Krūtų mažinimo operaciją pasidariusi Augustė sako, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų jos gyvenime. Nors iš pradžių moteris neatitiko kriterijų, reikalingų gauti valstybės finansavimą tokiai operacijai, po kurio atsiradus stuburo bei pečių linijos problemoms, mažinti krūtis jau buvo būtina. Valstybinės ligonių kasos atstovė ir gydytoja chirurgė LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“ teigia, jog kompensacijos plastinėms operacijos atlikti skiriamos tik tada, kai yra nustatomos rizikos sveikatai.
„Nesugebėjau pamilti kūno tokio, koks jis yra natūralus“
Turinio kūrėjai Augustei Barborai Budrienei buvo atlikta krūtų mažinimo operacija. Moteris pasakoja, kad ši operacija nuo paauglystės buvo jos gyvenimo svajonė, kadangi iš kitų bendraamžių išsiskyrė didele krūtine, dėl kurios susidūrė su fiziniais ir psichologiniais nepatogumais.
„Galbūt kai kurioms tai atrodo kaip svajonė ir siekis, bet man didelė krūtinė buvo kliūtis, kompleksas. Man tai kėlė labai daug fizinių, psichologinių nepatogumų gyvenime. Buvau sau pažadėjusi ir jau pradėjau svarstyti vėlyvoje paauglystėje, kad kažkada aš ryšiuosi šiai operacijai. Nors ji mane labai gąsdino, bet daviau sau tokį pažadą, kad iki 30 metų aš ją vienaip ar kitaip pasidarysiu – mokamai ar ne“, – apie pasiryžimą pasidaryti krūtų mažinimo operaciją pasakoja Augustė.
Anot jos, kelionė šios svajonės link užtruko 5 metus. Iš pradžių Augustei nepavyko gauti kompensacijos, kadangi ji neatitiko nustatytų kriterijų, ir planus pasidaryti krūtų mažinimo operaciją teko atidėti trejiems metams.
„Kai jau buvau geresnėje finansinėje padėtyje, nusprendžiau, kad man jau nebėra svarbu, ar mokamai, ar nemokamai pasidaryti operaciją, man tiesiog reikia, nes aš nesugebėjau pamilti savo kūno tokio, koks jis yra natūralus“, – pasakoja turinio kūrėja.
Pasidaryti operaciją buvo būtina dėl padidėjusios pečių linijos apkrovos
Po kelerių metų apsilankiusi pas tą pačią chirurgę su ketinimu pasirinkti datą mokamai operacijai moteris sužinojo, kad jos situacija pablogėjo – prasidėję nugaros skausmai, kūprinimasis ir padidėjusi apkrova pečių linijai nulėmė, jog valstybės finansavimas jai tapo prieinamas.
„Mano atveju buvo labai didelė asimetrija, kuri trukdė gyventi ir ta asimetrija dar padidėjo per kelerius metus. Kaip supratau, ji ir nuskynė man valstybės finansavimą. Aš prisimenu, jog tą dieną išėjau iš konsultacijos, iš chirurgės kabineto su visiškai netikėtu teigiamu atsakymu, kad yra žalia šviesa nemokamai operacijai. Jaučiausi kaip laimėjusi didžiausią loteriją“, – prisimena Augustė.
Nors mintis apie operaciją gąsdino, moteris teigia nesigailinti savo sprendimo.
„Tikrai baimė buvo didelė ir stresas buvo labai aukštas, bet džiaugiuosi, kad pasiryžau, nes dabar, kai jau praėjo tiek laiko, viskas daugmaž yra atgiję, be jokių komplikacijų, ačiū Dievui. Tikrai Į tai žiūriu kaip į vieną geriausių sprendimų savo gyvenime“, – atvirauja turinio kūrėja.
Sąlyga kompensacijai gauti – ne grožio, o medicininiai argumentai
Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė aiškina, kad norint gauti valstybės finansavimą plastinėms operacijoms, būtina atitikti kelias sąlygas. Pacientas turi būti apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, paslaugas teikianti įstaiga privalo būti sudariusi sutartį su ligonių kasomis, o operacija turi būti atliekama ne dėl grožio, o atsiradus medicininėms indikacijoms.
„Kai jau atsiranda medicininių indikacijų – kūprinimasis, nugaros skausmai, kurių jau nebegali sutvarkyti kažkokiais konservatyviais dalykais, tokiais kaip liemenėlėmis ar fiziniais nugaros pratimais, krūties mažinimo operacijos yra apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų“, – akcentuoja Valstybinės ligonių kasos atstovė.
Privalomasis sveikatos draudimas kompensuoja ir kitas plastines operacijas – pavyzdžiui, vokų nuleidimo, kai dėl voko odos iškritimo kyla grėsmė regėjimui, randų, trukdančių galūnių funkcijoms, pašalinimo operacijas ar pilvo sienos operacijas, iškilus išvaržos formavimosi rizikai.
Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos Giedrės Stundžaitės-Baršauskienės teigimu, krūtų mažinimo plastinių operacijų populiarumas per paskutinius metus išaugo.
„Dažniausiai kreipiasi moterys po gimdymų, po nėštumų, kai krūtys būna padidėjusios. Bet vėlgi yra ir labai jaunų žmonių, yra besikreipiančių tik sulaukusių pilnametystės, taip pat kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, nes moters krūties tūrio pasikeitimai vyksta visą gyvenimą – jos bręsta paauglystėje, didėja, tada atsiranda vaikai, prasideda maitinimai, po ko irgi gali labai pasikeisti, išdidėti krūtys, galiausiai įvyksta menopauzė – hormoniniai pokyčiai irgi daro įtaką krūtinės pokyčiams“, – aiškina chirurgė.
Ji paantrina, kad iš privalomojo draudimo lėšų operacijos yra atliekamos dėl medicininių priežasčių.
„Kai moteris ateina dėl to, kad jos krūtis nukaro, ištuštėjo po kūdikio maitinimo, mes jau nešnekame apie funkciją. Mes šnekame apie tai, kad jai yra negražu, galbūt nepatogu prisitaikyti rūbą“, – pabrėžia G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Lemia ne tik krūtinės dydis
Anot jos, kriterijų, pagal kuriuos vertinama, ar priklauso operacijos kompensacija, ar ne, yra daug – ne tik krūtinės dydis.
„Kartais vienos nuomonės neužtenka. Mes tada pasikviečiame ir neurologus į pagalbą, nes turime atmesti kitą organinę patologiją, galbūt kažkokias stuburo patologijas, kurias galima būtų pagydyti konservatyviai: mankštomis, tempimo pratimais ir panašiai“, – sako gydytoja.
„Iš objektyvių tyrimų ką darome, tai matuojame atstumą nuo raktikaulio duobės iki spenelio. Vėlgi, žinau, kad dažnai kalbama apie centimetrus, kuriuos mes kompensuojame, bet toli gražu vien tai lemia. Lemia ir pacientės ūgis, kūno masės indeksas, nes vienai pacientei tas atstumas, jeigu ji aukšta, gali būti labai nemažas“, –aiškina ji.
Pasak G. Stundžaitės-Baršauskienės, operacijos metu galima pašalinti ir pusę kilogramo, ir kilogramą, o kai kuriais atvejais – net daugiau. Tai priklauso tiek nuo poreikio, tiek nuo pacientės lūkesčių.
„Tų chirurginių metodikų yra įvairių ir dažniausiai stengiamasi išsaugoti spenelio kraujotaką, kad jis būtų gyvybingas, kad pacientė jį jaustų, nes galbūt ateityje pacientei teks maitinti, ir tai yra svarbi erogeninės zona. Daug tokių niuansų yra, tai nuo pasirinkto būdo priklauso, kiek mes galime pašalinti“, – sako chirurgė.
Operacijos rezultatas matomas po pusės metų
Atsigauti po plastinės operacijos Augustei prireikė pusmečio. G. Stundžaitė-Baršauskienė pažymi, jog nors tokios operacijos yra ganėtinai saugios, kiekviena situacija yra individuali.
„Kiekviena operacija, aišku, turi savų rizikų. Labai svarbu, kad pacientės kūno masės indeksas būtų kuo mažesnis, kad nebūtų viršsvorio, nes automatiškai kūno masės indeksas didina komplikacijų riziką. Rūkančioms pacientėms taip pat daugiau yra rizikų. Ne viskas priklauso tik nuo chirurgo“, – teigia gydytoja.
Anot jos, siekiant sumažinti komplikacijų riziką, prieš operaciją atliekama begalė tyrimų.
„Aišku, išlieka pooperacinio kraujavimo, infekcijos rizika. Tam pacientai yra stebimi, paliekami klinikoje 3–5 dienas. Galų gale tai didelė operacija. Pačios žaizdos gijimas dažniausiai trunka dvi savaites. Bet jei būna įvairių komplikacijų, žaizdos gyja prasčiau. Gretutinės ligos, režimo nesilaikymas, tas pats rūkymas gali daryti tam įtaką“, – sako G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Chirurgės teigimu, krūtinės forma yra gražiausia po operacijos praėjus pusei metų.
„Kai operuojame krūtis, mes vis tiek jas sukeliame šiek tiek aukščiau negu natūraliai jos po to lieka, nes gravitacija, žemės trauka daro savo. Iš tikrųjų jos visos atrodo pradžioje aukštokai, galbūt nenatūralios formos, bet pacientės pradeda džiaugtis maždaug nuo trečio mėnesio ir stabilus rezultatas lieka maždaug po pusės metų“, – pažymi ji.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše
