Jei staiga, net naktį verčiantis ant kito šono, ištinka stiprus galvos svaigimo priepuolis – pojūtis, kad kambarys sukasi ratu, arba atlikus tam tikrą galvos judesį (pakėlus galvą, atsigulus, pažiūrėjus per petį) galvos svaigimas pasikartoja – greičiausiai jums yra gerybinis pozicinis paroksizminis vertigo. Kartais jis išgydomas per kelias minutes, o kartais reikia net trejų metų.
Priepuoliai iki sąmonės netekimo
Santaros klinikų pacientė Beata Valungevičienė sako, kad nepastebėti prieš trejus metus pirmą kartą jai pasireiškusio galvos svaigimo buvo tiesiog neįmanoma.
„Pirmasis priepuolis nutiko lygioje vietoje. Vidury darbo dienos. Jis buvo toks stiprus, kad aš nebesupratau, kur dangus, o kur žemė: pradėjau verkti, alpti, vemti. Mane ištiko ir panikos ataka, nes nesupratau, kas su manimi vyksta. Visa laimė, kad priepuolis netruko ilgai.
Vėliau galvos svaigimo priepuoliai pradėjo kartotis naktimis. Verčiantis ant šono mane taip užsūpuodavo, kad net sunku nupasakoti.
Vienintelis išsigelbėjimas – prigulti priglaudus kairę veido pusę prie grindų. Prabudus kankino pykinimas. Stengdavausi nedaryti staigesnių galvos judesių, nes jie baigdavosi priepuoliais iki sąmonės netekimo. Pažiūrėti į žvaigždes danguje ar į viršutinę lentyną parduotuvėje tapo neįmanoma misija“, – apie galvos svaigimo ir pusiausvyros praradimo priepuolius pasakojo B. Valungevičienė.
Dažniausi simptomai – galvos svaigimas, koordinacijos ir regėjimo sutrikimai
Jaunai moteriai teko aplankyti ne vieną specialistą – nuo šeimos gydytojo iki neurologo, kol galiausiai pateko pas gydytoją otorinolaringologę dr. Aistę Paškonienę.
B. Valungevičienei buvo diagnozuotas gerybinis pozicinis paroksizminis galvos svaigimas. Tai vienas dažniausių pusiausvyros sutrikimų. Net 3 proc. žmonių per savo gyvenimą patiria šį negalavimą.
Pasak gydytojos dr. A. Paškonienės, pusiausvyros išlaikyme dalyvauja keletas organizmo sistemų: vidinėje ausyje esantis vestibulinis aparatas, regėjimo sistema, atramos sistema ir viską sujungianti centrinė nervų sistema.
„Sutrikus bent vienai šių sistemų, atsiranda ir pusiausvyros sutrikimų. Dažniausi simptomai – galvos svaigimas, koordinacijos ir regėjimo sutrikimai. Pavyzdžiui, neryškus matymas, sutrikęs fokusas. Gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas, galvos skausmas“, – simptomus vardija specialistė.
B. Valungevičienės galvos svaigimo ir su tuo susijusių negalavimų priežastis buvo iš vestibulinio aparato, esančio vidinėje ausyje, labirinto pailgojo maišelio atitrūkę otolitai (kalcio karbonato kristalai), nusėdantys ant užpakalinio pusratinio kanalo skliauto.
Šis sutrikimas nėra gydomas tabletėmis ar kokiomis nors lašelinėmis, jis gydomas specialiais pratimais grąžinant iš savo vietos iškritusius otolitus (kristalus).
„Kartais pacientui užtenka kelių konsultacijų, atstatymo procedūrų ir žmogus jau sveikas. Kitais atvejais – neužtenka ir šimto kartų. Su Beata intensyviai dirbome, gydėme ją net trejus metus. Galiausiai atstatėme“, – teigė gydytoja.
Pasak jos, kreiptis į medikus reikėtų atsiradus staigiam galvos svaigimui, kurį lydi pykinimas, vėmimas, sutrikusi rega, klausa, galūnių tirpimas.
Gydytoja sako, kad niekas nėra apsaugotas nuo šio sutrikimo: „Turime ir jaunų, jokiomis kitomis ligomis nesergančių, net sportininkų.“
