Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) pritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms leisti gydytojams teikti nuotolines medicinines paslaugas ne tik iš gydymo įstaigos, bet ir dirbant iš nutolusios darbo vietos. Taip Sveikatos apsaugos ministerija tikisi palengvinti regionuose galinčių dirbti medikų paieškas.
Trečiadienį tai numatančioms Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotoms įstatymų pataisoms komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.
Kai fizinis kontaktas su pacientais nėra būtinas, nuotolinės gydytojų paslaugos pacientams teikiamos ir šiuo metu. Tačiau medikai tuo metu privalo būti konkrečioje sveikatos įstaigoje.
Kai kurių gydymo įstaigų vadovai sako, kad dalis gydytojų iš didmiesčių dirbti regione sutinka tik nuotoliniu būdu.
Kai ligonių daug, skambučių per dieną gali būti 40 ir daugiau, sako Kauno miesto poliklinikos atvejo vadybininkė. Ji padeda šeimos gydytojo komandai.
„Paskirti visi dalykai, dėl siuntimo pas gydytoją pacientui nereikėtų skambinti, eiti, ieškoti – perimam tą darbą. Galima aptarti tyrimus, taip pat į laboratorijas registruojame, toks platus dalykas“, – aiškina Kauno miesto poliklinikos atvejo vadybininkė Agnė Bubinaitė.
Poliklinikoje nuotolinių konsultacijų, daugiausia šeimos gydytojų, kasmet suteikiama per pusę milijono. Kauno miesto poliklinikos vadovas sako – jos trumpina eiles pas gydytoją ir tai geras sprendimas, kai gydytojų trūksta.
„Mūsų visuomenė amžėja. Gydytojų stebuklingai nepadaugės. Net jei dabar būtų priimti radikalūs žingsniai, gydytojų skaičiaus arba tam tikrų specialistų skaičių pasikeitimą mes pajustume tik po 10–20 metų“, – teigia Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.
Dalis konsultacijų nuotoliniu būdu teikiama ir Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centre, tačiau vadovas pastebi, kad tokių nori ne visi pacientai.
„Diduma mūsų pacientų Raseiniuose yra vyresnio amžiaus, jie vertina kontaktinį susitikimą su gydytoju, ir būtent su gydytoju, jiems neužtenka slaugytojo“, – teigia Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Paulius Aukštikalnis.
Centrui ieškant naujo šeimos gydytojo, atsiliepė penki kandidatai. Direktorius norėtų, kad gydytojas bent tris dienas per savaitę dirbtų tiesiogiai su pacientais.
„Siūlosi iš Vilniaus, iš Kauno, jie dirbtų, bet su sąlyga, kad tik nuotoliniu būdu, vadinasi, teiktų tik tas paslaugas, kurios nereikalauja kontaktinio bendravimo su pacientu“, – sako P. Aukštikalnis.
Dabar per nuotolinę konsultaciją, pavyzdžiui, aptardamas tyrimų rezultatus, sveikatos specialistas privalo būti konkrečioje sveikatos įstaigoje.
Seimui pritarus, gydytojai pacientus nuotoliniu būdu galės konsultuoti ir būdami kitur. Ministerijos atstovė neigia nuogąstavimus, kad regionų gyventojams liks tik nuotolinės konsultacijos.
„Čia yra tiesiog palengvinimas tiems patiems gydytojams, kad jiems būtų patraukliau teikti paslaugas regionuose ir kad būtų lengviau jų prisikviesti. Sudarome galimybę šiek tiek sumažinti krūvį vietoje regionuose dirbantiems gydytojams“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Ramunė Andriušaitienė.
Pasak Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės, įstatymų pakeitimų reikėjo, tik kol kas anksti pasakyti, ar jų naudą pajus gydymo įstaigos regionuose.
„Darbdavys yra tas, kuris pasakys, ar jis leidžia, ar neleidžia. Taip, mes žinome, kad regionuose yra tokių situacijų, kur tikrai pritraukia medikų tik su sąlyga, kad jie dirbs vieną ar kelias dienas nuotoliniu būdu“, – sako Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
Pernai penktadalis visų šeimos gydytojų ir jų komandų konsultacijų buvo nuotolinės. Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad, pasikeitus tvarkai, jų neturėtų daugėti.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2023 m. nuotolinės šeimos gydytojo ir jo komandos konsultacijos sudarė 18,4 proc., 2024 m.– 20 proc. visų šeimos gydytojo ir jo komandos konsultacijų.
