Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo grąžinti į darbą atleistą gydytoją gastroenterologą Justą Birutį, išmokėti jam kompensaciją už priverstines pravaikštas ir padengti bylinėjimosi išlaidas. Jei ši apeliacija bus atmesta, gydymo įstaigos nuostoliai šioje istorijoje gali perkopti 100 tūkstančių eurų.
RŠL vadovybė LRT.lt naujienų portalui pakomentavo, kodėl apskundė teismo sprendimą ir tęsia bylinėjimąsi: „Ligoninė mano, kad teismas neteisingai aiškino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties ligoninė nusprendė teismo sprendimą skųsti. J. Birutis su ligonine pradėjo nesutarti, kai ligoninė neįsigijo jo pageidaujamo ultragarsinio endoskopo. Šis endoskopinis ultragarsinio tyrimo aparatas nėra privaloma medicinos priemonė teikiant gastroenterologijos paslaugas RŠL lygio ligoninėse.“
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Jei RŠL pralaimės ginčą su atleistu gydytoju teisme, nuostoliai gali pasiekti ir viršyti 100 tūkstančių eurų.
- RŠL turi savo Teisės skyrių, bet bylinėjimuisi su gydytoju samdo žinomą advokatų kontorą.
- 2023-2025 m. ligoninę paliko 578 specialistai, įdarbinti - 549, o miestiečiai skundžiasi, jog paslaugos sunkiai prieinamos.
- RŠL vadovas M. Pauliukas sako, kad įstaiga pradelstų skolų neturi, bet pripažįsta, kad trūksta specialistų.
- SAM atlikta analizė rodo, kad ligoninė dirba nuostolingai, o iš 32 kokybės rodiklių pasiekta tik 13.
Pažymima, kad gydytojas pats inicijavo jo atleidimą: „Kadangi J. Birutis nenorėjo dirbti ligoninėje be šio prietaiso, jis pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį. Ligoninė neturėjo kitos išeities, tik jo darbo sutartį nutraukti. Vis dėlto vėliau J. Birutis pakeitė nuomonę ir inicijavo ginčą.“
Gydytojas J. Birutis sako, kad teismo sprendimas buvo teisingas ir jis nori grįžti dirbti: „Karjerą siejau su šia ligonine ir neplanavau niekur išeiti. Tenka apgailestauti, kad išleista didžiulė pinigų suma, kurios beveik būtų pakakę būtinai medicinos įrangai.“
Gydytojas pažymėjo, kad ir Valstybinė darbo ginčų komisija, ir teismas nustatė, jog jam neteisėtai buvo keistas darbo grafikas bei paskirtos pravaikštos: „Ligoninė su tuo visiškai sutinka bei tokių išvadų apeliaciniame skunde nebeginčija.“
Bylinėtis pinigų negailima
Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtas sprendimas grąžinti į darbą atleistąjį mediką J. Birutį, išmokėti jam 48,3 tūkst. eurų kompensaciją už priverstines pravaikštas, padengti dalį bylinėjimosi išlaidų.
Ligoninė skundžia ne tik šią dalį, bet ir sprendimą priteisti ne visas RŠL patirtas bylinėjimosi išlaidas, mat bylą išnagrinėjusi teisėja Laura Miniotienė konstatavo, kad už dviejų teisininkių paslaugas gydymo įstaigos sumokėta 33,5 tūkst. eurų suma neatitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl ji sumažinta iki 13 tūkst. eurų. Beje, RŠL pati turi savo Teisės skyrių, bet bylinėtis samdomos teisininkės iš garsios Vilniaus advokatų kontoros.
Jeigu RŠL apeliacija bus atmesta, gydymo įstaigos nuostoliai gali perkopti 100 tūkst. eurų. Jau po pirmosios instancijos teismo kompensacija už priverstines pravaikštas, abiejų pusių bylinėjimosi išlaidos siekė beveik 85 tūkst. eurų. Tokios sumos jau būtų pakakę bent pusei endoskopinio ultragarso aparato, dėl kurio įsižiebė kivirčas tarp ligoninės administracijos ir gydytojo garstroenterologo.
Žadėtos įrangos nenupirko
Bylinėjimosi maratonu virtusi istorija prasidėjo prieš porą metų, kai RŠL pažadėjo nupirkti 150–170 tūkst. eurų kainuojantį endoskopinio ultragarso aparatą. Unikalių operacijų išgarsintas gydytojas J. Birutis buvo įsitikinęs, kad ši investicija atsipirktų per metus – būtų galima dirbti ir greičiau, ir tiksliau, ir labiau tausojant ligonius.
Vis dėlto žadėtos įrangos gydytojas nesulaukė, todėl ėmė rašyti prašymus mažinti jam darbo krūvį. Finansavimą rezidentūros studijoms iš Šiaulių miesto savivaldybės remiamos programos medikams skatinti gavęs J. Birutis buvo sulaukęs palaikymo ir iš programos finansuotojų. Savivaldybės administracija neprieštaravo, kad gydytojui laikinai, kol bus nupirkta įranga, būtų mažinamas darbo krūvis ir nesilaikoma įsipareigojimo dirbti visu etatu.
Pernai spalį mediko kantrybė trūko ir jis parašė prašymą jam mažinti krūvį iki 0,1 etato, o neradus galimybės įgyvendinti šio prašymo – išvis atleisti.
RŠL generalinis direktorius Mindaugas Pauliukas pavaldinį atleido, o žurnalistams aiškino, kad prašoma aparatūra nebuvo būtina, nes skirta daugiausia onkologiniams susirgimams diagnozuoti ir gydyti.
Gydymo įstaigos vadovas ėmė grūmoti, kad pažeistas gydytojo įsipareigojimas už gautą paramą rezidentūrai atidirbti 10 metų visu etatu.
Įtikino gydytojo argumentai
Valstybinė darbo ginčų komisija tenkino tik dalį J. Biručio skundo, todėl gydytojas kreipėsi į teismą dėl darbdavio sprendimo nemažinti darbo krūvio, nutraukti darbo sutartį ir neišmokėti darbo užmokesčio. Medikas pažymėjo, kad darbdavys neatsižvelgė į jo šeiminę padėtį, o kito kolegos prašymą mažinti darbo krūvį tenkino.
Pirmosios instancijos teismą įtikino atleistojo gydytojo ir jo gynėjo argumentai.
Teisėja L. Miniotienė pažymėjo, kad darbovietei buvo žinomos šeiminės aplinkybės, o kad medikas per neapmokamas atostogas dirbo kitoje gydymo įstaigoje, neįžvelgė kriminalo. Mažamečius gydytojo vaikus tas porą dienų prižiūrėjo seneliai.
Teisėja akcentavo, kad gydytojas buvo pateikęs du alternatyvius, bet nevienareikšmius prašymus. Pirmasis buvo mažinti jo darbo krūvį atsižvelgiant į studijų finansavimo sutartį, o antrasis – atleisti, jei pirmojo įgyvendinti nebūtų galimybių.
Bylą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad darbdavys nepagrįstai nesumažino darbo krūvio, todėl vėlesni veiksmai laikomi neteisėtais.
Tiesa, buvo atmestos gydytojo pretenzijos dėl mobingo. Nepriteista ir prašyta neturtinė žala, nes teisės pažeidimo pripažinimas dažnai teismų laikomas pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą.
Nuolat trūksta darbuotojų
Miestiečiai vis dažniau skundžiasi, kad RŠL paslaugų kokybė prastėja, o eilės pas specialistus – ilgėja, todėl jie priversti važinėti į kitus didmiesčius.
Padėtis Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžioje įstaigoje netenkina ir Šiaulių miesto politikų, kurie gerokai apkarpė medikų pritraukimo programą. Nuo 2019 m. iki šios vasaros išleisti 666 tūkst. eurų į ligoninę atvykstantiems gydytojams ir rezidentams skatinti. Nuo šiol remiamos tik rezidentų ir slaugytojų studijos.
Kiek konkrečios specialybės specialistų įstaigai stinga, RŠL generalinis direktorius M. Pauliukas neįvardija. Pasak įstaigos vadovo, prasčiausia padėtis Širdies ir kraujagyslių centre, Psichiatrijos klinikoje, Akių ligų skyriuje, Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centre, Neurologijos skyriuje.
Nors teigiama, kad darbuotojų kaita mažėja, skaičiai neguodžia. 2023 m. darbo sutartis su RŠL nutraukė 245, 2024 m. – 202 darbuotojai, šiemet iki rugpjūčio – dar 131. Tiesa, panašų skaičių specialistų pavyko prisikviesti: 2023 m. įsidarbino 222, 2024 m. – 216, šiemet – 111.
Pats vadovas to nesureikšmina: „Įvertinus, kad Ligoninėje dirba per 2 300 darbuotojų, personalo kaitos rodiklis metams bėgant išlieka minimalus.“
Kompensacijos dydis – paslaptis
Pasak M. Pauliuko, per pastaruosius trejus metus nebuvo atvejo, kad darbuotojas būtų atleistas darbdavio iniciatyva. Tiesa, du atvejai buvo svarstomi Valstybinėje darbo ginčų komisijoje, dėl vieno darbuotojo teko bylinėtis teisme.
RŠL vieną ginčą laimėjo, kitame sudarė taikos sutartį. Kokio dydžio kompensaciją pastaruoju atveju teko išmokėti, RŠL vadovas neįvardija: „Jos dydžio negalime atskleisti remdamiesi BDAR (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu – Red. past.).“
Dabar teisme nagrinėjamas vienas darbo ginčas, antrasis – Valstybinėje darbo ginčų komisijoje.
Pasak M. Pauliuko, 2023–2025 m. RŠL teisinėms paslaugoms pirkti išleido 42 tūkst. eurų.
Iš steigėjo – daug pastabų
RŠL vadovo M. Pauliuko atsiųstuose atsakymuose pažymima, kad įstaiga neturi pradelstų skolų tiekėjams, pajamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo vis didėja.
LRT.lt gavo šiemet gegužę Seimo sveikatos reikalų komitete pristatytą RŠL veiklos ataskaitą. Joje rašoma, kad įstaigoje iš 16 finansinių ir veiklos rezultatų neįvykdyti ar iš dalies neįvykdyti 5.
Nurodoma, kad ligoninė dirba nuostolingai – per 2024 m. ir šių metų pirmąjį ketvirtį patirta daugiau kaip 2,7 mln. eurų nuostolių.
Paskaičiuota, kad 2024 m. bendras ambulatorinių paslaugų skaičius sumažėjo 2,2 proc. Labiausiai krito dienos stacionaro (8 proc.), ambulatorinės chirurgijos (7,8 proc.) paslaugų skaičius.
Nors pernai padaugėjo atrankinių patikrų dėl krūties vėžio (7 proc.), ženkliai augo širdies ir kraujagyslių prevencinė programa (120 proc.), sumenko storosios žarnos vėžio (63 proc.) ir priešinės liaukos vėžio (45,5 proc.) ankstyvosios diagnostikos programos.
Surinkti duomenys parodė, kad RŠL 2024 m. iš 32 vertintų kokybės rodiklių pasiekė tik 13. Ypač didelį nerimą kėlė smegenų insulto gydymas, nes per 120 minučių trombektomija taikyta 34,6 proc. pacientų, o Lietuvos vidurkis yra 66,4 proc.
Dokumente pažymėta, kad šių metų balandį vykusiame RŠL stebėtojų ir dalininkų susirinkime nepritarta įstaigos 2024 m. veiklos ataskaitai. Įstaiga įpareigota per mėnesį parengti 2025 m. finansinės situacijos gerinimo planą.
