Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) per savaitę mirė du pacientai, kuriems buvo diagnozuota tulžies akmenligė ir jos sukeltos komplikacijos. LRT.lt šaltiniai teigia, kad šiems ligoniams neatlikta gyvybę išgelbėti galėjusi medicininė procedūra, nes nebuvo ją atlikti galinčio endoskopuotojo.
RŠL generalinis direktorius Mindaugas Pauliukas nenoriai ir painiai atsakinėjo į pateiktus klausimus. Jis kratosi įstaigos kaltės dėl mirčių ir tikina – pagalba RŠL suteikiama visiems ir visada, bet atsižvelgiama ir į žalos bei naudos santykį.
Tiesių atsakymų vengė ir RŠL steigėjos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis informavo, kad nėra specialisto, galinčio tiesiogiai pakomentuoti situaciją ministerijai pavaldžioje įstaigoje.
Tiesa, vėliau jis pranešė, kad Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai pavesta atlikti šių dviejų atvejų tyrimą, įvertinti pacientams teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir paslaugas teikusių specialistų veiksmus.
Su anonimiškumo sąlyga su LRT.lt žurnalistu kalbėję RŠL medikai stebėjosi, kaip uoliai slepiama ERCP (endoskopinę retrogradinę cholangiopankreatografiją) procedūrą galinčių atlikti specialistų stokos problema. Juolab kad Šiaulių gydymo įstaigos įsisenėjusios problemos puikiai žinomos ir kitose Lietuvos ligoninėse.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- RŠL per vieną savaitę nuo tulžies akmenligės ir jos sukeltų komplikacijų mirė du vyresnio amžiaus pacientai.
- Ligonius apžiūrėję medikai nurodė, kad būtų tikslinga atlikti tausojančią ERCP procedūrą, per kurią atveriami tulžies latakai.
- Tokia procedūra nebuvo atlikta, nes RŠL nebuvo tai galinčio padaryti specialisto. Pacientai į kitas gydymo įstaigas neišvežti.
- RŠL vadovas atmeta priekaištus ir teigia, kad specialistų turi, ERCP nėra vienintelis būdas cholangitui gydyti, o pažeidimų nenustatyta.
- Po kelias dienas trukusio susirašinėjimo SAM nutarė pavesti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai ištirti pacientų mirties aplinkybes.
Rekomendavo vežti į kitą ligoninę
Apie vieną mirusį pacientą LRT.lt žurnalistui papasakojo du su šia istorija susipažinę medikai. Jie įsitikinę, kad garbaus amžiaus ligonį buvo galima ir reikėjo bandyti gelbėti, bet nepasinaudota visomis galimybėmis.
Šis pacientas į RŠL buvo atvežtas lapkričio 6-ąją iš kitos regiono gydymo įstaigos. Į III lygio paslaugas teikiančią ligoninę pervežtam ligoniui buvo įtariamas mirtinas komplikacijas galintis sukelti tulžies latakų uždegimas – cholangitas.
Šiauliečių atlikti tyrimai pirminę diagnozę patvirtino, bet paaiškėjo, kad skubiai ERCP atlikti neįmanoma, nes ligoninėje nebuvo šią procedūrą galinčio atlikti specialisto.
ERCP yra pacientą tausojanti procedūra, per kurią į ligonio burną, stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną įvedamas lankstus zondas. Jis specialistams leidžia ne tik matyti tikslų vaizdą, bet ir atlikti įvairias procedūras. Per šią procedūrą šalinami tulžies latakus užkimšę akmenys, įvedamas stentas, paimama biopsija ir t. t.
Kad šį pacientą tikslinga gelbėti atliekant būtent šią procedūrą, patvirtino du ligonį apžiūrėję ir konsultavę RŠL chirurgai. Jie siūlė dar vieną išeitį – pervežti ligonį į III lygio paslaugas teikiančią kitą ligoninę.
Pražudė kilusios komplikacijos
Medikai vertino žalos ir naudos santykį: nurodė, kad įprastas operacinis gydymas būtų netikslingas dėl amžiaus, gretutinių ligų bei krešumo rodiklių. Tačiau pažymėjo, kad tikslinga atlikti būtent ERCP – taip greitai būtų panaikintas infekcijos šaltinis.
Pasak šaltinių, apie susidariusią situaciją buvo informuota ligoninės administracija, tačiau ligonis dėl nežinomų priežasčių į kitą gydymo įstaigą nebuvo pervežtas ir visam savaitgaliui liko šioje ligoninėje.
Po savaitgalio paciento būklė staiga pablogėjo ir jis lapkričio 10-ąją mirė. Ligonį pakirto tulžies latakų akmenligė, cholangitas ir išsivysčiusios komplikacijos. Tarp jų – septinis šokas, inkstų ir kepenų veiklos sutrikimai.
Pasak šaltinių, panašiomis aplinkybėmis tą pačią savaitę mirė dar vienas pacientas, kuriam irgi buvo tikslinga atlikti ERCP.
Tiesa, pastarajam ligoniui užsikimšęs tulžies kanalas buvo atvertas, bet kitu būdu – suformuojant perkutaninę cholangiostomą. Taip vadinamas tulžies skysčio drenavimas per į pilvo sieną įvestą dreną.
Dangstėsi asmens duomenimis
RŠL vadovybė iš pradžių bandė atsitverti tylos siena ir atsisakė komentuoti aplinkybes dėl dviejų mirusių pacientų.
Apsiribota paaiškinimu, kad žurnalistas pateikė per mažai duomenų šiems atvejams nustatyti, o iš pacientų artimųjų skundų ar jų sutikimų komentuoti aplinkybes negauta.
„Gerbdami pacientų ir jų artimųjų privatumą bei atsižvelgdami į tai, kad kiekviena netektis yra itin jautri ir skaudi, nuo išsamesnio komentaro šiuo metu susilaikysime. Ligoninė visada laikosi aukščiausių medicininės etikos ir duomenų apsaugos standartų. Gavę papildomos informacijos ar artimųjų leidimus, galėtume grįžti prie paklausimo teisės aktų nustatyta tvarka“, – atsakymą pateikė RŠL viešųjų ryšių specialistė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė.
Tikina, kad problemos nėra
LRT.lt paprašė patikslinti, ar RŠL apskritai turi pajėgumų užtikrinti ERCP procedūrą 24/7 režimu.
RŠL generalinis direktorius Mindaugas Pauliukas atsakė, kad endoskopijų skyriuje dirba du specialistai, bet jų darbo krūvio neįvardijo: „Per 2025 m. dešimt mėnesių atlikta 123 ERCP procedūros, vidurkis 10–12 procedūrų per mėnesį. Gydytojų darbo krūvis leidžia atlikti iki 25 ERCP procedūrų per mėnesį, tačiau tiek susirgimo atvejų nebūna.“
Į klausimą, kiek pacientų šiemet buvo nustatytas poreikis atlikti ERCP procedūrą, bet tai nepadaryta, ligoninės vadovas neatsakė: „Ligoninė cholangito diagnostikai naudojasi tarptautinėmis mokslo įrodymais pagrįstomis metodikomis (TOKYO Guidlines 2018 m.), pagal kurias net didesnis nei 75 m. paciento amžius gali būti kontraindikacija ERCP procedūrai, vertinamas procedūros žalos ir naudos santykis.“
M. Pauliukas patikino, kad ERCP procedūra atliekama atsižvelgus į ligos sunkumą, gretutines ligas ir pacientų amžių: „Dažniausiai tai 24–72 val. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad ERCP yra tik vienas iš kelių galimų tulžies akmenligės gydymo metodų.“
Pasak M. Pauliuko, ligoninė turi galimybę atlikti ERCP procedūras ir teikia III lygio paslaugas, todėl nėra poreikio išvežti pacientus į kitas gydymo įstaigas: „Kol kompetentingos institucijos nepatvirtina kitaip, nėra jokio pagrindo teigti, kad ligoninėje teiktos paslaugos yra nekokybiškos. Tokių pažeidimų per pastaruosius metus nebuvo fiksuota.“
Rekomenduoja tausojančią procedūrą
LRT.lt dėl ERCP procedūros, jos privalumų konsultavęs patyręs gydytojas prašė jo neįvardinti – jis nenori būti siejamas su įvykiais gydymo įstaigoje, kurioje nedirba.
Pasak specialisto, gydant tulžies akmenligę ERCP procedūra neabejotinai yra pirmasis pasirinkimas, nes ją atliekant tausojamas ligonis: „Europos gastroenterologų endoskopuotojų draugija (ESGE) savo gairėse nurodo, kad esant tokio lygio patologijai pirmenybė teikiama ERCP. Ši procedūra galima be pjūvių, kurie didina kraujavimo riziką, todėl ypač tinkama pacientams virš 75 metų. Tai – labiausiai tausojantis metodas, nes atvėrus latakus nuteka tulžis, o paciento būklė gerėja. Be to, paimamas pasėlis, todėl galima labai tiksliai parinkti antibiotiką konkrečiam komplikacijos sukėlėjui.“
Pasak specialisto, cholangitas yra mirtinai pavojingas, bet dar grėsmingesnė paciento būklė, kai išsivysto septinis šokas: „Tada rekomenduojama nedelsti ir per 7–12 valandų atlikti ERCP procedūrą.“
Gydytojas sako, kad galima gydyti ir atliekant perkutaninį drenažą, bet šis būdas – antrasis šiuolaikiško specialisto pasirinkimas.
Specialistui jokia paslaptis, kad RŠL pastaraisiais metais sumenko atliekamų ERCP procedūrų: „Anksčiau šis gydymo metodas čia taikytas maždaug tris kartus dažniau. Tai – iškalbinga.“
Problemų sprendimas nukeliamas
LRT.lt šaltiniai tvirtina, kad šie du atvejai nėra pavieniai. Teigiama, kad endoskopuotojų stinga seniai, o dabar ne visu krūviu įdarbinti du specialistai nespėja susidoroti su milžiniškais krūviais.
Šaltinių žiniomis, vienas endoskopuotojas dirba vos 0,1 etato, kitas specialistas įdarbintas 0,5 etato. Pastarasis į Šiaulius atvažiuoja kartą per savaitę, o darbo dieną įprastai atlieka dvi ERCP procedūras.
Gydytojai kalbėjo, kad situacija ligoninėje yra prasta ne tik dėl šios procedūros – specialistų stoka neleidžia atlikti ir kitų tyrimų.
Medikų nebestebina, kad stacionare gulintiems ligoniams kolonoskopijos tyrimo laukti tenka net savaitę ar dar ilgiau. Taip nutinka, nes stengiamasi daugiau tokių procedūrų atlikti ambulatoriškai.
„Tai – bandymas įtikti ministerijai, nes buvo priekaištų dėl labai ilgų eilių. Akivaizdu, kad suteikiant daugiau ambulatorinių paslaugų prieinamumo problema neišsprendžiama, o tik pagerinamas vaizdas tikrosios padėties nežinantiems“, – pasakojo medikas.
Įvardijo du galimus kelius
SAM apie išgelbėti galėjusios procedūros negavusių pacientų mirtis RŠL sužinojo iš LRT.lt žurnalisto klausimų. Jie buvo patekti lapkričio 17 d.
Iš pradžių situacija nebuvo sureikšminta – kitą dieną SAM komunikacijos skyriaus patarėjas J. Gališanskis atsiuntė tokį atsakymą: „Apie pacientams taikytą ar netaikytą gydymą ministerija informacijos neturi, šią informaciją jums galėtų pateikti pati gydymo įstaiga, jeigu tai leidžia asmens duomenų reikalavimai (...) Į kitus klausimus (apie paslaugų teikimą 24/7, direktoriaus nušalinimą ir finansinės situacijos gerinimo planą) informaciją surinksime ir pateiksime raštu artimiausiomis dienomis. Pašnekovo, deja, negalėsime pasiūlyti.“
Tada SAM atstovo buvo paprašyta patikslinti, ar SAM išties ketina neįvertinti sau pavaldžioje įstaigoje įvykusių 2 pacientų mirčių, gydytojų skirtų, bet neatliktų procedūrų, ligonių neišvežimo į kitas ligonines fakto, specialistų stygiaus problemos.
Į šiuos klausimus J. Gališanskis lapkričio 19-ąją atsakė, kad yra du keliai įvertinti, ar paciento sveikatai buvo padaryta žala.
Pirmasis – per trejus metus nuo sužinojimo apie galimą žalą kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Ji per tris mėnesius turi įvertinti skundą ir priimti sprendimą.
Kitas kelias – kreiptis į pačią gydymo įstaigą su pretenzija. Ji turi būti išnagrinėta per 20 darbo dienų. Jei atsakymas netenkina, galima kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.
Pavedė ištirti abi mirtis
Tačiau ne visi pacientai turi artimųjų, ne visi artimieji ar jų atstovai žino, kad ligoniui buvo galima atlikti, bet nepadaryta gyvybę išgelbėti galėjusi procedūra.
Priminus šias aplinkybes, lapkričio 20-ąją SAM pozicija pasikeitė.
J. Gališanskis informavo, kad „ministerija davė pavedimą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai atlikti šių dviejų atvejų tyrimą, įvertinti pacientams teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir paslaugas teikusių specialistų veiksmus“.
Nenupirko žadėto aparato
Situacija RŠL dėl ERCP procedūrų galėjo būti kitokia, nes ligoninė turėjo gerai užsirekomendavusį specialistą. Čia ne vienerius metus dirbo sudėtingomis ir unikaliomis operacijomis išgarsėjęs gydytojas gastroenterologas Justas Birutis, kuris yra atlikęs ne vieną šimtą ERCP procedūrų.
Taip pat skaitykite
Su šiuo gydytoju konfliktas įsižiebė, kai medikas ėmė priekaištauti vadovams dėl nenuperkamo endoskopinio ultragarso aparato. Šį aparatą ligoninės generalinis direktorius M. Pauliukas buvo įsipareigojęs nupirkti dar 2023 m. pabaigoje.
Nesulaukęs žadėtos įrangos, gydytojas paprašė sumažinti jo darbo krūvį iki 0,1 etato. Jei nebūtų tenkintas šis prašymas, medikas pateikė kitą alternatyvą – jį išvis atleisti.
Pavaldinį atleidęs ir pravaikštų įrašęs RŠL vadovas vėliau sakė, kad šis aparatas ligoninei nebuvo būtinas, nes skirtas daugiausia onkologiniams susirgimams diagnozuoti ir gydyti.
Taip pat skaitykite
Iš atleisto J. Biručio dar norėta išsiieškoti ir 16 tūkstančių eurų, kuriuos jis gavo rezidentūros studijoms, bet pažeidė įsipareigojimą dirbti 10 metų.
Po nepalankaus sprendimo – apeliacija
Atleistasis gydytojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o vėliau – ir į teismą, kad neteisėtais būtų pripažinti sprendimai nemažinti darbo krūvio, nutraukti darbo sutartį, nemokėti darbo užmokesčio.
Teismas patenkino daugumą J. Biručio reikalavimų – priteisė per 48 tūkst. eurų už priverstines pravaikštas, įpareigojo šiam specialistui sumažinti darbo krūvį nuo 0,5 iki 0,1 etato.
RŠL neišgelbėjo samdytos dvi teisininkės, kurioms buvo sumokėtas 33,5 tūkstančio eurų honoraras. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Miniotienė pripažino, kad ligoninės pateiktos bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl jas sumažino iki 13 tūkstančių eurų.
Taip pat skaitykite
Šis ginčas jau kainavo per 85 tūkstančius eurų – maždaug pusę sumos, kiek būtų kainavusi medicinos įranga. Bet įstaigos vadovas M. Pauliukas nutarė neleisti atleistajam pavaldiniui sugrįžti į darbą ir pateikė apeliacinį skundą, kuriuo paprašyta naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliacinis teismas jau išnagrinėjo šią bylą, o sprendimą paskelbs šių metų pabaigoje.
