Specialistų stoką išgyvenančią Respublikinę Šiaulių ligoninę (RŠL) palieka dar vienas žinomas medikas. Gydytojo ir darbdavio versijos skiriasi: mediko kantrybės taurę išsėmė tušti pažadai nupirkti medicinos įrangą, o ligoninės vadovas įžvelgia pavaldinio norą nevykdyti sutarties.
Gydytojas gastroenterologas Justas Birutis neslepia, kad konfliktą įžiebė darbdavio nenoras nupirkti kokybiškam ir saugiam darbui būtiną endoskopinį ultragarso aparatą.
RŠL direktorius Mindaugas Pauliukas teigia, kad tokį aparatą pirkti nebuvo būtinybės, ir baksnoja į pavaldinio galimai pažeistą darbo sutartį.
Sudėtingų ir unikalių operacijų išgarsintas gydytojas J. Birutis neketina tylėti. Medikas sutiko pasidalinti, kas dedasi RŠL ir šios gydymo įstaigos užkulisiuose.

Ne mažiau karingai nusiteikęs ir RŠL generalinis direktorius M. Pauliukas. Jis siekia išsiieškoti iš gydytojo 16 tūkstančių eurų – mokestį už rezidentūros studijas. Mat 2019 m. pasirašytoje sutartyje J. Birutis buvo įsipareigojęs RŠL visu etatu dirbti 10 metų.
Tiesa, gydytojo studijos buvo apmokėtos ne darbovietės, o medikų pritraukimo programą finansuojančios Šiaulių miesto savivaldybės pinigais.
Ne vieno skandalo anksčiau krėstai RŠL kiekvieno specialisto praradimas ypač skaudus, nes ši gydymo įstaiga nėra tarp geidžiamiausių darbdavių. Tai patvirtina ir skaičiai: dabar trūksta ketvirtadalio darbuotojų – neužimti 107,1 iš 426,4 etatų.
Audrą įžiebė viešas įrašas
RŠL Konservatyviosios medicinos klinikos Diagnostikos centro Endoskopijų skyriuje dirbusį endoskopuotoją J. Birutį pastaraisiais metais garsino unikalios operacijos ir šiuolaikiški paciento sveikatą tausojantys gydymo būdai.
Todėl praėjusią savaitę socialiniame tinkle paskelbtas gydytojo įrašas apie darbdavio sprendimą atleisti jį iš darbo sukėlė tikrą audrą. Juolab kad pagrindinė įvardinta nesutarimų priežastis – nenupirktas endoskopinis ultragarso aparatas.
Skyriaus personalui už profesionalumą dėkojęs gydytojas J. Birutis įvardijo, jog darbo krūvį buvo susimažinęs, kol bus nupirkta žadėtoji įranga. Galiausiai medikas paprašė dar labiau mažinti krūvį arba tiesiog jį atleisti.

Sprendimas atleisti šį specialistą nemaloniai nustebino gydytojo pacientus, nes jaunas medikas buvo išgarsėjęs ir sėkmingai atliktomis sudėtingomis operacijomis, ir joms taikytais naujausiais metodais.
Pabaksnojo į pasirašytą sutartį
RŠL generalinis direktorius M. Pauliukas sakė, kad šis gydytojas 2019 m. spalį pasirašė trišalę rezidentūros studijų finansavimo sutartį ir įsipareigojo 10 metų dirbti įstaigoje.
Sutartyje buvo įsipareigojimas dėl rezidento valia ar dėl jo kaltės nutrauktų darbo santykių – tokiu atveju privalu sugrąžinti visą pinigų sumą. Tiesa, pinigai buvo ne iš RŠL, o iš medikų pritraukimo programą finansuojančios Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto.
Pasak ligoninės vadovo, prieš metus gydytojas ėmė prašyti mažinti jo darbo krūvį, kol įstaiga nupirks ultragarsinį endoskopą.
„Ligoninė, įvertinusi J. Biručio sąlygą / pageidavimą, nuo pat pradžių laikėsi aiškios pozicijos, kad minimas reikalavimas nupirkti ultragarsinį endoskopą yra perteklinis gydytojo gastroenterologo pareigoms vykdyti, dėl kurių buvo sudaryta įdarbinimo sutartis.

Nutarta, kad prašomo aparato pritaikymo galimybės yra gana siauros, jis skirtas daugiausia onkologiniams susirgimams diagnozuoti ir gydyti. Garstroenterologo konsultacijos paslaugoms teikti visiškai pakanka turimos įrangos“, – rašoma M. Pauliuko rašte.
Pareikalavo grąžinti paramą
Pasak M. Pauliuko, šių metų rugpjūtį buvo kreiptasi į gydytoją J. Birutį ir paprašyta apsispręsti dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo: ar dirbs visu etatu, ar grąžins gautą paramą rezidentūros studijoms, ar pasirašys lėšų grąžinimo grafiką.
Spalio viduryje RŠL administracija gavo gydytojo J. Biručio raštą, kuriuo jis paprašė sumažinti krūvį iki 0,1 etato arba atleisti jį iš darbo.
Tada nutarta gydytoją atleisti, pritaikius Darbo kodekso 55 straipsnio 1 straipsnį („Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių“).
Tuo pačiu raštu medikas informuotas, kad ligoninė reikalaus grąžinti visą už rezidentūros studijas sumokėtą sumą.
RŠL direktorius pažymėjo, kad šių metų spalį pavaldinys esą nesilaikė iš anksto sudaryto darbo grafiko, todėl jo paprašyta pasiaiškinti raštu.

Dalį spalio mėnesio gydytojas buvo išleistas nemokamų atostogų, nes augina vaiką iki 14 metų.
M. Pauliuko manymu, J. Birutis piktnaudžiavo šia teise – esą Plungės ligoninės tinklapyje buvo nurodyta, kad spalio 3 ir 4 d. šis atvykstantis specialistas teiks konsultacijas.
Atliko šimtus operacijų
Gydytojas J. Birutis aiškina, kad 2023 m. pabaigoje ligoninė sutiko, jog ultragarsinis endoskopas yra būtinas gydytojui gastroenterologui.
Ir gydymo įstaiga, ir gydytojas pripažino, jog normaliai ir saugiai pacientams dirbti gydytojui gastroenterolui ligoninėje nėra sąlygų, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija priėmė protokolinį sprendimą „kad J. Birutis gali atidėti savo įsipareigojimų vykdymą, kol ligoninė įsigis darbui reikalingą medicininę įrangą“.
RŠL direktorius 2024 m. pradžioje Šiaulių miesto savivaldybės administracijai žadėjo, kad „trūkstama medicininė įranga bus įsigyta 2024 m. antrąjį pusmetį“.
Pasak J. Biručio, endoskopinio ultragarso aparatas, remiantis Europos gydytojų endoskopuotojų gastroenterologų gydymo gairėmis, privalo būti įstaigose, kurios atlieka endoskopinę retrogradinę cholangiopankreatografiją.
Tokių operacijų RŠL pernai atlikta 380.

Priminė įvykusią tragediją
„Endoskopinis ultragarsas naudojamas sergant sunkiomis kasos ligomis, kai formuojasi ribotos skysčio sankaupos pilvo ertmėje. Šiuos skysčius galima nudrenuoti į skrandį, bet reikia vieno – šiuolaikiškos įrangos“, – sakė gydytojas.
Medikas pažymėjo, kad operuojant be ultragarso komplikacijų rizika auga kelis kartus: „Endoskopiniu ultragarsu galima atlikti biopsijas, kurių negalima padaryti paprastu echoskopu. Atlikus šį tyrimą, pacientams nereikia vykti į kitas gydymo įstaigas.“
J. Birutis paminėjo prieš kelerius metus nuosprendį išgirdusį Kauno chirurgą: „Jis buvo pripažintas kaltu, nes teikė medicininę pagalbą neatlikęs visų teismo vertinimu būtinų tyrimų. RŠL gastroenterologai verčiami dirbti net neturėdami galimybės naudotis įranga, kuri privaloma vykdant mūsų srityje įprastas diagnostines arba gydomąsias procedūras. Kas bus atsakingas, jei dėl paslaugų teikimo naudojant pasenusius metodus įvyks panaši tragedija kaip Kaune?“
Nustebino išgirsta pastaba
Šių metų sausį J. Biručio prašymu buvo iki 0,5 etato sumažintas jo darbo krūvis. Tam neprieštaravo ir rezidentūros studijas finansavusi Šiaulių miesto savivaldybė.

Tiesa, susitarime buvo pažymėta, jog gydytojas „gali atidėti savo įsipareigojimų vykdymą, kol ligoninė įsigis 1 darbui reikalingą medicininę įrangą“. Ją buvo pažadėta nupirkti antrąjį metų ketvirtį.
„Kovo mėnesį darbdavys man atsiuntė naują sutartį, bet pastebėjau, kad atsirado naujas įrašas – nuo 2025 m. pradedu vėl dirbti visu etatu“, – sakė gydytojas.
J. Birutis apie pastebėtą klaidą pranešė administracijai, bet sulaukė pribloškusios pastabos: „Išgirdau, kad endoskopinis ultragarsas reikalingas tik tam, kad atlikčiau naujų procedūrų ir galėčiau reklamuoti save kaip gydytoją.“
Siūlė tausojantį gydymą
J. Birutis ėmė jausti, kad tampa nepageidaujamas. Endoskopijų skyriaus koordinatorius nebegaudavo kvietimų į susirinkimus, kuriuose būdavo sprendžiami endoskopinių paslaugų klausimai.
Šių metų balandžio pabaigoje RŠL pasiskelbė, kad vienintelė šalyje be paciento priemokos atlieka chirurgines skrandžio mažinimo operacijas. Kitose ligoninėse priemoka siekė apie 1600 eurų.
Ne visi pacientai norėjo tokios didelės intervencijos ir noriau rinkosi alternatyvą – per burną atliekamą endoskopinę operaciją.
„Bandžiau perduoti pacientų prašymą sumažinti priemokos dalį už instrumentus operuojant endoskopiniu būdu. Atsakymo neturiu iki šiol, o tokios operacijos tapo retos, nors ir yra pelningos. Dabar tebegydoma chirurginiu būdu, o šios operacijos yra nuostolingos,“ – sakė medikas.
Gydytojas pasijuto persekiojamas
Gydytojas pastebėjo, kad jo rezidentūros studijas finansavusiai Šiaulių miesto savivaldybei pateikiama nevisiškai tiksli informacija. Ši aplinkybė ir didėjantis spaudimas privertė kreiptis į advokatų kontorą.
„Nusiuntėme advokato surašytą raštą ir priminėme susitarimą su savivaldybe dirbti mažesniu krūviu, kol bus nupirkta medicinos įranga. Tai atvėrė Pandoros skrynią – RŠL vadovas pradėjo skambinėti į kitas gydymo įstaigas, kuriose dirbu. Išsakius pastabą, kad tai yra nepateisinamas mobingas, raštu paprieštaravo ir teigė, kad teisėta skambinti kitų įstaigų, kuriose dirbu, vadovams“, – pasakojo J. Birutis.
Renkasi kitas gydymo įstaigas
Praėjusiais metais RŠL daugiau kaip du trečdalius visų endoskopinių operacijų atliko gydytojas J. Birutis. Šių metų rugsėjį ir spalį šis specialistas nedirbo, o endoskopinių intervencijų sumažėjo 77 procentais.

„Specialistai palieka ligoninę, todėl dabar Endoskopijų skyriuje užimta mažiau kaip 1,5 etato gydytojų ir 4,75 etato slaugytojų. Kiek žinau, gruodį dar mažės galimybė patekti pas gydytoją, nes vienas specialistas išeina į geresnes sąlygas siūlančią rajoninę ligoninę“, – sakė J. Birutis.
RŠL vienintelį endoskopines nutukimo operacijas, endoskopinę submukozinę disekciją, skrandžio navikų viso sluoksnio rezekciją dariusį gydytoją J. Birutį pasikvietė Klaipėdos universitetinė ligoninė.
Tačiau medikas sakė, kad grįžtų ir visu etatu dirbtų gimtojo miesto gydymo įstaigoje. Sąlyga viena – būtina medicinos įranga, kuria galima saugiai, greitai ir kokybiškai teikti pagalbą.
Patvirtino mediko versiją
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vyr. specialistė Inesa Jocė patvirtino, kad RŠL administracija išties buvo pažadėjusi nupirkti gydytojo J. Biručio prašomą įrangą.
„Gydytojas įvardijo, kad ligoninė dėl medicininių įrenginių trūkumo negali užtikrinti tinkamų sąlygų jaunų gastroenterologų tobulėjimui, todėl gydytojas nori įgyti naujų žinių ir praktikos dirbdamas Klaipėdos ligoninėje. RŠL informavo, kad šiuo metu neturi pakankamai lėšų šiai įrangai įsigyti, tačiau tai planuoja padaryti artimiausiu metu. Komisija priėmė lankstų sprendimą leisti J. Biručiui atidėti įsipareigojimų vykdymą, kol įstaiga įsigis reikiamą medicinos įrangą“, – sakė savivaldybės atstovė.

Pasak I. Jocės, programa pritraukti trūkstamus sveikatos priežiūros specialistus vykdoma nuo 2019 m., o tam jau skirta daugiau kaip 1,1 milijono eurų.
Nuo praėjusių metų programa išplėsta – imta skatinti ne tik gydytojus ir rezidentus, bet ir slaugytojus, visuomenės sveikatos specialistus: „Finansavimas skirtas 45 gydytojams, 14 rezidentų, 7 visuomenės sveikatos specialistams, 2 bendrosios praktikos slaugytojams.“
Šiaulių miesto savivaldybė iš RŠL administracijos prašymo padėti įsigyti ultragarsinį endoskopą negavo.
„Pagalbos nebuvo prašoma. RŠL yra Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi viešoji įstaiga, todėl papildomos lėšos medicinos įrangos įsigijimui iš Savivaldybės biudžeto neskiriamos“, – sakė savivaldybės darbuotoja.
Apgailestavusi, kad RŠL nepavyko išlaikyti šio specialisto, I. Jocė pažymėjo, kad įsipareigojimas dirbti 10 metų nebuvo įvykdytas, todėl „lėšos už neišdirbtą laikotarpį turėtų būti grąžinamos“.









