Šiaulių ligoninei – teismo kirtis: sugrąžino atleistą gydytoją ir priteisė kompensaciją

Gydytojo atleidimas buvo neteisėtas, todėl jis turi būti sugrąžintas į darbą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL). Tokį sprendimą civilinėje byloje paskelbė Šiaulių apylinkės teismas, priteisęs atleistam gydytojui gastroenterologui Justui Biručiui 48,3 tūkstančio eurų kompensaciją už priverstines pravaikštas.

Ligoninei – milžiniškos išlaidos

Be to, RŠL įpareigota į Diagnostikos centro Endoskopijų skyrių sugrąžinamam specialistui J. Biručiui sumažinti darbo krūvį nuo 0,5 iki 0,1 etato.

Ligoninė šioje byloje samdė dvi teisininkes, kurioms už paslaugas sumokėta per 33,5 tūkstančio eurų. Bylą išnagrinėjusi teisėja Laura Miniotienė pripažino, kad tokia suma neatitinka pagrįstumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina iki 13 tūkstančių eurų.

Tiesa, ir bylą pralaimėjusi RŠL atlygins ne visas bylą laimėjusios pusės išlaidas, nes teismas patenkino ne visus ieškovo prašymus. Išlaidų atlyginimas mažintinas ta dalimi, kuria buvo atmestas ieškinys. Ta pačia dalimi laimėtojas privalo padengti kitos pusės išlaidas.

Tad ir bylos laimėtojas atgaus ne visą sumą – iš atsakovo jam priteistina kiek mažesnė kaip 3 tūkstančių eurų suma, nors išlaidos advokatui siekė beveik 8,3 tūkstančio eurų.

Nepaisant to, RŠL patirtos išlaidos šioje byloje milžiniškos: priteista kompensacija už priverstines pravaikštas, bylinėjimosi kaštai siekia beveik 85 tūkstančius eurų. Tokios sumos pakaktų pusei aistras sukėlusio endoskopinio ultragarso aparato apmokėti.

Nenupirko žadėtos įrangos

Mediko atleidimu pasibaigęs konfliktas įsižiebė praėjusiais metais.

Gydytojas gastroenterologas J. Birutis reiškė pretenzijas, kad darbovietė nenuperka dar 2023 m. pabaigoje pažadėto endoskopinio ultragarso aparato.

Sudėtingomis ir unikaliomis operacijomis garsėjantis medikas sakė, kad šis greitam ir kokybiškam darbui būtinas 150–170 tūkstančių eurų kainuojantis aparatas atsipirktų per metus.

Kad RŠL generalinis direktorius Mindaugas Pauliukas buvo davęs pažadą nupirkti šią įrangą, LRT.lt žurnalistui paliudijo medikų pritraukimo programą rėmusios Šiaulių miesto savivaldybės atstovai.

Nesulaukęs žadėtosios įrangos, gydytojas pernai spalį parašė prašymą sumažinti darbo krūvį iki 0,1 etato ar išvis jį atleisti.

Pavaldinį ne tik atleidęs, bet ir pravaikštų įrašęs M. Pauliukas vėliau aiškino, kad šis aparatas įstaigai net nebuvo būtinas: „Prašomo aparato pritaikymo galimybės yra gana siauros, jis skirtas daugiausia onkologiniams susirgimams diagnozuoti ir gydyti. Garstroenterologo konsultacijos paslaugoms teikti visiškai pakanka turimos įrangos.“

Pasak vadovo, atleistasis pavaldinys pažeidė įsipareigojimą atidirbti 10 metų už gautą paramą rezidentūros studijoms, todėl turės grąžinti 16 tūkstančių eurų.

Pateikė ieškinį teismui

Atleistasis gydytojas J. Birutis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, bet ji tenkino tik dalį jo prašymų – kad pravaikštos formintos neteisėtai.

Medikas kreipėsi į teismą, kad neteisėtais būtų pripažinti RŠL sprendimai nesumažinti jo darbo krūvio, nutraukti darbo sutartį, nemokėti darbo užmokesčio. Ieškinyje atkreiptas dėmesys, kad darbdavys žinojo, bet nepaisė Darbo kodekso normų dėl mažamečius vaikus auginančių darbuotojų teisių derinti darbo ir šeimines pareigas.

Be to, paprašyta, kad teismas sugrąžintų į buvusias pareigas, priteistų vidutinį atlyginimą už priverstines pravaikštas ir neturtinės žalos kompensaciją, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Gydytojas nurodė, kad kito jo kolegos prašymas mažinti krūvį buvo patenkintas, todėl įžvelgė ir diskriminacijos požymių.

Ieškovo manymu, sprendimas atleisti laikytinas darbdavio iniciatyva, nes jis pirmiausia turėjo svarstyti krūvio sumažinimo klausimą.

Nesutiko su pretenzijomis

RŠL teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, o reikalavimus vertina kaip nesąžiningą spaudimą darbdaviui.

Pasak atsakovės, kaltę prisiimti turi pats gydytojas, nes savo prašyme dėl darbo laiko mažinimo nenurodė priežasčių: „(...) kokią informaciją ir kokias priežastis nurodyti Prašyme dėl darbo krūvio sumažinimo pasirinko pats ieškovas ir teisės aktai neįpareigoja darbdavio (atsakovės) pateiktos informacijos tikslinti arba pačiam bandyti nuspėti pateikto prašymo priežastis.“

Atsiliepime nurodoma, kad gydytojas J. Birutis nuo 2023 m. tris kartus teikė prašymus sumažinti darbo krūvį, bet nenurodė, jog to siekia dėl šeiminių aplinkybių.

RŠL nesutiko grąžinti gydytojo į darbą ir mokėti kompensacijos už priverstines pravaikštas, nes sutartis esą nutraukta teisėtai.

Atmetė darbdavio versijas

Bylą nagrinėjusi teisėja L. Miniotienė atmetė darbdavio motyvą, kad nežinojo kitų, šeiminių, gydytojo priežasčių mažintis darbo krūvį. Juolab kad per posėdį ligoninės vadovas M. Pauliukas sakė žinojęs, kad pavaldinys turi mažamečių vaikų.

Teismo sprendime pažymima, kad „(...) akivaizdu, kad būtent atsakovė, kaip darbdavys, nebuvo aktyvi ir nesiekė bendradarbiauti su savo darbuotoju, ignoruodama darbuotojo teiktinas naujas aplinkybes. O nevertinant naujai pateiktų aplinkybių, kad darbo krūvį siekta mažinti ne tik dėl nenupirktos papildomos medicinos įrangos, bet ir dėl šeiminių aplinkybių. Juolab jei ieškovo ir atsakovės komunikacija betarpiškai būtų įvykusi, tikėtina, kad būtų tiesiogiai ir išsiaiškinta ir dėl laikino termino, kuriam laikui ieškovas siekė susimažinti savo darbo krūvį.“

Teisėja atmetė ir atsakovės priekaištus, kad gydytojas nebuvo sąžiningas, prašydamas nemokamų atostogų, nes tomis dienomis dirbo kitose gydymo įstaigose.

Teismą įtikino mediko paaiškinimas, kad kitoje darbovietėje jis dirbo tik dvi dienas per mėnesį, o jį prižiūrint mažamečius vaikus pavadavo tėvai. Jų pagalbos prireikė, nes šeima dar nebuvo susiradusi auklės.

Iš neteisės teisė nekyla

Teisėja L. Miniotienė pažymėjo, kad darbuotojas iš esmės buvo pateikęs du prašymus, kurie yra alternatyvūs, bet nevienareikšmiai. Gydytojas prašė sumažinti darbo krūvį atsižvelgiant į finansavimo sutartį, o nesant galimybių sumažinti darbo krūvio prašė jį atleisti.

Teismui buvo akivaizdu, „kad ieškovas, kaip silpnesnioji darbo sutarties šalis, negali įvertinti darbdavio veiksmų ir numatyti jo sprendimo, todėl ieškovas, tikėdamasis, jog atsakovė tenkins jo prašymą dėl darbo krūvio sumažinimo, tik kaip alternatyvą nurodė antrąjį savo prašymą.“

Teisėja L. Miniotienė konstatavo, kad darbdavys nepagrįstai nesumažino darbuotojo darbo krūvio, todėl vėlesni veiksmai negali būti laikomi teisėtais – ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla).

Neturtinės žalos nepriteisė

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas nusprendė, kad į darbą norintis grįžti darbuotojas „dėl išsakytos motyvacijos gali ir turi būti grąžintas į eitas pareigas“.

Tiesa, teismas atmetė gydytojo pretenzijas dėl jo atžvilgiu naudoto psichologinio smurto – įrodymų dėl mobingo nepakako: „Ieškovo argumentai yra subjektyvaus vertinimo, neturintys objektyvaus pagrindo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė (jos vadovas) ieškovo atžvilgiu veikė naudodama mobingą ir / ar psichologinį smurtą.“

Be to, nepriteista ir neturtinė žala, nes teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą: „Todėl ieškovo pažeistų teisių apgynimas, pripažįstant, kad ieškovui be pagrindo yra nesumažintas darbo krūvis, jis grąžintinas į savo darbines pareigas bei priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos, teismas sprendžia, jog yra pakankama satisfakcija ieškovo patirtiems nepatogumams kompensuoti.“

Iš abiejų pusių – tyla

Gali būti, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimas – dar ne istorijos pabaiga, nes abi pusės gali skųsti teismo sprendimą. Ar pasinaudos šia teise, neatsakė nei gydytojas J. Birutis, nei RŠL vadovai.

Medikas sakė, kad kol kas yra linkęs susilaikyti nuo komentarų apie bylos eigą.

RŠL direktoriaus patarėja Eva Jagminaitė-Kazlauskienė atsiuntė įstaigos poziciją raštu: „Procesas pradėtas J. Biručio inciatyva. Sprendimas yra neįsiteisėjęs, jis yra ne viešas, todėl jo nekomentuosime.“