„Savo imuniteto, kuris kovoja su virusu, mes nenužudysime, jei pakilus temperatūrai iš karto išgersime ją mažinančių vaistų“, – mitą, kad sumažinę temperatūrą ilgiau sirgsime gripu ar kitomis virusinėmis ligomis, sugriauna šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Jis paaiškina, kada karščiuodami galime likti namuose, o kada reikėtų kviesti greitąją pagalbą.
„Pamirškite visiems į galvą įkaltą skaičių 36,6. Tai tikrai nėra neginčijama norma. Normali kūno temperatūra paprastai gali svyruoti nuo 35,8 iki 37,2 laipsnio. Skaičiai gali skirtis priklausomai nuo termometro rūšies ir kūno vietos, kurioje matuojama temperatūra“, – aiškina šeimos gydytojas.
Pasak jo, patologinė temperatūra, kuri rodo, kad organizmas kovoja su virusu ar infekcija, dažniausiai nustatoma nuo 37,2 laipsnio. Karščiavimą dažnai išduoda ir suprastėjusi žmogaus savijauta: šaltkrėtis, kaulų laužymas, galvos, akių skausmai.
Kaip reaguoti į pakilusią temperatūrą?
Pasak gydytojo, nemažai žmonių išsigąsta pakilusios temperatūros, nors dažniausiai pats karščiavimas nieko blogo nepadarys. Daug žmonių nežino, kaip elgtis pakilus temperatūrai, ir iš karto bėga pas gydytoją.
„Svarbiausia atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kokia mano kūno reakcija į pakilusią temperatūrą, ar išgėrus vaistų ji nukrenta ir jei nukrenta, kaip ilgai išlieka vėl nepakilusi.
Kartais pakanka išgerti daug šiltų skysčių ir temperatūra pati nukris. Galima išgerti karščiavimą mažinančių vaistų: ibuprofeno, paracetamolio.
Jeigu numušę temperatūrą mes jaučiamės geriau bent kelias valandas, tikėtina, kad nieko fatališko mūsų organizme ir nevyksta. Tikrai nereikia bėgti į ligoninės priimamąjį, laukti eilėje, kol apžiūrės gydytojas, skirs vaistų nuo temperatūros ir pasakys, kad važiuotume namo.
Tačiau jei sumažinę temperatūrą vis tiek jaučiamės labai blogai, ji vėl pakyla, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
V. Morozovas išskiria atvejus, kai neabejotinai reikėtų kviesti greitąją pagalbą: „Tada, kai aukšta temperatūra (virš 39 laipsnių) nekrenta apie parą net išgėrus vaistų. Kai karščiavimą lydi tokie simptomai kaip stiprus dusulys, labai stiprus galvos svaigimas, sąmonės praradimo požymiai, kosulys su krauju, vėmimas.“
Pasak V. Morozovo, pavojinga temperatūra, kuri signalizuoja hipertermiją, yra aukštesnė nei 41 laipsnis. Tačiau jam per savo gydytojo praktiką neteko matyti paciento, kuriam išgėrus vaistų tokia aukšta temperatūra nenukristų bent jau iki 38 laipsnių.
Ar reikia numušti temperatūrą?
„Viskas priklauso nuo to, kaip jūs jaučiatės su ta pakilusia temperatūra. Jeigu žmogus jaučiasi blogai, kai jo temperatūra yra 38 laipsniai, kam jam kentėti? Į ligą nereikia žiūrėti kaip į atgailą, Dievo bausmę.
Organizmas kovos su liga ir numušus temperatūrą. Ilgai būti su pakilusia temperatūra irgi nėra gerai, juolab kai kalbame apie mažus vaikus. Mamos, kurios leidžia kūdikiui karščiuoti paromis, turėtų patekti į vaikų teisių akiratį. Mažus vaikus labai greitai išsekina pakilusi temperatūra. Jie neturi tiek resursų kaip suaugęs žmogus karščiuoti parą ir ilgiau.
Užsitęsęs ir nemažinamas karščiavimas pavojingas ir suaugusiems žmonėms, kurie turi lėtinių ligų“, – paaiškina šeimos gydytojas.
Jis pabrėžia, kodėl nėra gerai net ir sveikam žmogui savaitę karščiuoti ir negerti vaistų.
„Ilgainiui pakilusi temperatūra pradės sekinti organizmą ir bus tik blogiau. Ilgą laiką nereikia kentėti pakilusios temperatūros. Savo imuniteto, kuris kovoja su virusu, mes nenužudysime, jei pakilus temperatūrai iš karto išgersime ją mažinančių vaistų.
Kur kas kvailiau su pakilusia temperatūra žiemą migruoti tarp namų ir darbo. Ką mums sako pakilusi temperatūra? Ogi, žmogau, eik namo ir ilsėkis. Kur kas lengviau bus įveikti virusą gulint lovoje ir geriant arbatą ar sultinį nei prigėrus vaistų sėdint prastai šildomame biure ir galvojant, kaip pateikti metinę ataskaitą. Antruoju atveju mes rizikuojame dar ir patirti ligos komplikaciją. Jau nekalbu apie užkrėstus kolegas“, – būti atsakingus paragino gydytojas.
