, kaip urologui, nesvarbu, ar tai buvo vienos nakties romanas, ar ilgalaikiai santykiai, ar žmogus atrado kitą orientaciją. Kas aš toks, kad vertinčiau? Man svarbu, kad žmogus atėjo ir mes suradom problemą. Nuramini, pasakai, kad viskas sutvarkoma ir išgydoma – tada žmogus jaučiasi ramiau, supranta, kad nėra vienas ir kad nelieka jokios nežinios“, – teigia gydytojas.
Pasak jo, pacientų konfidencialumas užtikrinamas tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose.
„Dažniausiai problema yra mūsų pačių galvoje – ką kitas pagalvos? Kai apylinkėse yra apie 2 tūkst. žmonių, šeimos gydytojui tikrai nėra įdomu, kad pas tave surado chlamidiją. Šeimoms, darbdaviams ar draugams taip pat atsakymų nesiųsime. Tu išsigydai ir gyveni tolesnį savo gyvenimą“, – sako M. Stanionis.
Urologas taip pat ragina nebijoti kreiptis pagalbos ir nesigydyti savarankiškai.
„Nereiktų pasiduoti „ChatGPT“ ar „Google“ gydymo metodams, nes dažniausiai tai niekur nenuves. Galiausiai jums parodys, kad tai ne lytiškai plintanti liga, o vėžys. Čia yra klasika. Didžioji lytiškai plintančių ligų išgydomos antibiotikais ir gyvenimas toliau tęsiasi. Lytiškai plintančių ligų neturi tik tie, kurie nesimyli. Visi kiti turi potencialą, priklausomai pagal rizikos laipsnį“, – pabrėžia M. Stanionis.
Plačiau – LRT.lt laidos „Išgelbėk man gyvybę“ įraše
