Lietuva jau kurį laiką patiria demografinę krizę – mažėja gimstamumas, sparčiai sensta visuomenė, o jaunų šeimų atsiranda vis mažiau. Pirmadienį prezidentūroje vyko demografiniams iššūkiams skirta konferencija. Viena iš demografijos krizės priežasčių – nevaisingumas. Pasak gydytojo Rimanto Griciaus, poros dažniausiai nėštumą planuoja per vėlai ir todėl susiduria su nevaisingumu, o Lietuvoje valstybės parama nevaisingumo gydymui nepakankama.
Santaros klinikų vaisingumo centro vadovas Rimantas Gricius teigia, kad Lietuva nevaisingumo problemos kontekste daug neišsiskiria iš kitų Europos šalių, tačiau nevaisingumo gydymą, palyginus su kitomis valstybėmis, finansuoja nepakankamai.
„Iš tikrųjų mūsų šalis stipriai neišsiskiria. Tai yra lygiai tokia pati situacija kaip ir daugumoje Europos šalių. Kuo mes galbūt išsiskiriame, tai kiek valstybė kompensuoja nevaisingumo gydymą. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į 2024 metų Europos vaisingumo politikų atlasą, jeigu yra šviesoforo principas „žalia, geltona, raudona“, tai mes jau prie tų raudonesnių spalvų. Taip kad iš tikrųjų mūsų valstybės politikos, kurios yra skirtos vaisingumo gydymui, neatitinka europinių standartų“, – LRT TELEVIZIJAI sako Santaros klinikų vaisingumo centro vadovas.
Jo teigimu, priklausomai nuo amžiaus ir skirtų medikamentų kiekio, vidutinei porai nevaisingumo gydymas – pagalbinis apvaisinimas ar apvaisinimo mėgintuvėlis – kainuoja apie 4,5 tūkst. eurų. Pasak gydytojo, finansiniai iššūkiai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl didžioji dalis porų vengia kreiptis dėl nevaisingumo gydymo.
„Daliai porų tai iš tikrųjų yra finansinis iššūkis dėl to, kad valstybė kol kas kompensuoja dvi procedūras nevaisingoms poroms ir dažnai tų dviejų procedūrų nepakanka. Pažangios Europos šalys kompensuoja apie šešis gydymo ciklus. Tai jau yra pažangus skaičius. Tokios šalys kaip Nyderlandai, Belgija, Danija, Švedija, Norvegija, Suomija, Portugalija, Prancūzija kompensuoja žymiai daugiau pagalbinio apvaisinimo ciklų ir tokių šalių gyventojai turi didesnį prieinamumą vaisingumo gydymui“, – pabrėžia R. Gricius.
Visgi, pasak jo, ši problema yra kur kas gilesnė – Lietuvoje atliekamų gydymo ciklų skaičius gerokai mažesnis, nei yra poreikis.
„Pagal Europos vidurkį skaičiuojama taip, kad 1,5 tūkst. pagalbinio apvaisinimo ciklų būtų reikalinga vienam milijonui gyventojų. Tai Lietuvai iš tikrųjų reikėtų kokių 4–4,3 tūkst. gydymo ciklų. Tuo tarpu Lietuvoje per visus metus, kiek yra prieinama statistika, tai apie kokį 1,2–1,5 tūkst. gydymo ciklų atliekama – tai reiškia, trečdalį to, koks būtų iš tikrųjų poreikis“, – pažymi vaisingumo centro vadovas.
R. Gricius sako, kad moterų nevaisingumo priežastys per laiką išlieka tos pačios, o vienas iš pagrindinių nevaisingumą lemiančių veiksnių – nėštumo atidėliojimas iki vėlyvo amžiaus.
„Poros, ypač moterys, daro karjerą, pradeda planuoti nėštumą vėliau, o kuo vyresnis reprodukcinis moters amžius, tuo pastojimo šansas mažesnis. Dėl to aš tikrai raginčiau poras neužsilaukti, bandyti kažkaip paraleliai ir karjerą daryti, ir vaikus gimdyti, nes kai juos nusprendžia gimdyti vėlyvame reprodukciniame amžiuje, apie 40 metų, tada tikrai pastojimo šansas net iš pagalbinio apvaisinimo yra pakankamai nedidelis“, – įspėja gydytojas.
Anot jo, vyrų nevaisingumo procentas bėgant metams išlieka labai panašus, tačiau keičiasi tam tikri aspektai – pavyzdžiui, dėl didėjančios aplinkos taršos blogėja vyrų spermos kokybė.
„Tie rodikliai visame pasaulyje mažėja, tačiau kažkaip organizmai, matyt, prisitaiko, nes jau Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) kelis kartus mažino spermos normos ribas. Tai reiškia, kad gal užtenka mažesnės normos ribos, kad vis tik tas nevaisingumo gydymas arba natūralus pastojimas būtų sėkmingas“, – pabrėžia R. Gricius.
Jis pastebi, jog neretai porų, kurios kreipiasi dėl gydymo, lūkesčiai yra per dideli, o tai rodo, kad visuomenei trūksta tinkamo švietimo apie nevaisingumo rizikas.
„Ko gero, visuomenei informacijos sklaida šituo klausimu yra tikrai per maža, nes dauguma porų ir ypač moterų, net gydytojos ginekologės vis tiek kartais galvoja, kad vaisingumas yra toks pat visą amžių iki pat menopauzės. Iš tikrųjų tas vaisingumo šansas labai mažėja su amžiumi ir šita sklaida yra tikrai per maža, tai reikėtų kuo daugiau kalbėti su visuomene, kad vis tik nėštumą planuoti reikėtų kuo anksčiau, nelaukiant 40 ar daugiau metų“, – akcentuoja vaisingumo centro vadovas.
Anot R. Griciaus, dauguma porų pagalbos vyksta ieškoti ir į užsienį, o tai lemia tam tikri pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje ribojimai. Pavyzdžiui, pagalbinio apvaisinimo procedūras galima atlikti tik santuokoje esančioms poroms.
„Aš manau, kad [pokyčiai] vis tiek bręsta ir mes patys bandome prisidėti prie pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimo. Manau, kad šita sąlyga bus, ko gero, panaikinta ir bus galima pagalbinį apvaisinimą atlikti ir ne santuokoje esančioms poroms, galbūt ir vienišoms moterims, nes vis tiek mes turime tų besikreipiančių pacienčių, kurios neturi partnerių ir tada išvyksta gydytis į užsienį“, – sako gydytojas.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše
