„Dalis žmonių į greitosios medicinos pagalbą (GMP) žiūri kaip į nemokamą taksi ir aiškina medikams, kur nuvežti“, – įstatyme yra įtvirtinta galimybė išsikvietus greitąją pasirinkti pageidaujamą gydymo įstaigą, nors ir esančią už šimto kilometrų. Medikai pateikia absurdiškų pavyzdžių, kai šalia vienos ligoninės gyvenantis žmogus reikalauja, kad GMP jį per kamščius vežtų į tokio pat lygio, bet gerokai tolimesnę ligoninę: „Aš moku mokesčius, todėl man akių nedraskykite ir vežkite ten, kur aš noriu.“
GMP medikė: „Dėl tokių pacientų mes patiriame didesnę apkrovą, gaištame laiką, deginame kurą“
Devynerius metus Vilniaus GMP dirbanti medikė Jelena Jaševskaja LRT.lt sako, kad kiekvieną jos budėjimo dieną atsiranda ne vienas ir ne du žmonės, kurie išsikvietę GMP primygtinai reikalauja juos nuvežti ne į artimiausią gydymo įstaigą, bet į pageidaujamą.
„Dalis žmonių į GMP žiūri kaip į nemokamą taksi ir aiškina mums, kur nuvežti. Vilniuje dažniausiai nori būti pristatyti į Santaros klinikas, nors gyvena vos kilometrą nuo Lazdynų ligoninės (Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, – aut. past.) Tad vežame jį 15 kilometrų.
Aiškina, kad jiems, pavyzdžiui, nepatinka Lazdynų ligoninė, nes ten esą ilgai reikia laukti gydytojo apžiūros. Arba jie pageidauja būti apžiūrėti tik Santaros klinikų kardiologų, nors mes matome, kad tuo metu kardiologas jam net nereikalingas. Žinote, ką jie dar sako? Ogi „aš moku mokesčius, todėl man akių nedraskykite ir vežkite ten, kur aš noriu“, – GMP kviečiančių žmonių pageidavimus atskleidžia medikė.
Ji sako, kad visą laiką bando atkalbėti ir nuvežti žmogų į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių, bet pasitaiko tokių piktybinių reikalautojų, kad kitos išeities kaip vežti į gerokai tolimesnę ligoninę nelieka.
„Dėl tokių pacientų mes patiriame didesnę apkrovą, gaištame laiką, deginame kurą. Ypač piko metu, kai nuvežę žmogų per visą miestą dar turime grįžti į savo pastotę“, – dabartinę tvarką kritikuoja GMP darbuotoja.
Iš Vilniaus į Kauną su GMP?
J. Jaševskaja teigia, kad apie šią problemą GMP darbuotojai kalba vos ne kiekvieno susirinkimo metu, bet niekas nesikeičia, nes toks yra ministro įsakymas.
„Valdžia apie tai žino, bet vis tiek sako: „Ką padarysi, jeigu reikalauja – turite vežti.
Mes dėl to jaučiame kartėlį, nes nesame žmonės iš gatvės: sugebama nustatyti sveikatos būklę ir parinkti artimiausią gydymo įstaigą, kur žmogui būtų suteikta kvalifikuota pagalba“, – sako patyrusi GMP medikė.
Ji juokauja, kad, vadovaujantis šiuo įsakymu, vilnietis gali pareikalauti būti nuvežtas kad ir į Kauno klinikas, mat įsakyme nėra nurodytas atstumas, kilometrų spindulys.
„Kol kas į Kauną važiuoti niekas iš Vilniaus nepageidavo. Greičiausiai todėl, kad tektų pačiam grįžti.
Tačiau pamenu vieną istoriją, kai Paneriuose gyvenantis žmogus atsisakė būti nuvežtas į gerokai arčiau esančią Lazdynų ligoninę. Reikalavo pristatymo į Santaros klinikas.
Buvo jau mūsų pamainos pabaiga, prasidėjo gatvėse kamščiai. Patį pacientą ilgai vežėme, o grįžti atgal į pastotę užtrukome pusantros valandos. Maždaug valandą vėlavome perleisti kitiems pamainą, automobilį.
Tokie pageidautojai nepagalvoja, kad tuo metu kažkam iš tiesų gali prireikti greitosios, bet ji bus užimta jo reikalavimų vykdymu“, – pasakojo medikė.
Net 70 proc. iškvietimų neatitinka skubios pagalbos kriterijų
J. Jaševskaja palietė dar vieną nesprendžiamą GMP problemą – nepagrįstų iškvietimų skaičių. Anot jos, net 70 proc. iškvietimų neatitinka skubiosios pagalbos kriterijų. Maža to, kai kurie išsikvietę medikus reikalauja, kad greitoji juos vis tiek vežtų į ligoninę.
„Pavyzdžiui, tris mėnesius žmogui skauda koją, niekur nesikreipia, net į vaistininką, bet vieną dieną susišviečia, kad reikia išsikviesti greitąją. Maža to, reikalauja, kad nuvežtume į ligoninę, nes jis pageidauja vos ne visų kūno dalių ištyrimo čia ir dabar.
Mūsų rekomendacijos kreiptis į polikliniką neveikia. Žmogus grasina skundais ir panašiai. Tenka vežti. Ligoninė bent jau turi teisę tokius pacientus apmokestinti, o mes neturime. Jeigu toks piktnaudžiaujantis žmogus gautų sąskaitą už nuvežimą, greičiausiai praeitų noras be reikalo važinėtis GMP automobiliu“, – svarsto J. Jaševskaja.
GMP paryčiais išsikvietė dėl spuogo
Ji prisiminė dar vieną absurdišką iškvietimą, kuris buvo pusę šeštos ryte.
„Moteris išsikvietė GMP dėl supūliavusio spuogo ant krūtinės, kuris formavosi penkis mėnesius. Ji niekur dėl jo per tą laiką nesikreipė. Atvažiavę radome ją jau laukiančią su krepšiais, nes ji ruošėsi operacijai.
Buvome tiek priblokšti, kad net nebesiginčijome su ja, nes ji pareiškė, kad į polikliniką neis. Nuvežėme į ligoninę, ten jai pasakė, kad už tokio lygio problemą ji bus apmokestinta. Moteris labai sėkmingai pasišalino iš ligoninės“, – komišką atvejį prisiminė medikė.
Neturėtų šokdinti GMP medikų
GMP direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė LRT.lt teigia, kad pacientas pageidavimus gali reikšti, bet GMP darbuotojai turėtų nuspręsti, į kurią gydymo įstaigą geriausia jį pristatyti. Tai reiškia – į artimiausią įstaigą, kur reikalinga paslauga bus suteikta.
„Jeigu žmogus pats važiuoja į ligoninės priimamąjį, jis gali pasirinkti, kur nori, bet jeigu jis jau kviečia GMP, tai greitosios darbuotojai turėtų nuspręsti, kur nuvežti. Tokia tvarka turėtų būti“, – sako I. Kajokaitė.
Ar apmokestinimas išspręstų problemą?
Pasak jos, tokių perteklinių GMP paslaugų, nereikalingų kvietimų apmokestinimo svarstymas jau ant slenksčio.
„Ar apmokestinimas išspręstų problemą? Turbūt ne visais atvejais. Žinoma, kas galėtų paneigti, kad solidi sąskaita už perteklines GMP paslaugas atgrasytų nuo noro nemokamai pasivažinėti su GMP automobiliu iki norimos gydymo įstaigos“, – sako I. Kajokaitė.
Pašnekovė pabrėžia, kad žmogus, kuriam iš tikrųjų reikia skubios pagalbos, dažniausiai pageidavimų nereiškia.
„Jam nesvarbu, ar Santaros klinikų, ar kitos ligoninės priėmimo skyrius. Jis nori kuo greičiau gauti pagalbą, o mes kuo greičiau jį nuvežti“, – teigia pašnekovė.
SAM: įstatymas gina pacientų teises
Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė Laimutė Vaidelienė atsiųstame atsakyme teigia, kad žmogaus teisė rinktis gydymo įstaigą įtvirtinta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.
„Nors pasitaiko kurioziškų pacientų pageidavimų ir kartais neramu, kad pacientas nepanorėtų iš Kauno būti pervežtas į Vilnių, kol kas šis įstatymas galioja ir gina pacientų teises“, – sako viceministrė.
Anot jos, planuojama pradėti diskusijas dėl išmintingo šio įstatymo taikymo ar galimų korekcijų, padėsiančių taikyti įstatymą atsižvelgiant į logiką ir galimybes.
Paklausta, ar nereikėtų tokių skubios pagalbos kriterijų neatitinkančių pavėžėjimų apmokestinti, viceministrė atsakė:
„Klausimas yra kompleksinis ir vienareikšmio atsakymo nėra. Šiuo metu neplanuojame apmokestinti pacientų. Neseniai pradėjusi veikti GMP pacientų konsultavimo paslauga, kai dispečeris pataria pacientui, kur jam kreiptis, yra racionaliausia. Manome, kad ši paslauga padeda atrinkti pacientus, kuriems iš tikrųjų reikia GMP pagalbos, ir tai apsaugo nuo nereikalingų GMP kvietimų bei papildomos ekonominės naštos GMP tarnybai“, – teigia viceministrė.
LRT.lt kreipėsi į Santaros klinikas su paklausimu, ar dažnai į jų Priėmimo skyrių atvežami pacientai, išreiškę pageidavimą būti apžiūrėti būtent šioje ligoninėje. Gavę atsakymą, papildysime.
