Pranešus, kad po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 4,5 tūkst. slaugytojų, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad priemonės, kaip padidinti šios profesijos patrauklumą, yra numatytos.
„Slaugytojų trūkumą jaučiame jau dabar – sveikatos sistemoje yra apie 900 laisvų darbo vietų slaugytojams. Problemą galvojame spręsti pasitelkdami keletą būdų – didindami profesijos prestižą ir bendraudami su ugdymo įstaigomis“, – po antradienį vykusio susitikimo su premjeru Gintautu Palucku Vyriausybėje žurnalistams teigė M. Jakubauskienė.
„Kitas dalykas, kurį numatome daryti, tai ugdyti slaugytojų padėjėjus. Žinoma, kalbame ir apie slaugytojų darbo užmokesčio didėjimą, (...) apie galimybes susigrąžinti užsienio šalyse dirbančius Lietuvos slaugytojus“, – toliau vardijo ji.
Vidutinis slaugytojo darbo užmokestis šiemet turėtų siekti 1557 eurus ir bus panašus į vidutinį šalies atlyginimą. Tai maždaug 140 eurų daugiau nei sausio–spalio mėnesiais.
Taip pat skaitykite
Šią problemą antradienį su ministru pirmininku taip pat aptarė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Pasak jos, dėl didesnio skaičiaus slaugytojų parengimo pirmiausia šiuo metu reikia atlikti skaičiavimus.
„Tai opi problema. Gavome namų darbų – pasiskaičiuoti, kokios yra galimybės padidinti (stojančiųjų į slaugos studijas – ELTA) kvotas, kaip padaryti, kad rinktųsi šią profesiją“, – žurnalistams po susitikimo sakė R. Popovienė.
Kaip praėjusią savaitę pranešė naujienų portalas LRT.lt, po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 4,5 tūkst. slaugytojų. Šios profesijos atstovų teigimu, tam, kad problema būtų sumažinta, yra būtinos investicijos, infrastruktūros bei darbo sąlygų gerinimas, krūvių paskirstymo peržiūrėjimas, atlyginimų didinimas, taip pat specialistų iš užsienio pritraukimas.
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 metų tyrimas rodo, 2032 metais Lietuvoje trūks apie 4,6 tūkst. bendrosios praktikos slaugytojų, 2,36 tūkst. slaugytojų padėjėjų, 1,33 tūkst. išplėstinės praktikos slaugytojų, apie 270 šeimos, apie 200 vidaus ligų, apie 150 vaikų ligų ir apie 130 skubios medicinos gydytojų.
Prioritetas – eilių pas gydytojus mažinimas
Kartu sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė nurodė, kad susitikime su G. Palucku daugiausia buvo kalbėta apie Vyriausybės priemonių plano rengimą, aptartos priemonės, kuriomis bus siekiama svarbiausių kadencijos tikslų įgyvendinimo.
„Prioritetinis yra eilių mažinimo klausimas. Aptarėme, kokiomis priemonėmis galėtume tai daryti, šių priemonių taikymą bei įgyvendinimą laike“, – sakė ministrė.
Ieškodama sprendimų, kaip sutrumpinti pacientų eiles pas gydytojus-specialistus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmiausia ketina tikslinti registravimosi sistemą.
„Pirmoji priemonė, apie kurią kalbame, tai realios situacijos žinojimas“, – antradienį po susitikimo su premjeru G. Palucku žurnalistams sakė M. Jakubauskienė.
Anot jos, šiuo metu realus laukimo patekti pas gydytojus laikas nėra žinomas, nes iš pradžių pacientai registruojasi į laukimo eilę, siekdami būti užregistruoti patekti pas gydytoją-specialistą.
„Norėtume kalbėti apie sėkmės rodiklį, kuris leistų mums matyti daugumos ar 90 proc. įstaigų pateiktus duomenis, kurie leistų matyti (...) eilių skaičių, laukimo laiką. Kalbame apie tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos galėtų planuoti gydytojų, specialistų darbo krūvius trims ar šešiems mėnesiams, kas leistų matyti eilės ilgį trijų ar šešių mėnesių laikotarpiu“, – teigė sveikatos apsaugos ministrė.
M. Jakubauskienės teigimu, registravimo sistemos pakeitimą pacientai turėtų pajusti gana greitai.
Siekiant trumpinti eiles taip pat žadama keisti gydymo metodikas.
Pasak M. Jakubauskienės, svarstoma suteikti daugiau teisių šeimos gydytojams.
„(...) kad šeimos gydytojai galėtų daugiau atlikti tyrimų ir skirti kompensuojamų vaistų lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Šitiems pokyčiams įgyvendinti reikėtų daugiau laiko“, – tvirtino ministrė.
Ji pabrėžė, kad pacientų eilių trumpinimą devynioliktoji Vyriausybė laiko savo prioritetu.
